2018 m. gegužės 11 d.
Nr. 19 (2286)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Abipus Nemuno

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Už laisvę

Pro Deo et Patria

Slaptieji takai

Atodangos


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

100 metų –
tūkstančiai žygių...


Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Šiame numeryje:

„Pelėdų kalno“
pamokos jaunimui

Lietuvių mokslo
draugijos vadovėliai
besikuriančiai
mokyklai

Šv. Bazilijaus
Didžiojo ordino
400 metų jubiliejus:
konferencija
Lietuvoje

Viltis pašaukimų augimui

JAV seminarijas baigusiųjų apklausa ir pastoracijos uždaviniai

Mindaugas Buika

Čikagos arkivyskupas kardinolas
Bleizas Kupičius suteikia kunigystės
šventimus iš Elko vyskupijos kilusiam
lenkui migrantui Pavelui Barvikovskiui

Kasmetinio tyrimo dalyviai

Praėjusio penktadienio „XXI amžiuje“ rašyta apie aktualią dvasinių pašaukimų pastoracijos temą. Šįkart supažindinsiu su kai kuriais 2018 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose kunigystės šventimus gaunančiųjų apklausos rezultatais. Tokį išsamų sociologinį tyrimą kasmet jau beveik du dešimtmečius JAV Vyskupų konferencijos užsakymu atlieka prie Džordžtauno jėzuitų universiteto Vašingtone veikiantis Apaštalato taikomųjų tyrimų centras (Center for Applied Research in the Apostolate, CARA). Jame dirbantys specialistai išsiuntinėja išsamias anketas vyskupijų ir vienuolijų seminarijas bebaigiantiems vyrams, kurie rengiasi gauti kunigystės šventimus. Kontaktuojama su diecezijų pašaukimų skatinimo institucijomis bei vienuolynų vyresniaisiais, kad jie padrąsintų būsimuosius dvasininkus dalyvauti tokioje analitinėje apklausoje, kurios rezultatų aptarimas padeda geriau suvokti dabartinę situaciją ir vystyti pašaukimų pastoraciją. Juk yra svarbu išaiškinti pašauktųjų amžiaus tendencijas, jų šeimų ištakas, išsilavinimą ir darbinės veiklos patirtį, turėtą įstojant į kunigų seminarijas bei kokie asmenys (parapijų kunigai, draugai, šeimos nariai) ar dalyvavimas bažnytinėje veikloje paskatino dvasinės tarnystės pasirinkimą.


S. Šalkauskio premija įteikiama A. Jokubaičiui

Prof. Alvydas Jokubaitis
Nuotrauka iš Propatria.lt

Šiemetė Stasio Šalkauskio premija bus įteikta prof. Alvydui Jokubaičiui S. Šalkauskio išminties šventės, vyksiančios gegužės 11–13 dienomis Šiauliuose, „Saulės“ koncertų salėje, metu. S. Šalkauskis – kultūros filosofijos pradininkas, vienas garsiausių Tomo Akviniečio darbų tyrinėtojų, paskutinis tarpukario Lietuvos intelektualinio židinio – Vytauto Didžiojo universiteto – rektorius, solidi lietuviškosios edukologijos figūra. Vienas pagrindinių išminties šventės organizatorių Audris Narbutas sako, kad šios iškilmės tikslas – S. Šalkauskio atstovautos mokyklos idėjų atgaivinimas ir jų aktualumas šiandien. Pasak A. Narbuto, filosofas buvo pamirštas dėl sovietinės okupacijos. „Jis buvo katalikiškos filosofijos atstovas. Natūralu, kad sistemoje, kurioje vyravo ateizmas, stengtasi žlugdyti jo keltas idėjas, nes jų atgaivinimas sovietmečiu būtų prilygęs judėjimui prieš režimą. Dabar, kai esame nepriklausomi, turime galimybę atkurti šios filosofijos mintis, prigimtinės teisės idėjas“, – pasakoja šventės organizatorius. A. Narbutas akcentuoja pagrindines S. Šalkauskio puoselėtas vertybes – solidarumą, asmens orumą, teisingą laisvės suvokimą: „S. Šalkauskis nešė žinią, kad mūsų laisvė yra vertybė, tačiau tai nėra laisvė daryti bet ką. Svarbiausia – dalyvauti mūsų tautos, valstybės kūrime. Reikia paminėti S. Šalkauskio drąsą pasisakyti kritiniais momentais. Nors daugelis girdėję jo pavardę, mažai kas žino, kad žodžiai „Vilnius mūsų, o mes – rusų“ nuskambėjo S. Šalkauskio lūpose. Tai pasakyta, kai jau buvome okupuoti, nors kai kurie dar bandė teigti, kad gal ne, gal viskas dar gerai...“


Daugiavaikių mamų gyvenimai – žygdarbis Lietuvai

Lietuvos Respublikos prezidentė
Dalia Grybauskaitė ir Plokščiuose
gyvenanti šešis vaikus išauginusi
ilgametė „XXI amžiaus“ skaitytoja
92 metų Stefanija Valuntienė
su dukra Egle ir sūnumi Žilvinu

Gegužės 2 dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su Motinos diena pasveikino ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo daugiavaikes motinas.

Jau tradicija tapusiame renginyje valstybės apdovanojimai buvo įteikti 33 mamoms iš visos Lietuvos, išauginusioms ir gerai išauklėjusioms penkis ir daugiau vaikų.

Pasak šalies vadovės, šios dienos iškilmės – vienos gražiausių metuose, nes pasitinkama Motinos diena ir pagerbiamos mamos. Nuo mažens girdimas, pirmiausia išmokstamas tarti mamos vardas kiekvienam yra pats svarbiausias. Įteikdama apdovanojimus Prezidentė pabrėžė, kad šių mamų gyvenimai – tylus motiniškas žygdarbis. Kiekvienas pagimdytas ir užaugintas vaikas – svarbus visai šaliai. Šie vaikai toliau kuria mūsų Lietuvą, saugo ją, užtikrina jos ateitį. Šalies vadovė padėkojo mamoms už tai, kad augindamos vaikus atidavė jiems labai daug širdies šilumos, laiko, sveikatos ir meilės. Kiekvienas vaikas, sulaukęs savo mamos meilės, vėliau ja dalijasi ir su kitais žmonėmis. Prezidentė daugiavaikėms mamoms palinkėjo sveikatos, ištvermės ir vaikų meilės bei pasveikino visas su Motinos diena. Iš viso Prezidentės dekretu apdovanotos 46 daugiavaikės motinos, iš kurių viena išauginusi net 12, o keturios po 10 vaikų.


Gervėčių parapijiečiai pamilo savo naująjį kunigą

Gervėčių parapijos klebonas
kun. Elijas Anatolijus Markauskas
Marijos ŠAKNIENĖS nuotrauka

Baltarusijoje, etninėse lietuvių žemėse, neseniai dirbti pradėjęs Gervėčių parapijos klebonas kun. Elijas Anatolijus Markauskas pasižymi pamokslais, kupinais išminties ir gyvenimo džiaugsmo. Gervėčių parapijos tikintieji džiaugiasi, kad turi tokį naują kleboną. Jie prisimena kiekvieną žodį, kuriuo kunigas atveria žmogaus dvasią, moko laikytis Dekalogo, tikėti į Dievą. Girių mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Angelė Valienė laiminga, kad naujasis klebonas taisyklinga lietuvių kalba duoda puikų pavyzdį mokiniams ir jų tėvams. Pedagogė žavisi, kad kun. E. A. Markauskas puikiai moka ne tik lietuvių, bet ir baltarusių, rusų, lenkų kalbas, jomis gali aukoti šv. Mišias, bendrauti su įvairių tautybių tikinčiaisiais. Kun. E. A. Markauskas domisi literatūra, muzika, menu. Tai jam padeda suprasti parapijiečius, suburti juos kilniems darbams. Šiandien kunigą pakalbinome.


Įžengusysis laukia grįžtančiųjų

Kun. Vytenis Vaškelis

Mes atėjome į šį pasaulį nesuvokdami, kas su mumis įvyko. Buvome pernelyg maži, kad suprastume, dėl ko gimėme ir nebuvome pajėgūs dėkoti Dievui už sukūrimą ir atpirkimą. Nors iš nebūties į pasaulį atėjome ne savo noru, tačiau po šio gyvenimo mums numatytas amžinąsias buveines pasieksime, kai leisime Dievui veikti mūsų kasdienybėje ir laikysimės Jo tiesų formuojamos savo sąžinės balso.

Jėzus žengė į dangų, ir mums yra skirtas šis tikslas. Jei dar nenorime (dėl stiprių šio pasaulio įtakų) nors kartais susimąstyti apie tai, kas mūsų lauks anapusybėje, tada ne visiškai atvira širdimi mylime Dievą, gyvenimą, save ir aplinkinius. Kai mūsų mintis ir širdis vis dažniau pripildo įvairūs rūpesčiai, susiję su materialiomis vertybėmis, jos nepastebimai apvagia mūsų sielas, nes, užuot bent trumpą laiko atkarpą skyrę bendrystei su Viešpačiu, pernelyg susikoncentruojame į tai, ką matome, girdime, liečiame... Mūsų juslės šoka džiaugsmo šokį, bet mūsų dvasia džiūsta, nes į ją nebeįteka gyvasis vanduo; sielos skonėjimosi antgamtiniais dalykais „receptoriai“ atbunka, nes pasirenkame tai, kas menkina mūsų orumą, kas yra mūsų nevertas, kas mažina Dievo pažinimo alkį, kas stabdo Jo garbinimą ir užima Jo vietą.


Mokslininkė pagerbta už nuopelnus tyrinėjant varpus

Dr. Gražinai Marijai Martinaitienei – Lietuvos kampanologų draugijos „Societas campanarum Lituaniae“ garbės narės vardas

Lietuvos kampanologų draugijos nariai
su už nuopelnus varpų tyrinėjimo srityje
draugijos garbės narės vardu pagerbta
mokslininke dr. Gražina Marija
Martinaitiene (sėdi centre). Kairėje –
LDK Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas
Dolinskas, dešinėje – Kampanologų
draugijos prezidentas Leonardas Šablinskas

Balandžio 27 dieną Valdovų rūmuose Lietuvos kampanologų draugija „Societas campanarum Lituaniae“ suteikė garbės narės vardą žinomai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meninės kultūros, bažnytinės dailės ir paveldo tyrinėtojai, humanitarinių mokslų daktarei Gražinai Marijai Martinaitienei. Pirmąja daugiau nei metus veikiančios draugijos garbės nare tapusi mokslininkė pagerbta už nuopelnus varpų tyrinėjimo srityje.

Gražina Marija Martinaitienė – humanitarinių m. dr., emeritė. Gimė 1934 metais Širvintose. 1952–1958 metais studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute, 1968–1974 metais – dailėtyrą Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Nuo 1975 metų – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 1979 metais baigė aspirantūrą Lietuvos MA Istorijos institute (dailės istorijos specialybė). Dirbo dėstytoja, Lietuvos radijo diktore, ,,Kultūros barų“ žurnalo teatro ir dailės skyrių redaktore. 1981–1990 metais – Valstybinio dailės instituto Kultūros paminklų sąvado rengimo grupės vadovė, 1990–2002 metais – Kultūros ir meno instituto Sakralinės dailės skyriaus vedėja, 2002–2012 metais – Kultūros, filosofijos ir meno instituto Bažnytinės dailės skyriaus vyr. mokslinė bendradarbė. Mokslinių tyrimų sritys – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meninė kultūra, bažnytinė dailė, lietuvių profesionalioji ir liaudies skulptūra, paminklosauga.


Žvaigždės iš arti

Julė Kilčiauskienė

Onutė ir Mečislovas Rondomanskiai
Aukštadvario bažnyčios šventoriuje
su klebonu monsinjoru Vytautu
Sudavičiumi 2013 metais
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Į centrinius Kauno technologijos universiteto rūmus, į knygos „Mečislovas Rondomanskas. Nuo viršukalnės atsiveria nauji horizontai“ pristatymą, rinkosi garbūs svečiai. Dauguma jų – atsakingi akademinės visuomenės, pramonės ir verslo bei banko darbuotojai, buvę bendramoksliai, bendradarbiai, draugai. Visus į trečiame aukšte esančią Senato salę kvietė pats šventės herojus, garsus verslininkas, technikos mokslų daktaras, profesorius Mečislovas Rondomanskas.

Dar neprasidėjus renginiui, didžiulė senato salė buvo pilna. Nenuostabu, juk buvo žadėta kiekvienam dalyvaujančiam padovanoti po knygą su autografu. O knyga svari – 424 puslapių, gražiai apipavidalinta, daug nuotraukų. Joje kruopščiai surinkta informacija apie bajorų Rondomanskų giminės ištakas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Mečislovo tėvelių Stanislovo ir Irenos (Polukordaitės) Rondomanskų gyvenimą ir jo paties vaikystę, jaunystę ir labai produktyvią brandą. Šiuose pasakojimuose atsiskleidžia visai Lietuvai būdingi pokario epizodai gimtosiose Aukštadvario apylinkėse, intelektualų gyvenimas sovietmečiu ir atgavus nepriklausomybę.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija