2014 m. birželio 13 d.    
Nr. 24
(2095)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai


Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Šiame numeryje:

Sutvarkė vokiečių
karių kapines

Prabėgantis vėjas…

Minės kraštiečio
kunigo šimtmetį

Žymus matematikas,
gimtojo krašto
mylėtojas

Taikdariškos invokacijos Sekminių šventėje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus ir patriarchas
Baltramiejus su Izraelio ir Palestinos
prezidentais Šimonu Peresu ir Mahmudu
Abasu maldos už taiką susitikime

Buvo meldžiamasi įvairiomis kalbomis

Popiežius Pranciškus savotišku būdu tarsi pratęsdamas vizitą Šventojoje Žemėje, Vatikane surengė precedento neturėjusį maldingo kreipimosi (invokacijos) už taiką susitikimą, kuriame kartu su juo ir seseriškos Stačiatikių Bažnyčios vadovu Konstantinopolio ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi dalyvavo Izraelio prezidentas Šimonas Peresas ir Palestinos arabų administracijos prezidentas Mahmudas Abasas, kuriuos į Romą atlydėjo gausios judėjų, krikščionių ir musulmonų dvasininkų delegacijos. Sekminių šventės, birželio 8 dienos, pavakarę Vatikano pievelėje vykęs ir beveik dvi valandas (su muzikiniais intarpais) trukęs meditavimas prasidėjo bendru prašymu, kad Viešpats dovanotų mums taiką, pabrėžiant, kad čia susirinkę izraeliečiai ir palestiniečiai, judėjai, krikščionys ir musulmonai yra pasirengę maldoje išreikšti savo karštą troškimą taikos Šventajai Žemei ir visiems jos gyventojams. Chronologine tvarka visų trijų monoteistinių, bendras šaknis turinčių religijų atstovai – pradžioje judėjai, po to krikščionys ir galiausiai musulmonai – paeiliui savo maldose ir giesmėse pirmiausia dėkojo Dievui už kūriniją, už tai, kad mus visus sukūrė kaip bendros žmonių giminės narius. Paskui visi prašė Dievo atleidimo, jog kartais tarpusavio santykiuose nesielgė kaip broliai ir seserys, už tai, kad nusidėjo prieš patį Dievą ir savo artimą. Pagaliau buvo meldžiama taikos Šventajai Žemei ir kad tos malonės siekiant Dievas mus visus padarytų taikdariais. Judėjų maldas ir giesmes rabinai atliko senąja hebrajų kalba, krikščionių kardinolai, patriarchai ir vyskupai meldėsi anglų, italų ir arabų kalbomis, o musulmonų imamai giedojo arabiškai (iš anksto bukletuose buvo pateikti tų invokacijų tekstų vertimai).


Triasmenis Dievas

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievas yra nematomas, nes yra Dvasia, kurios neišvysime nei per mikroskopą, nei per teleskopą. Tai, ką per minėtus prietaisus pamatome, atskleidžia Jo kūrybos neaprėpiamumą ir kiekvieno kūrinio savitą struktūros grožį, bet jei individo vidinės tikėjimo ir meilės akys yra užtemdytos netvarkingo prieraišumo prie kūrinių, yra tarsi neregintysis, nes į jo sielą negali prasiskverbti antgamtiniai atgimimo aušros spinduliai (žr. Jn 3, 3). C. S. Lewis įžvalgiai rašė: „Tikiu krikščionybe taip, kaip tikiu patekėjusia saule: ne tik todėl, kad ją matau, bet ir todėl, kad ji leidžia man matyti visa kita“.


Paminėtos tragedijos metinės

Rūta Averkienė

Prieš 70 metų vykusių įvykių
liudininkė 85 metų pirčiupietė
Marija Saulėnaitė-Jevčenko

PIRČIUPIAI. Šiemet minime 70-ąsias Pirčiupių kaimo tragedijos metines. Ši liūdna data įamžinta gegužės 22-ąją Pirčiupiuose vykusia konferencija (apie ją jau rašėme), o birželio 3-ąją Pirčiupių kaimo aukos pagerbtos minėjimu. Susirinkus pagerbti šimto devyniolikos gyvų sudegintų pirčiupiečių, prisiminta didelė ir šiurpi mažo Dzūkijos kaimo tragedija, kai 1944 m. birželio 3 d., vos išaušus, vokiečiai apsupo Pirčiupių kaimą ir, suvarę į kluonus, gyvus sudegino 119 žmonių.


Naujasis Šaulių sąjungos vadas

Naujasis Šaulių sąjungos vadas
atsargos plk. ltn. Liudas Gumbinas
Valdo KILPIO nuotrauka

Kaune šeštadienį vykusiame neeiliniame Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavime šauliai didžiąja balsų dauguma (134 už, 10 susilaikė) pritarė krašto apsaugos ministro teikiamo kandidato į Šaulių sąjungos vado pareigas, atsargos pulkininko leitenanto 39 metų Liudo Gumbino skyrimui. Lietuvos šaulių sąjungos vadą trejiems metams skiria krašto apsaugos ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavimui pritarus. Pastaruoju metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje dėstęs atsargos plk. ltn. L. Gumbinas pakeis trejus metus Lietuvos šaulių sąjungai vadovavusį atsargos pulkininką Antaną Plieskį pasibaigus jo kadencijai.


Pratybos „Kardo kirtis 2014“ Lietuvoje

Tarptautinių pratybų „Kardo
kirtis 2014“ Lietuvoje atidarymas

Birželio 10 dieną Rukloje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono rikiuotės aikštėje vyko oficiali tarptautinių pratybų „Kardo kirtis 2014“ Lietuvoje atidarymo ceremonija. Jos metu aikštėje išsirikiavo apie 2 tūkst. karių iš Danijos, Estijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Suomijos.

Skelbdamas pratybų Lietuvoje pradžią Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius džiaugėsi dideliu pratybose dalyvaujančių karių skaičiumi, moderniausia pratybose naudojama karine technika ir ginkluote. „Šių pratybų atidarymo metu ypatingai jaučiame, kad esame NATO nariai“, – savo kalboje minėjo kariuomenės vadas.


Senis

Edvardas ŠIUGŽDA

Nuotrauka iš fotopedia.com

Kai kurie sutapimai su autoriaus gyvenimo faktais ar įvykiais tėra atsitiktiniai, o nesutapimai jokiu būdu nerodo, jog autorius būtų kitas, nei nurodyta. Tokie sutapimai ar nesutapimai tik parodo visų mūsų, tautos atstovų, bendras paieškas gyvenimo keliuose.

Autorius

(Tęsinys. Pradžia nr. 11, 12, 14, 15, 17, 20)

Troleibusas važiuoja toliau tuščiomis miesto gatvėmis. Įlipa vienas kitas keleivis ar keleivė. Kai kur keleiviai po vieną ar du išlipa. Kaip ir gyvenime – kiekvienas į jį įeiname gimdami ir gyvendami, paskiau kiekvienas mirštame...

Vakar mano senas pažįstamas Paulius pasakojo: „Su vaikais sunku susitarti. Kulautuvoje pasistatėme didelį namą, galvojome, gyvensime su vaikais. Tačiau mažame miestelyje gyventi jie nenorėjo, išsivažinėjo. Kai atvykau į Vilnių, įsigijau didelį butą, siūlydamas vaikams gyventi kartu. Bet jie ir vėl nenori gyventi su tėvais: jie nori tai Anglijoje, tai Airijoje įsitvirtinti. Ir anūkas nesutinka gyventi kartu. Daug už šildymą vieni mes neišgalime. Matau, kad nei vaikams, nei anūkams mes jau nerūpime – jaunimas savaip galvoja. Ir nesvarbu, ar turi vieną, ar trejetą vaikų – jie mąsto savaip, ne taip, kaip mes norėtume.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija