2016 m. balandžio 22 d.    
Nr. 16
(2184)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS


Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Šiame numeryje:

Lenkija švenčia
1050 metų
krikšto jubiliejų

Nuo terorizmo
Afrikoje kenčia
mergaitės

Popiežius priminė
išmaldos svarbą

Seimas aptars
Konstitucijos pataisą
dėl šeimos apibrėžimo

Kaltina dėl Vilniaus
bažnyčios kultūros
paveldo sunaikinimo

Mirė žurnalistė
ir poetė Marytė
Kontrimaitė

Pagerbė muziejaus
direktorę

Karitiečių
rekolekcijos

Dalins sėklas
nemėgstančioms
daržus sodinti,
o rudenį suruoš
derliaus šventę

Atsinaujinimo diena

Popiežiaus emerito
Benedikto XVI 
padėka

Popiežiaus iniciatyva dėl paramos Ukrainai

Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios didysis
arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas
ir šalies prezidentas Petro Porošenka

Balandžio 24 dieną Europos bažnyčiose vyks speciali aukų rinkliava

Atsižvelgiant į popiežiaus Pranciškaus kvietimą, kitą sekmadienį Europos katalikų bendruomenėse rengiama aukų rinkliava kenčiančios Ukrainos žmonėms paremti. Apie tą plataus atgarsio susilaukusią iniciatyvą Šventasis Tėvas pranešė po balandžio 3 dieną, Dievo gailestingumo sekmadienį, Šv. Petro aikštėje aukotų šv. Mišių. „Šią dieną, kurią galima laikyti Šventųjų gailestingumo metų širdimi, mano mintys krypsta į visas tas tautas, kurios ypač trokšta susitaikymo ir taikos, – sakė Popiežius. – Būtent turiu galvoje čia, Europoje, išgyvenamą Ukrainos dramą su smurto pasekmėmis“. Jis priminė, kad karinio konflikto apimtose tos šalies rytinėse srityse besitęsiančios kovos pareikalavo tūkstančių civilių gyventojų gyvybių ir milijoninės minios pabėgėlių. Sunkiausiai tai išgyvena seni žmonės ir vaikai. „Dėl to be nuolatinio dėmesio ir maldų, nusprendžiau iškelti humanitarinę iniciatyvą, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Šiuo tikslu balandžio 24 dieną, sekmadienį, visose Europos katalikų bažnyčiose bus pravesta speciali metų rinkliava. Kviečiu tikinčiuosius dosniai prisidėti prie šios iniciatyvos savais įnašais“.


Seserų vienuolių praradimai

Per žemės drebėjimą Ekvadore žuvo keturios jaunos „Motinos židinio“ bendruomenės narės

Per žemės drebėjimą Ekvadore žuvusios
sesuo Klara ir postulantė Jazmina

Šeštadienio vakare apie 19 valandą, Europoje jau naktį, Ekvadorą sudrebino iš tiesų stiprus žemės drebėjimas, siekęs 7,8 laipsnių pagal Richterio skalę. Tuoj pat pasirodė įvairios žinios apie žūtis ir sugriovimus įvairiose šalies vietose. Pirmadienį, balandžio 18 dieną, suskaičiuota apie pustrečio tūkstančio sužeistųjų ir daugiau nei pustrečio šimto žuvusiųjų, galima spėti, jog šie skaičiai dar augs. Kaip ir kitais panašiais atvejais, stengiamasi mobilizuoti kuo daugiau gelbėtojų ir atkasti tuos žmones, kurie liko įstrigę tarp sugriuvusių statinių nuolaužų, gerai žinant, jog kiekviena valanda svarbi. Gelbėtojų komandas siunčia ir kaimyninės šalys. Žemės drebėjimas ypač sukrėtė miestus, kurie yra Ramiojo vandenyno pakrantėje, šalies gilumoje žalos mažiau.


Ekumeninis kreipimasis dėl migrantų

Popiežiaus Pranciškaus, patriarcho Baltramiejaus ir arkivyskupo Jeronimo deklaracija

Popiežius Pranciškus (centre),
stačiatikių patriarchas Baltramiejus
(kairėje) ir Atėnų bei visos
Graikijos arkivyskupas Jeronimas
(dešinėje) pasirašo bendrą
deklaraciją dėl pabėgėlių

Balandžio 16 dieną apsilankę Graikijai priklausančioje Lesbo saloje, kur yra gausybė į Europą besiveržiančių migrantų, popiežius Pranciškus, patriarchas Baltramiejus ir Atėnų bei visos Graikijos arkivyskupas Jeronimas paskelbė bendrą deklaraciją, kuri yra oficialus apibendrinimas to, ką jie norėjo perduoti įvairiems adresatams: pirmiausia, patiems pabėgėliams, bet kartu ir savo bažnytinėms bendruomenėms bei tarptautinei visuomenei.

„Mes, – rašo trys ganytojai, – susitikome Graikijos Lesbo saloje parodyti savo gilų susirūpinimą dėl tragiškos situacijos daugybės pabėgėlių, migrantų ir prieglobsčio prašytojų, kurie turėjo atvykti į Europą bėgdami nuo konfliktų ir kasdienių grėsmių jų išgyvenimui. Pasaulio nuomonė negali ignoruoti didžiulės humanitarinės krizės, atsiradusios ir pasklidusios dėl prievartos ir ginkluoto konflikto, etninių ir religinių mažumų persekiojimo ir perkėlimo, šeimų išvarymo iš namų, pažeidžiant jų žmogiškąjį orumą ir jų pamatines žmogaus teises bei laisves“, – pareiškiama pirmoje deklaracijos pastraipoje. Ši žmonijos krizė reikalauja „solidarumo, užuojautos, dosnumo ir betarpiško praktiško resursų panaudojimo. Iš Lesbo mes kviečiame tarptautinę visuomenę drąsiai atsakyti reaguojant į šią didžiulę humanitarinę krizę“ ir į jos atsiradimo priežastis. „Kaip savųjų Bažnyčių lyderiai mes esame vieningi trokšdami taikos ir esame pasirengę padėti išspręsti konfliktus dialogu ir susitaikymu“, – tęsia Baltramiejus, Pranciškus ir Jeronimas, kviesdami politikus siekti, kad pavieniai žmonės ir jų bendruomenės, krikščionys, galėtų likti ir gyventi savo gimtinėje, taikiai ir saugiai kovoti prieš įvairias nusikalstamumo formas, padėti tiems kraštams, kurie pirmieji tiesiogiai atsiliepia į mūsų brolių ir seserų poreikius. „Kartu mes iškilmingai meldžiame karo ir smurto pabaigos Artimuosiuose Rytuose“, – rašo katalikų ir stačiatikių lyderiai, prašydami religinių bendruomenių ir jų pagalbos organizacijų „priimti, padėti ir apsaugoti visų tikėjimų“ pabėgėlius, o valstybes pratęsti laikiną prieglobstį tiems, kuriems jo vis dar reikia.


Viešėjo Basųjų karmelitų ordino generalinis vyresnysis

Balandžio 12–14 dienomis Lietuvoje viešėjo generalinis Basųjų karmelitų ordino vyresnysis tėvas Saverijus Kanistra (Saverio Cannistra) OCD kartu su sekretoriumi tėvu Rafaeliu Vilkovskiu (Rafael Wilkowski) OCD ir tėvu Kazimiežu Moravskiu (Kazimierz Morawski) OCD, iš Baltarusijos atvykęs aptarti Basųjų karmelitų ordino steigimo Lietuvoje klausimų.

Balandžio 13 dieną svečiai kartu su tėvu Valdu Paura OCD lankėsi Vilniuje, Šv. Teresės bažnyčioje ir Dievo Gailestingumo šventovėje. Aušros Vartų koplyčioje aukojo šv. Mišias dalyvaujant pasauliečiams karmelitams. Grįžę į Paštuvą, kartu su seserimis karmelitėmis vakarieniavo ir drauge praleido rekreaciją. Jos metu tėvas Saverijus pasidalijo savo įžvalgomis apie gyvenimą Karmelyje.

Balandžio 14 dienos ryte tėvas Saverijus su kitais svečiais aukojo šv. Mišias Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyno koplyčioje. Po šv. Mišių drauge papusryčiavus ir ispaniškai sugiedojus pagal šv. Jėzaus Teresės žodžius sukurtą giesmę „Keliaukime link Dangaus“, broliai išlydėti į susitikimą su arkivyskupu Lionginu Virbalu SJ.


Meilės kalba

Kun. Vytenis Vaškelis

Mylint Dievą, neįmanoma nemylėti artimo ir savęs. Jei kas nors sakytų, kad tarp meilės Dievui ir artimui kartais esti takoskyra, klystų, nes, kai mylintysis savąja būtimi glaudžiasi prie mylimo Viešpaties, tampa perkeistas, tolydžio įgyja vidinės laisvės užtaisą, kuris, malonei veikiant ir atsiradus progai, susprogdina įvairių jo žmogiškų silpnybių bei neryžtingumo užtvaras, ir, Jo akivaizdoje pasvarstęs, stengiasi spontaniškai bei nuoširdžiai patarnauti ypač tiems, kuriems reikia pagalbos. Be abejo, šiame kitiems gera darymo kelyje dažnai ir suklysime, nes dėl tikėjimo pažinimo stokos, valios, charakterio silpnumo ir nenuoramos savimeilės veikimo, priimsime klaidingus sprendimus, nes viską ir visuomet daryti gerai sugeba tik pats Viešpats (Mk 7, 37). Vis dėlto mokysimės iš savo klaidų, ir, pirmenybę teikdami Jo planams, atsiribosime nuo prieraišumo kūriniams, kurie daugiausia kenkia mūsų bendravimui su Dievu...


Gaivins Zapyškio šedevrą

Ką sutarė Kauno rajono savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupija

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas
ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas
Norvila Raudondvario oranžerijoje

Ypatingą istorinę reikšmę turinčią Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią planuojama gaivinti kompleksiškai: bus perstatytas balkonas, restauruotos freskos, įrengta šildymo sistema, suprojektuoti nauji langai, apšvietimas, sutvarkyta teritorija.

Turtą perduos savivaldybei

Apie tai balandžio 11-ąją Raudondvario oranžerijoje diskutavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila. Susitikime dar dalyvavo Vilkaviškio vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, architektai Gintaras Prikockis ir Violeta Beigienė, atsakingi Kauno rajono savivaldybės darbuotojai.

Vytauto Didžiojo laikus menanti gotikinė bažnytėlė priklauso palyginti negausiai Zapyškio parapijai, kuri savo jėgomis sutvarkyti šventovės nepajėgia. Vysk. R. Norvila mano, kad būtų logiškiausia pastatą panaudos teise perduoti savivaldybei, kuri imtųsi iniciatyvos gelbėti šį unikalų kultūros paveldą. Vysk. R. Norvila pabrėžė, kad bažnyčia turi tarnauti visai bendruomenei, kartu parašydamas, kad su kulto pastatu būtų elgiamasi atsakingai.


„Su brangiaisiais neatsisveikinu – mes, gyvieji, niekada nemirsime“

A. Patacko anūkė Viltė su ilgamete
Seimo nario padėjėja Nijole Balčiūniene

Jau sukako vieneri metai, kai netekome kultūros filosofo, okupacijos ir nepriklausomybės laikų disidento, nepriklausomybės akto signataro ir nenuilstančio nepriklausomybės gynėjo Algirdo Vaclovo Patacko. Tai buvo laisvei ir atsakomybei dėl Lietuvos bet kuriuo – okupacijos ar nepriklausomybės – metu atsidavęs ir esminius tautos reikalus visada ginti pasiryžęs žmogus patriotas. Jo netektį ilgai jaus ne tik jo bendraminčiai, bet ir kai kurie dar nors kiek mąstantys politikai, išskyrus, aišku, tuos, kurie tokiais tik apsimeta.

Balandžio 3-iąją, kai sukako lygiai metai nuo šio Žmogaus ir Patrioto netekties, Kauno Petrašiūnų kapinėse prie jo kapo susirinko gausus piliečių būrys (tebuvo tik du dabartiniai ir vienas buvęs Seimo narys bei vienas signataras). Buvo perskaitytas A. Patacko laidotuvėms skirtas jo brolio Gintaro eilėraštis. Signataras Vladimiras Jarmolenka priminė, kad prieš porą mėnesių kauniečių savanorių sprendimu svarbų vaidmenį nepavykusio Sausio 13-osios perversmo dienomis lėmęs Algirdo vadovaujamas savanorių būrys buvo pavadintas Algirdo Patacko vardu. Atminimo žodžiais bei prisiminimais pasidaliję A. Patacko bičiuliai skubėjo į Kauno Arkikatedrą. Čia šv. Mišias už mirusįjį aukojo ir pamokslą, primindamas kelis momentus iš garbingo Nepriklausomybės saugotojo gyvenimo, pasakė vyskupas Kęstutis Kėvalas. Šv. Mišiose dalyvavo ir daugiau A. Patacką pažinojusiųjų bei artimiau su juo bendravusiųjų. Po šv. Mišių jie ir kiti susirinko į Kauno karininkų ramovę. Susidarė jau gana didelis Signataro atminimą pagerbti atėjusiųjų būrys.


Netekome iškilaus kalbininko Algirdo Sabaliausko

Prof. dr. Algirdas Sabaliauskas

Balandžio 18 dieną mirė garsus lietuvių kalbininkas, baltistas, daugelio mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų ir straipsnių autorius, habilituotas daktaras, profesorius Algirdas Sabaliauskas.

A. Sabaliauskas gimė Marijampolėje. Čia 1948 metais baigė Rygiškių Jono gimnaziją. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Paskutiniais studijų universitete metais (1953) pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros institute (LKLI), su kuriuo vėliau susiejo visą savo gyvenimą. Institute baigė aspirantūrą (dabar  – doktarantūra), parašė ir apgynė kandidato, vėliau ir daktaro (dabar – habil. dr.) disertacijas. Dirbo Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje – nuėjo kelią nuo jaunesniojo mokslinio bendradarbio iki vyriausiojo mokslo darbuotojo; 1997–2000 metais buvo atkurto Lietuvių kalbos instituto direktorius.


Atidaryta globėjų knygų lentyna

Bronius VERTELKA

Aktorius Gintaras Mikalauskas
ir Lietuvos nacionalinės kultūros
ir meno premijos laureatė
Ramutė Skučaitė prie bibliotekos
Globėjų knygų lentynos

PANEVĖŽYS. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko susitikimas su šios kultūros įstaigos globėjais – kino, teatro ir televizijos aktoriumi, įvairių renginių vedėju Gintaru Mikalausku ir poete, dramaturge, rašytoja, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Ramute Skučaite. Renginio metu buvo atidaryta bibliotekos Globėjų knygų lentyna ir pristatyta naujausių R. Skučaitės eilėraščių ir autobiografinės prozos miniatiūrų knyga „Nepaslaptis tokia balta“.

Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo projekto „Bibliotekos pažangai 2“ metu visos šalies bibliotekos kviečiamos prisijungti prie iniciatyvos „Atrask vaikystės biblioteką“. Ja siekiama parodyti, jog bibliotekos nėra vien knygų skaitymo vieta. Jos pereina į kitą lygmenį ir tampa tarpininkėmis tarp bendruomenės, verslo, nevyriausybinių organizacijų sektoriaus. Šios iniciatyvos metu bibliotekos kvies ir skatins Lietuvoje žinomus ir autoritetą turinčius žmones tapti bibliotekų, kurie ją dar vaikystėje lankė, globėjais. Kartu su bibliotekų darbuotojais jie kurs ir įgyvendins projektus vietos bendruomenėse. Taip siekiama, kad kuo daugiau vietos gyventojų įsitrauktų į įvairias bibliotekos vykdomas veiklas.


Bažnyčioje – fotografijų paroda

Sveikinimai parodos autorei
Genutei Sereikienei (dešinėje)

KĖDAINIAI. Balandžio 10 dieną Šv. Jurgio bažnyčioje po sekmadieninių šv. Mišių parapijiečiai neskubėjo išeiti. Jie rinkosi pasidžiaugti Genutės Sereikienės fotodrafijų paroda „Akimirkų būsena“. Bičiulių šypsenos ir gėlių puokštės, gražūs žodžiai tikybos mokytojai, krašto literatei ir fotomenininkei Genutei buvo dovanojami apžiūrėjus jos fotografijas. Parodos autorė pasakojo, kaip gimė įamžinti vaizdai – tėviškės laukai, keleliai, žydintys sodai, dangus, vaizdai, atspindintys jos meilę tėviškei. Menininkė ypač džiaugiasi sustabdyta akimirka, kai saulės spindulių srautas švelniai skverbiasi pro bažnyčių langus vidun, paliesdamas senąsias lonkas ir altorių. Tytuvėnų bažnyčioje Dievo paveikslas, išglostytas saulės spindulių, 2009 metų parodos autorės fotografijoje atrodo stebuklingai. Ilgam prikausto žvilgsnį akimirka, kurioje laukų platybėje šėlsta begalinės didybės pūga. Kvepiantys gimtųjų namų sodai, rodos, skleidžia savo aromatą. Piliarodžių žiedai mena senovinius gėlių darželius. Prie kiekvienos fotografijos pridėti autorės sukurti tekstai. Fotografijų paroda susilaukė įdėmaus bažnyčios lankytojų dėmesio.


Kai siela atvira Prisikėlimui ir Dievo malonei

Šv. Mišias aukoja kun. teol.
lic. Saulius Kasmauskas
ir Alytaus dekanas
g. kan. Arūnas Užupis

Antrąją Velykų dieną Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijos bažnyčioje šv. Mišiomis pradėta dvasinė konferencija apie prisikėlusio Kristaus liudytojus. Mišias aukojo Šv. Kazimiero parapijos rezidentas, Alytaus karinės įgulos kapelionas, teol. lic. kun. Saulius Kasmauskas kartu su Alytaus dekanu ir klebonu g. kan. Arūnu Užupiu.

Dievas priima žmogų tokį, koks jis yra

Įsimintinas buvo kun. S. Kasmausko pamokslas apie mūsų visuomenėje vyraujančias negatyvias nuostatas, kurios per įvairias žiniasklaidos priemones užplūsta, prislegia žmogų, naikina džiaugsmo pajautimą. Reikia dvasinio džiaugsmo, kuris ateina ne per valgius ir ne per gėrimus. „Dievas yra sukūręs žmogų džiaugsmui ir priima tokį, koks jis yra“, – kalbėjo kunigas. Jo įsitikinimu, džiaugsmą suteikia geri darbai. Galbūt ne visada tai sulaukia žmonėms suprantamo atlygio, tačiau nereikėtų dėl to nusivilti, nes Dievas niekuomet nepamiršta geradarių, atlygina jiems savo dvasinėmis dovanomis ir malonėmis.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija