2018 m. birželio 22 d.
Nr. 25 (2292)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Abipus Nemuno

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Už laisvę

Pro Deo et Patria

Slaptieji takai

Atodangos


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

100 metų –
tūkstančiai žygių...

Lietuvos kūrėjai


Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Šiame numeryje:

Folkloro kolektyvų
generalinė repeticija

Maskuotės pasekmės

Gražiausios
dainos tėčiams

Lietuvos mėgėjų
teatrų festivalis
„Tiltai 2018“

Šeimų šventė gamtos
prieglobstyje

Poezijos
festivalis priminė
kraštietę poetę

Teatrų krivūlė

Spalvingas Lietuvos
tautų festivalis

Varžėsi Lietuvos
smuikininkai

Energetika neturi griauti civilizacijos

Popiežiaus Pranciškaus susitikimas su naftos ir dujų bendrovių lyderiais

Mindaugas Buika

Šventasis Tėvas su pasaulio
didžiausių naftos ir dujų bendrovių
lyderių susitikimo dalyviais

Popiežius Pranciškus savo socialiniame mokyme ir pastoracinėje veikloje kreipdamas ypatingą dėmesį į pasaulio vargšus, nevengia konstruktyvaus dialogo su ekonomikos bei verslo galingaisiais. Kaip tik tokia galimybe jis pasinaudojo birželio 9 dieną audiencijoje priimdamas kelias dešimtis didžiausių naftos ir gamtinių dujų sektoriaus kompanijų bei investicinių fondų lyderių, kurie dalyvavo Popiežiškojoje mokslo akademijoje Vatikane vykusioje konferencijoje tema „Energetikos vystymas ir rūpinimasis mūsų bendraisiais namais“. Tarp didelio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio susilaukusio susitikimo dalyvių buvo tokių naftos gigantų, kaip „Exxon Mobil“, „British Petroleum“, „Equinor“ (buvusio „Statoil“) vadovai Darenas Vudsas (Darren Woods), Bobas Dadlis (Bob Dudley), Eldaras Getras (Eldar Gaetre) bei didžiausių investicinių fondų, tokių kaip „Black Rock“ ir „Eni“ valdytojai Laris Finkas (Larry Fink) ir Klaudijus Deskalsis (Claudio Descalzi). Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos ir katalikiško Notre Dame universiteto (JAV, Indianos valstija) organizuotame renginyje buvo nagrinėjamas energijos gamybos, naudojant gamtinius išteklius, santykis su ekologijos reikalavimais Šventojo Tėvo enciklikos „Laudato Si“ šviesoje.


Padėka už Teofilių laukiant popiežiaus Pranciškaus

Šv. Mišioms vadovavo apaštalinis
nuncijus Baltijos šalyse
arkivyskupas Pedras Lopesas
Kvintana (antras iš kairės)

Praėjusį savaitgalį keturias dienas Kaišiadoryse vyko Palaimintojo Teofiliaus Matulionio pirmųjų beatifikacijos metinių minėjimas. Pagrindinę minėjimo dieną, sekmadienį, į Kaišiadoris atvyko daug garbingų svečių: šv. Mišioms vadovavo apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), koncelebravo arkivyskupai Gintaras Grušas, Lionginas Virbalas, Sigitas Tamkevičius, svečias iš Baltarusijos, Minsko–Mogiliovo arkivyskupas Tadeušas Kondrusevičius, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir beveik visi kiti Lietuvos vyskupai bei gausus būrys kunigų. Homiliją sakęs nuncijus priminė prieš metus vykusią beatifikaciją ir daug kalbėjo apie būsimą popiežiaus Pranciškaus vizitą į Lietuvą. Popiežiaus atstovas priminė Šventojo Tėvo biografiją ir ragino jo apsilankymą stebėti ne per televiziją, bet gyvai su juo susitikti. „Ruošiantis šiomis dienomis Šventojo Tėvo vizitui, daug kur girdėti šnekos: „Oi, ten bus daug žmonių, geriau stebėsiu vizitą per televizorių!“ Tie, kurie taip mąsto ar taip pataria savo tikintiesiems, aš sakau, kad jūs labai klystate, – sakė nuncijus. – Šventasis Tėvas neatvyksta į Baltijos šalis tam, kad būtų matomas – tam galėtų padaryti tiesioginę televizijos transliaciją iš Vatikano ir visi galėtų patogiai matyti jį savo namuose. Šventasis Tėvas Pranciškus atvyksta į Baltijos šalis susitikti su jumis, kad pamatytų jūsų veidus, kad galėtų pasakyti, jog jis yra šalia jūsų, kad myli jus; kad galėtų pajusti jūsų jausmus, jūsų svetingumą; išgirsti jūsų balsą, pajusti jūsų džiaugsmą ir šito negalima perteikti vien tik per televiziją. Todėl aš jums sakau: atvykite susitikti su Šventuoju Tėvu, neklausykite nualintų ir pesimistinių balsų, kurie jus ragina pasilikti namuose. Padarykite taip, kad jūsų asmeninis susitikimas su Šventuoju Tėvu tikrai būtų džiaugsmo šventė, kur galėtumėte išreikšti ir pasidalinti mūsų tikėjimu su visais kitais, tikėjimu, kuris mus vienija ir suburia vadovaujant Vyriausiajam Bažnyčios Ganytojui, Kristaus Vikarui, Šventojo Petro įpėdiniui, popiežiui Pranciškui“.


Sportas – gyvenimo dalis

Kun. Vytenis Vaškelis

Prieš prasidedant Pasaulio futbolo čempionatui, popiežius Pranciškus pasveikino žaidėjus, organizatorius ir visus žiūrovus. Bažnyčia pripažįsta didelę sporto reikšmę universaliai visuomenės narių bendražmogiškų tarpusavio santykių raidai, nes darnūs komandose žaidžiančių sportininkų judesiai, kuriuos stebi žiūrovai, jiems teikia ne tik estetinį gėrėjimąsi, bet net turi tiesioginių sąsajų su absoliučiu Grožiu – Dievu.

Nors žiūrėti visas Rusijoje vykstančias futbolo varžybas būtų laiko eikvojimas, bet prisimenant popiežių Pranciškų, (vienoje iš nuotraukų) laikantį rankose jam dovanotą futbolo kamuolį ir jau vien šiuo daug ką pasakančiu poelgiu palaikantį sportą, kai kurių rungtynių stebėjimas žiūrovus gali paskatinti sportininkų ryžtą bei pasiaukojimą priderinti prie savo asmeninio gyvenimo būdo, siekiant dvasinio tobulėjimo aukštumų. Juk Jėzaus kvietimas: „Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“ (Mt 5, 48) apima visas mūsų gyvenimo sritis.


Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Daug džiaugsmo suteikusi šventė

Iš Kauno atvykusius svečius (iš kairės)
mons. dr. Artūrą Jagelavičių ir arkiv.
Lionginą Virbalą pasitiko Raseinių
dekanas kun. Vytautas Paukštis
ir klebonas kun. Gintautas Jankauskas

ARIOGALA. Birželio 7 dieną Šv. arkangelo Mykolo parapijos namuose lankėsi Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ. Čia jį pasitiko klebonas kun. Gintautas Jankauskas, parapijos pastoracinės tarybos nariai, „Carito“ atstovės ir dar keli aktyvūs parapijiečiai. Klebonas arkivyskupui papasakojo apie parapijos namų statybos sunkumus ir rūpesčius, bažnyčios remontus, darbą parapijoje. Jis pasidžiaugė išrinkta parapijos pastoracine taryba, pagyrė Sumos chorą, „Carito“ darbuotojas, tikybos mokytoją Laimutę Neverdauskienę, nuoširdžiai ruošiančią vaikus Pirmajai Šv. Komunijai ir Sutvirtinimo sakramentui.

Kiekvienas pastoracinės tarybos narys pasisakė apie savo pareigas taryboje ir nuveiktus darbus.

Arkiv. L. Virbalas SJ klausė susirinkusiųjų, kuo stipri parapija, kas joje sekasi gerai ir ką reikėtų taisyti? Jis patarė sukurti „Carito“ jaunimo grupę, kuri galėtų daug padėti, ruošiant įvairias bažnytines šventes, o tai patrauktų daugiau jaunimo į bažnyčią, siūlė kurti šeimų, Gyvojo Rožinio maldininkų ir kitas grupes, kvietė atkreipti didelį dėmesį į vienišumo ir skurdo problemas parapijoje. Klebonas padėkojo svečiui už patarimus ir pakvietė birželio 10 dieną atvykti į bažnyčią aukoti šv. Mišių bei suteikti jaunimui Sutvirtinimo sakramentą.


Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Prasmingi renginiai parapijoje

Dainuoja Vydmantų klebonas
kun. Karolis Petravičius

ŠILALĖ. Šie metai Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos tikintiesiems nepašykštėjo prasmingų ir jaudinančių renginių. Be abejo, šilališkiai džiaugsmingai švenčia atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį. Saulėtą gegužės 27-osios vakarą prie Šilalės Lurdo įvyko Gegužinės pamaldos, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Dalyvaujant gausiam rajono vadovų, Šilalės bei aplinkinių parapijų kunigų ir parapijiečių būriui pirmiausia sugiedotas Lietuvos himnas, Lietuva dar kartą paaukota Švč. Mergelės Marijos globai. Vėliau buvo giedama Švč. Mergelės Marijos litanija, sukalbėtos kitos maldos. Pabaigoje skambėjo muzika, susirinkusieji vaišinosi kareiviška koše ir arbata, ilgokai bendravo tarpusavyje džiaugdamiesi prasmingu renginiu.


Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Prisimintas ilgokas parapijos kelias

Devintinių procesijoje aplink bažnyčią
ėjo parapijiečiai, Lukšių Vinco Grybo
gimnazijos moksleiviai, Lukšių
„Ąžuolo“ draugovės skautai. Priekyje –
klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda

LUKŠIAI. Birželio 10 dieną čia paminėta Šv. Juozapo parapijos 210 metų sukaktis. Kartu vyko Šv. Jėzaus širdies atlaidai. Nuo pat ryto bažnyčioje vyko Švč. Sakramento adoracija, o pagrindines šv. Mišias aukojo Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas kun. Artūras Vaškevičius. Homilijoje jis atkreipė dėmesį į silpną tikėjimą, kai kurių abejingų Dievui žmonių norą pasirinkti, kiek ir kaip tikėti. Tokiems tikėjimas dažnai tėra vaikų pakrikštijimas, o kiti sakramentai pasirenkami pagal naudingumą ar kokį kitą išskaičiavimą. Eiti į bažnyčią gal per Velykas ir galima, o kitu metu, sekmadieniais, kai norisi pailsėti, papramogauti tai tėra tik laiko gaišimas. Juk yra svarbesnių reikalų nei vaikščioti į bažnyčią. Eiti išpažinties jiems atrodo visai neverta, nes juk nieko neužmušė, o jeigu kokią mažą šunybę iškrėtė ar menką nuodėmę ir padarė, tai patys sau gali atleisti – kam esą tas kunigas turi klausytis. Tuoktis bažnyčioje tokiems atrodo neverta, nes ten reikalauja kažkokios priesaikos prieš Dievą – geriau gyventi susidėjus su kuo nori ir kiek nori nesukant sau galvos dėl kažkokių sakramentų. Kunigo mintys turbūt daugeliui priminė, kad ir jų šeimose yra nemažai tokių tikinčiųjų, kurie ir šiandien į bažnyčią neatėjo. Po šv. Mišių aplink bažnyčią vyko iškilminga procesija, nes tą sekmadienį buvo švenčiamos ir Devintinės – Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė. Šventojo Rašto ištraukas prie bažnyčios šventoriuje stovinčių koplytėlių skaitė klebonas kun. Vytautas Juozas Insoda. Procesijoje ėjo parapijiečiai, Lukšių Vinco Grybo gimnazijos moksleiviai, Lukšių „Ąžuolo“ draugovės skautai.


Iš kultūros istorijos

Ar susitiksime 20-ojoje Dainų šventėje?

Daiva Červokienė

Dainų šventės ir Lietuvos
nacionalinio kultūros centro
direktorius Saulius Liausa

Birželio 30 – liepos 6 dienomis vyksiančioje 20-ojoje Lietuvos dainų šventėje pasirodys apie 40 tūkst. dalyvių – ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio lietuvių iš daugiau kaip dešimties šalių. Šventės devizas – Lietuvos himno frazė „Vardan tos...“, tapusi ir šventės idėjų pagrindu, ir visų jos renginių jungtimi.

Tradicija gyvuoja visą šimtmetį

Dainų šventės ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa pabrėžė, kad Dainų švenčių tradicija nebuvo nutrūkusi visą šimtmetį. Trys dainų šventės vyko tarpukario Lietuvoje, ši tradicija šalyje gyvavo ir sovietmečiu, Dainų šventes lietuviai rengė net tremtyje Sibire, vadinamųjų dipukų stovyklose Vokietijoje.

Ne veltui Lietuvos Dainų šventės įtrauktos į JUNESCO Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą – šis reiškinys – akivaizdus Lietuvos išskirtinumo ženklas, galintis suburti ir po platųjį pasaulį išsibarsčiusius tautiečius, ir visiems parodyti, kuo esame išskirtiniai ir stiprūs.


Žaizdos

Žydai, kovoję Lietuvos Nepriklausomybės kovose

Į minėjimą A. Mapu gatvėje
gėles neša Lietuvos kariai

KAUNAS. Gegužės 30 dieną Lietuvos kariuomenė, bendradarbiaudama su Izraelio ambasada ir Lietuvos žydų bendruomene, pagerbė Lietuvos Nepriklausomybės kovose dalyvavusių žydų tautybės Lietuvos karių atminimą.

„Tarpukariu Lietuvos valstybės idėja patikėjo daug to meto žmonių, ne tik lietuvių. Galbūt jų motyvai ir buvo skirtingi, tačiau pagrindinis tikslas vienodas – laisva Lietuva, kurioje visiems gera ir saugu gyventi“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Pasak Lietuvos kariuomenės vado, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvių gretose buvo įvairių tautybių žmonių. Vien žydų tautybės Lietuvos karių priskaičiuojama apie 3 tūkstančius. Iš jų apie pusė tūkstančio į Lietuvos kariuomenę atėjo savanoriais. Apie 20 žydų buvo įvertinti aukščiausiais kariniais Lietuvos valstybės apdovanojimais – Vyčio kryžiaus ordinais. Tai liudija, kad žydų indėlis į Lietuvos gynybą buvo ženklus, o jie yra verti didelės pagarbos.


Žaizdos

Pagerbti 1919–1920 metų Lietuvos savanoriai

Paminklą Lietuvos savanoriams
Žiūronių kaime pašventino
majoras kun. Saulius Kasmauskas

ŽIŪRONYS–SŪKURIAI. 100 metų prabėgo nuo Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimo. Įvairiose vietose vyksta daugybė renginių, žmonės stengiasi paminėti šią datą, pagerbdami daugelio drąsių lietuvių atminimą. Turbūt dažniausiai yra minimi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, prezidentai, ministrai, Seimo nariai. Tos pavardės ir 1918 metai amžiams išliks mūsų valstybės istorijoje. Dabar to meto įvykiai kartais atrodo lyg stebuklas. Tačiau tai įvyko todėl, kad prie iškilių Lietuvos asmenybių prisijungė visa tauta.

Labai džiugu, kad paminimi ir pagerbiami ir 1919–1920 metų Lietuvos savanoriai. 1919 metais Lietuvos savanorių kariuomenę sudarė apie 25000 karių – dažniausiai valstiečiai, savanoriškai atsiliepę į vyriausybės kvietimą. Balbieriškio seniūnijos kaimuose gyveno nemažai buvusių savanorių. Tame krašte buvo daug dvarų ir, vykdant didžiąją ministro Mykolo Krupavičiaus žemės reformą, dalis dvarų žemės, vyriausybės nutarimu, buvo išdalinta savanoriams.


Žaizdos

Lietuvos žydų gelbėtojai – įkvepiančio žmogiškumo liudytojai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
kalba fotoparodos Pasaulio tautų
teisuoliams pagerbti atidaryme

Vilnius. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje dalyvavo Pasaulio tautų teisuolius įamžinančios parodos „Liudiję žmogiškumą“ pristatyme. Pasaulio tautų teisuoliai – lietuviai, žydų gelbėtojai, nepaisę mirtino pavojaus ir rizikavę savo gyvybe. Tai – paprasti ir iškilūs žmonės, įžiebę viltį pasmerktiesiems, gegužės 29-ąją atidarė fotografijų parodą, skirtą Pasaulio tautų teisuoliams pagerbti.

Šalies vadovės globojama paroda, įamžinusi žydų gelbėtojus ir jų istorijas, keliaus per Lietuvą, kviesdama artimiau susipažinti su skaudžia istorijos dalimi ir pagerbti nepaprastus žmones, žiauriais karo metais su žydais besidalijusius namais, duona ir viltimi išgyventi.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija