2014 m. liepos 4 d.    
Nr. 27
(2098)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai


Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Šiame numeryje:

Dainų šventė –
iš Kauno į Vilnių

Prasidėjo Žemaičių
Kalvarijos atlaidai

Išsakyti savo požiūrį
į laisvę ir žemę
išdrįso tik 15 proc.
Lietuvos piliečių

Lietuvos piliečiai
nėra pratę dalyvauti
sprendžiant valstybei
svarbius klausimus

Kodėl V. Landsbergis
atsisakė Lietuvos
pilietybės?

Ar žinote, kas gauna
išmokas už jūsų žemę?

Paneigimas

Devintinių procesijos
– vienybės ženklas

Arkikatedroje
Sekminių išvakarėse
beveik 100 žmonių
priėmė Sutvirtinimo
sakramentą

Maldos adoracijoje

Kultūros paveldui –
12 mln. litų iš
valstybės biudžeto

Ką byloja Musteikos
kaimo kryžius

Prisiminimai
vedė į praeitį

Atnaujinti
bendruomenės namai

Parapijiečius
sukvietė bažnyčia

Turiningos Antaninės

Filosofo šaknų
įamžinimas

Padėkos diena

Pasitiko vasarą

Koplytstulpis
dvaro sodyboje

Pivonijos šile –
atminimo ženklai

Popiežius Pranciškus: mafija ekskomunikuota

Bažnyčia skatinama dvasiškai kovoti prieš organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos blogį

Mindaugas BUIKA

Fondo „Libera“ surengta mafijos aukų
artimųjų protesto manifestacija Romoje

Pinigų adoravimo stabmeldystė

Laukiant dar vieno pastoracinio popiežiaus Pranciškaus vizito pačios Italijos teritorijoje (liepos 5 dieną, šeštadienį, jis aplankys Kampobaso arkivyskupiją ir Izernijos vyskupiją Molizės provincijoje), svarbu pabrėžti, kad tokių kelionių „geografijoje“ Šventasis Tėvas pirmenybę teikia periferinėms, sunkiausių socialinių problemų ištiktoms vietoms. Kampobaso, kurį netrukus aplankys Popiežius, ganytojas arkivyskupas Džankarlas Marija Bregantinis (Giancarlo Maria Bregantini) kaip tik buvo parengęs šių metų Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelio Romos Koliziejuje meditacijas, kuriose irgi palietė daug skaudžių šiuolaikinės visuomenės gyvenimo klausimų. Arkivyskupas Dž. Bregantinis, kuris vadovauja Italijos vyskupų konferencijos Socialinių reikalų, teisingumo ir taikos komisijai, yra gerai žinomas Bažnyčios istorikas bei teologas ir įvairių socialinių iniciatyvų sumanytojas, ypač mobilizuojant pilietinę visuomenę kovai prieš organizuotą nusikalstamumą, Italijoje gerai žinomas mafijos struktūras.

Didelio atgarsio susilaukė jo knyga „Maldos iššūkis mafijai“, kurioje pabrėžiama, kad nuolatinėje dvasininkų formacijoje turi būti akcentuojamas pastoracinis nusistatymas prieš visas organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos apraiškas „kuriant naują pranašiškos Bažnyčios veidą“. Arkivyskupas Dž. Bregantinis yra žinomas kaip vienas pirmųjų Italijos Bažnyčios hierarchų, kuris savo diecezijoje paskelbė viešą ekskomuniką (atskyrimą nuo Bažnyčios) sunkius nusikaltimus padariusiems vietos mafijos nariams.


Per tiesą – į šviesą

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai mūsų vidinis gyvenimas kasdien stiprinamas krikščioniškų knygų, straipsnių, ypač Šventojo Rašto, skaitymu, mąstymu bei pasiryžimu pažintas tiesas vykdyti, tada nejučiomis formuojasi tvirta mūsų motyvacijos kryptis – visa, kas mums pučia bet kokį melo burbulą, nedvejojant atmesti, o tai, kas veda į tiesą, palaikyti bei puoselėti. Jei savo intelektą stimuliuosime skaitydami vien apie finansus, sodininkystę ar sportą, būsime didesni šių sričių žinovai. Tačiau tai vargu ar mums padės tą gyvenimo akimirką, kai reikės padaryti neatidėliotiną sprendimą – atsisakyti paikos, gundančios nusidėti minties.

Be jokios abejonės, jei skirsime daugiau laiko dvasinio gyvenimo ugdymui, suvoksime tiesą: kaskart tobulindami savo mąstymo nuostatas, tobulinsime ir tikėjimo inspiruojamus ir motyvuotus savo kasdieninius veiksmus. Teologas Mutzas rašė: „Be tvirtų moralinių principų, kurie kiekvienu momentu pristato valiai stiprių motyvų, mus parblokštų aistra, panašiai kaip stipri srovė paglemžia ir nuneša į vandenį įmestą skiedrelę. Remdamiesi tvirtais principais, pagrįstais giliu svarstymu, įstengsime nuslopinti ir ramiai suvaldyti šėlstančią aistrą. Tvirti principai suteikia valiai griežtumo ir žaibiško veikimo malonę ir tuo užtikrina pergalę“.


Prasmingas kunigystės 25-metis

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kun. Virgilijus Liuima
(dešinėje) bendrauja su
skapiškiete Aldona Kytriene

Garsios Aukštaitijos krašto giminės – Liuimų – atstovas Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima gegužės 28 dieną minėjo kunigystės 25-metį. Šioje giminėje išaugo kunigai jėzuitai Antanas ir Pranas, vienuolė Elena. Tai – kun. Virgilijaus dėdės ir teta. Jų poveikis, kad ir netiesioginis – laiškai – buvo labai svarbus būsimam kunigui. Mons. Petras Baltuška (1930 11 20–1954 09 12–2012 10 13) yra sakęs, kad jei nebūtų giminėje taip ryškiai švietusi Kristaus šviesa, kažin ar Virgilijus būtų atėjęs į kunigystę.

Liuimų giminė

Liuimų giminę labiausiai išgarsino Virgilijaus dėdė profesorius kun. Antanas Liuima SJ (1910 01 28–1942 05 13–2000 07 26) – pirmasis profesorius lietuvis Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje (1957), Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) akademikas (1959), Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaras (1992), Utenos miesto Garbės pilietis (1994), 1995 metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino Trečiojo laipsnio ordinu, daug nuveikęs Lietuvos mokslui ir kultūrai, ypač Lietuvių katalikų mokslo akademijoje: ilgametis jos pirmininkas (1959–1992), vėliau – Garbės pirmininkas (1992–2000), daug nuveikęs, kad LKMA sugrįžtų į Lietuvą. 1940 metų sausio pradžioje išvykus studijuoti į Vakarus, į Prancūziją, į Lietuvą leista atvykti tik 1989-aisiais (dalyvavo šv. Kazimiero palaikų perkėlime (nuo 1955–1956 metų galėjo tik susirašinėti).


Tėviškę saugo kunigo pašventinti kryžiai

Kun. Petras Purlys prie
2004 10 03 pašventinto kryžiaus

Jau septintus metus iš sunkaus insulto pasekmių vaduojasi kun. Petras Purlys, paskutinę tarnystę Dievui ir žmonėms atlikęs Ukmergės Švč. Trejybės parapijoje. Kai prieš kelias savaites aplankėme kunigą, besigydantį Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, matėme jį sveikesnį: jis jau gerai vaikščioja pasiremdamas lazda, gerai supranta visus jam sakomus žodžius, tik kalbėti dar sekėsi sunkiai. Gal dvi valandas nusivedęs į gražų sanatorijos koridorių aiškino apie jo tėviškėje Aginčiuose pastatytus tris kryžius. Prieš karą 48 gyventojus turėjusiuose Aginčiuose buvo septyni kryžiai. Dabar, tik vieną gyventoją teturinčiuose Aginčiuose, stovi trys kun. Petro pastatyti ir pašventinti kryžiai – taip jis nori įamžinti tėviškės atminimą. Aginčių kaimas anksčiau priklausė Ukmergės apskr. Balninkų valsčiui, o dabar – Želvos seniūnijai. Tai 2,5 km nuo parapijos centro Želvos nutolęs kaimas. 1922 metais jame gyveno 42 gyventojai, o 1997 metais liko tik šeši gyventojai, trys – su Purlių pavarde. Pernai lapkritį mirus kunigo Petro broliui Antanui, g. 1951 metais ir gyvenusiam gimtajame kaime, jame teliko vienas gyventojas.


Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

Padėkota už meilės artimui darbus

Kėdainių Šv. Jurgio parapijos
klebonas kun. Artūras Stanevičius
ir „Caritas“ pirmininkė Malenija
Pivorienė (dešinėje) – tarp parapijiečių

KĖDAINIAI. Birželio 15-ąją, sekmadienį, Šv. Jurgio bažnyčioje, švenčiant Švč. Trejybės atlaidus, buvo paminėtos sovietinės okupacijos ir tremties aukos. Parapijos klebonas kun. Artūras Stanevičius šv. Mišių įžangoje priminė, kad okupantas pirmiausia naikino šviesiausius ir darbščiausius Lietuvos žmones, uždraudė patriotines ir bažnytines organizacijas. Viena iš jų – „Caritas“. Kun. A. Stanevičius kvietė melstis ne tik už žuvusius tremtyje ar kalėjimuose, visus kankinius ir kovotojus už Lietuvos laisvę, bet ir už jau mirusius „Caritas“ narius ir jų artimuosius.


Kauno arkivyskupijoje

Ukmergės dekanate

Kalvarijose

Vyskupą Kęstutį Kėvalą pasitinka
vepriškiai, klebonas kun. Gintautas
Naudžiūnas ir kunigai

Vepriai. Ši vietovė garsėja 1846 metais įkurtomis ir kasmet per Sekmines maldininkų gausiai lankomomis Kalvarijomis. Miestelio pietrytine dalimi nusitęsęs 5,5 km ilgio 35 stočių Kryžiaus kelias, žymimas koplytėlėmis ir vartais. Tai – unikali vietovė ir išskirtinis Kryžiaus kelias, nesikartojantis niekur kitur. Kryžiaus keliui per Sekmines paprastai vadovauja vyskupas, tad ir šiemet birželio 8 dieną maldininkai jo laukė. Iki tol pamaldos vyko įprasta tvarka. Klebonas aukoja Votyvą. Po jos galingai sugriaudėjusi suvirpina neogotikinius Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios skliautus baigiamoji giesmė – vyriška sutartinė. Tai – tie balsingi vidurio Lietuvos vyrai, kurių giesmių ir dainų svetimoj bolševikinės imperijos padangėj ilgėdavosi poetas Antanas Miškinis, netoli nuo čia gimęs ir augęs. Jis sakydavo: „Vyrai, truktelkit „Čiulba ulba volungė“. Mes, jaunimas, traukdavome visa krūtine galingai, bet trumpai, nes ir tai buvo draudžiama imperijos pragaro įsčiose. Tik dabar supratau, kodėl ilgėdavosi Antanas tų skambių balsingų vyrų sutartinių tarp „Psalmių“ kūrybinių pertraukų to pragaro devintajame rate.


Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Pagerbė kunigus

Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio
klebonas kan. Donatas Jasulaitis
kun. Sigitui Matusevičiui
įteikė popiežiaus Pranciškaus
apaštalinį palaiminimą

ŠAKIAI. Birželio 22-oji Šv. Jono Krikštytojo parapijai buvo ypatinga. Ji šventė ne tik titulinius atlaidus ir Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmes (Devintines), bet ir klebono kun. Sigito Matusevičiaus kunigystės 25 metų jubiliejų bei atsisveikino su ketverius metus čia dirbusiu vikaru kun. Arminu Lukoševičiumi, kuris išleidžiamas studijoms į Romą. Šv. Mišias koncelebravo abu kunigai. Šv. Mišių pabaigoje buvo surengta Devintinių procesija, parapijos maldos grupės buvo paruošusios puošnius altorius bažnyčios šventoriuje. Procesijoje drauge su parapijiečiais dalyvavo ir Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis bei evangelikų liuteronų parapijos klebonas kun. Virginijus Kelertas. Po pamaldų abu kunigai buvo pasveikinti. Dekanas kan. D. Jasulaitis įteikė Šakių klebonui popiežiaus Pranciškaus apaštališkąjį palaiminimą. Kunigus pagerbė ir jiems dovanų atnešė Šakių rajono meras Juozas Bertašius, Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis, Šakių seniūnijos, „Varpo“ pagrindinės mokyklos ir „Žiburio“ gimnazijos atstovai, parapijiečių vardu sveikino gydytojas Vaidas Balčiūnas. Kun. V. Kelertas kun. S. Matusevičiui padovanojo bizantiškąją ikoną. Poliklinikos atstovai buvusiam vikarui, lankydavusiam ligonius ir aukodavusiam šv. Mišias ligoninės koplyčioje, kun. A. Lukoševičiui padovanojo puodelį, kad gerdamas arbatą, prisimintų Šakius. Sveikintojų eilėje buvo daugybė norinčių padėkoti už tarnystę abiems parapijos kunigams. Kunigas Arminas pirmajam po šventimų savo klebonui kunigui Sigitui, rūpestingai jį globojusiam ketverius metus, padovanojo stulą. Vikaras atsiprašė šakiečių, jei netobulai jiems tarnavo. Po gausybės sveikinimų svečių laukė šventinė agapė parapijos namuose.


Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Per Devintines lankėsi vyskupas

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila
teikia Sutvirtinimo sakramentą.
Kairėje – kun. Artūras Sederevičius SJ

PLOKŠČIAI. Birželio 22-ąją Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje per Devintinių iškilmę lankėsi Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Prieš prasidedant šv. Mišioms jis prašė gausiai susirinkusius maldininkus pasimelsti už šios parapijos kleboną kun. Antaną Urbanavičių, kuris, kamuojamas ligos, atsidūrė ligoninėje. Juk jei žmonės nuoširdžiai melsis ir prašys Dievo, kad duotų sveikatos mylimam kunigui, Jis tikrai išklausys šias maldas. Šv. Mišias drauge su vyskupu aukojo jo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius ir iš šios parapijos kilęs Vilniaus Jėzuitų gimnazijos direktorius kun. Artūras Sederevičius SJ, pastaruoju metu pavadavęs sergantį kleboną. Kadangi tą sekmadienį į bažnyčią buvo susirinkę daug jaunų žmonių, priėmusių Sutvirtinimo sakramentą, todėl vyskupas savo homilijoje pirmiausia kreipėsi į juos, kviesdamas mylėti savo parapiją ir bažnyčią, stengtis sekmadieniais į ją ateiti. Vysk. R. Norvila kalbėjo apie sakramentų svarbą kiekvieno kataliko gyvenime.


Vilniaus arkivyskupijoje

Švenčionių dekanate

Parapijos ir miesto šventė

Švenčionių klebonas kun. Vidas
Smagurauskas pasitinka arkivyskupą
Gintarą Grušą (kairėje)

ŠVENČIONYS. Važiuodami nuo Švenčionių link Ignalinos, ties Kurpių kaimeliu, matydavo seną, jau griūti pradėjusį kryžių, kuris, pasak liudininkų, išstovėjo čia daugiau nei 80 metų. Laiko ir gamtos išbandymų net ąžuolinis kryžius neatlaiko, tad jo vietoje Švenčionių parapijos klebonas kun. Vidas Smagurauskas sumanė pastatyti naują, Švenčionių Visų Šventųjų parapijos 600 metų sukakčiai skirtą, kryžių, kuris palydės išvykstančius iš Švenčionių ir pasitiks atvykstančius. O kryžių padaryti patikėjo parapijiečiui Jonui Diskai iš Mėžionių kaimo. Prieš pat jubiliejui skirtą šventę kryžius buvo baigtas ir pastatytas senojo vietoje. Kaip sakė kryždirbys Jonas Diska, turėtų stovėti ilgai, nes vietos, kur gali kauptis drėgmė, apsaugotos stogeliais.


Etnografija

Graži ir prasminga Gegužinių pamaldų tradicija

Vlada Čirvinskienė

Maldininkės Krinčino bažnyčios šventoriuje

Gegužė – pats nuostabiausias metas, kada gražiausiais žiedais pražysta gamta, vaiskia žaluma pasipuošia laukai, sodai, miškai, miškeliai. Girdėti nepakartojama gamtos muzika, kurios harmonijai nereikalingas bet koks žmogaus įsikišimas. Viso pasaulio dirigentas yra Visagalis Viešpats. Jo pagalba Atgimimo šventė vyksta  ir žmonių sielose.

Gegužė yra skirta Švč. Mergelei Marijai. Visą mėnesį ją garbinome giedodami litaniją, į Švč. Mergelę Mariją kreipėmės pačiais gražiausiais žodžiais, skambėjo pačios gražiausios giesmės. Marijos mėnesį džiaugiamės jos išaukštinimu, jai suteiktomis malonėmis ir dėkojome Viešpačiui, kad mums davė tokią Motiną.

Gegužę Bažnyčia pakvietė visus katalikus kas vakarą rinktis į parapijų bažnyčias, prie sodybose, laukuose, pakelėse stovinčių koplytėlių, prie namuose papuoštų Švč. Mergelės Marijos altorėlių, kaimo seklyčiose, ar net savo namuose Gegužinėms pamaldoms, liaudyje dar vadinamoms Mojavomis.


Vienijo giesmės Marijai

Klaipėdos rajono Dovilų etninės
kultūros centro folkloro kolektyvas
su kun. dr. Sauliumi Stumbra

KLAIPĖDA. Renginių ciklas „Tradiciniai giedojimai“ jau penkeri metai kviečia miestelėnus gaivinti autentišką katalikišką liaudies pamaldumą, palaikant savo krikščioniškąjį tapatumą globalizicijos iššūkiuose. Gegužės 23-iosios pavakarę klaipėdiečiai ir miesto svečiai rinkosi Klaipėdos etnokultūros centre į vakarą „Tradiciniai giedojimai. Mojavos–gegužinės“.

Vakaro vedėjas ir idėjos bendraautorius kun. dr. Saulius Stumbra sveikino vakaro dalyvius ir kalbėjo apie liaudiškąjį pamaldumą, išryškindamas Švč. Mergelės Marijos kulto ypatumus. „Šv. Jonas Paulius II yra gražiausias pamaldumo Švč. Mergelei Marijai, pasivedimo jos motiniškai globai ir nuolankaus pasitikėjimo pavyzdys“, – kalbėjo kunigas.

„Pamaldumas Švč. Mergelei Marijai Lietuvoje buvo visada labai gyvas. Ypač Dievo Motinos globos ieškodavo motinos, melsdamosi už savo vaikelius, juos paaukodamos Jos globai, keliaudamos į garsias Marijos garbei skirtas šventoves“, – teigė etnologė dr. R. Račiūnaitė-Paužuolienė.


Pilietiškumo beieškant

Valdas Kilpys

Vienas iš tų vyrų, ant kurio intelektinio bagažo stovi konservatizmo pamatai – Michaelas Oakeshottas – yra pasakęs, kad tikrovė pažini trimis būdais: teoriniu, praktiniu ir meniniu. Rašant praėjusios savaitės politikos įvykių apžvalgą visada kyla dilema, kokiu gi „metodu“ naudotis? Tai, kas teoriškai lyg ir priimtina, praktiškai gali būti nemoralu, o žvelgiant „meniškai“, visai subjektyviai vertinti reiktų. Mes laikysimės „vidurio kelio“ taisyklės. Štai sekmadienį  vyko nemažai aistrų sukėlęs referendumas dėl žemės. Sunkoka suvokti, kodėl į vieną krūvą buvo „sumesti“ tokie skirtingi klausimai: apie žemės pardavimą užsieniečiams ir referendumui rengti būtinų parašų skaičiaus. Viešai niekas taip ir neatsakė, kodėl ir kieno buvo leista tai daryti. O kas, jei kitą kartą panorėjus įteisinti gėjų santuokas, prie šio klausimo bus pridėtas dar vienas, sakykime, apie būtinybę reikalauti tuoj pat atlyginti žalą už sovietinę okupaciją? Skamba kvailai? Taip, bet kai turime precedentą, tai viskas įmanoma. Tai jaudina. Drįsiu teigti, kad klausimas apie parašų skaičių, reikalingą surengti referendumui, buvo svarbiausias. Ypač turint mintyje ir liepos 20 dieną NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno padarytą pareiškimą apie tai, kad Rusijos žvalgybos agentūros slapta dirba su Europos aplinkosauginėmis grupėmis, kurios agituoja prieš skalūnų dujas. Maskva šias grupes finansuoja tam, kad Europos Sąjunga išliktų priklausoma nuo rusiškų dujų. Lengvai organizuojami referendumai Kremliui yra reikalingi kaip oras – tai nenuginčijama tiesa. Tada ir suskystintųjų dujų terminalų nebereikės, ir apie skalūnus pamiršime, ir šiaip būsime tokie ekologiški ir nepriklausomi, kad nors prie plačios rusiškos širdies dėk. Jei vienas iš kandidatų į prezidentus be vargo savo palaikymui surinko 108 000 palaikymo parašų, tai pabandykite įsivaizduoti, ar jam būtų sunku surinkti 100 000 dėl Vilnijos krašto autonomijos?

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija