2018 m. balandžio 20 d.
Nr. 16 (2283)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Abipus Nemuno

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Už laisvę

Pro Deo et Patria

Slaptieji takai

Atodangos


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

100 metų –
tūkstančiai žygių...


Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Šiame numeryje:

Knyga „Senoji
Kelmė: atvirukai
ir fotografijos“

Apie Emilijos
Liegutės knygos
intuiciją

Kraštietės
eilėraščių knyga

Prelato mintys virto
naujais poezijos
rinkiniais

Signataras eilėmis
rašo savo krašto
istoriją

Garsus muzikologas,
choro dirigentų
ugdytojas

Dr. Julių Šalkauską
prisimenant

Gyvenimo audrose
nepalūžęs

Pasveikino
gimtadienį
šventusius klebonus

Skelbti susitaikymą su Dievu

Popiežiaus Pranciškaus susitikimas su gailestingumo misionieriais

Mindaugas Buika

Dievo Bažnyčios atleidimo
ir susitaikymo pasiuntiniai

Jubiliejinės tarnystės tąsa

Plataus dėmesio visoje pasaulio katalikų bendruomenėje susilaukė gailestingumo misionierių suvažiavimas Romoje, popiežiaus Pranciškaus kartu su jo dalyviais aukotos šv. Mišios, išsamus pokalbis dar kartą išdėstant prioritetinį šio pontifikato mokymą apie susitaikymo ir paguodos vertybių skleidimą sielovadinėje veikloje. Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos balandžio 8–11 dienomis surengtame suvažiavime, kurio tema – „Gailestingumas: atleidimas ir dovana“, dalyvavo daugiau kaip pusė tūkstančio įvairių tautų dvasininkų, kuriems Šventasis Tėvas buvo suteikęs ypatingą užduotį – skleisti motinišką Bažnyčios rūpinimąsi Dievo tauta ir išrišti sunkias ir sudėtingas nuodėmes. Paprastai tai rezervuota Apaštalų Sostui. Ši misija turėjo būti vykdoma švenčiant Gailestingumo jubiliejų (nuo 2015 metų gruodžio 8 dienos, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo iškilmės, iki 2016 metų lapkričio 20-osios, Kristaus Karaliaus šventės), tačiau dėl jos sėkmės ši užduotis buvo pratęsta. „Negalėjome netęsti sklaidos to dvasingumo, kurį milijonai tikinčiųjų visoje Bažnyčioje patyrė per Gailestingumo jubiliejų“, – sakė suvažiavimo organizatorius, Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas arkivyskupas Rinas Fizikela (Rino Fisichella). Jo įsitikinimu, tas susitikimas padėjo gailestingumo misionieriams pasidalinti patirtimi, išgirsti popiežiaus Pranciškaus ir kitų žymių hierarchų pastabas, numatyti tolimesnius žingsnius jų iškilioje tarnystėje, siekiant krikščioniško išsilaisvinimo iš nuodėmės blogio. Arkivyskupas R. Fizikela pabrėžė, kad gailestingumo misionierių siuntimas yra aiškus Bažnyčios ir Šventojo Tėvo ženklas pasaulio tikintiesiems, kad nėra neperžengiamo barjero tarp jų ir Dievo gailestinga meile grindžiamo atleidimo.


Ganytojas su avimis dalijasi viskuo

Kun. Vytenis Vaškelis

Nors avys yra mieli padarai, bet joms neduota gebėjimo mąstyti; jos klauso savo bandos piemens balso aklai. O kas seka Geruoju Ganytoju, žino, kad Jo pralietas kraujas yra ne tik visos žmonijos įvykdyto Atpirkimo kaina, bet Prisikėlusysis ir toliau rūpinasi kiekvieno žmogaus išganymu, nes trokšta visus nusivesti į amžinai žaliuojančias pievas (žr. Ps 23), kur Avinėlis „stovi prieš sostą, juos ganys ir vedžios prie gyvybės vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių“ (Apr 7, 17).

Ką reiškia sekti paskui savo Ganytoją? Atskirti pelus nuo grūdų, atsisakyti surogatų ir valgyti Jėzaus mums duodamą valgį. Kaip Jo maistas buvo vykdyti savo Siuntėjo valią (Jn 4, 34), taip ir mes kasdien imame į rankas Bibliją ir sakome: „Iš šios Knygos teka gyvieji vandens šaltiniai, malšinantys visus netikrus troškimus ir pasotinantys visų Dievo alkstančiųjų širdis“. Jo akyse silpniausio žmogaus vertė yra nepalyginamai didesnė nei visų kitų kūrinių drauge sudėjus, kurie negali suvokti, kad Kūrėjas ir juos labai myli.


Žaizdos

Knygnešių kapai primena valstybės ištakas

Prie kun. Vincento Bijeikos
kapo kalba Algimantas Stalilionis

Kovo 17 dieną surengtas knygnešių pagerbimas lankantis Panevėžio ir Pasvalio rajonuose. Lydimi istoriko Bronislovo Mažylio panevėžiečiai aplankė Paįstrį. Kapinėse ant knygnešio Konstanto Banio kapo padėjo gėlių, uždegė žvakes. Aplankyti savanorių Vinco Junuškos, Stasio Žaldoko, Felikso Venskūno kapai. Paįstryje sustota prie 2009 metais knygnešiui Konstantui Baniui pastatyto stogastulpio (autorius – B. Mažylis) jo buvusios trobelės vietoje.

Pavažiavus porą kilometrų, lankytasi Paliukuose, skulptoriaus Juozo Zikaro memorialiniame muziejuje. Susipažinta su muziejaus ekspozicija, pasakojančia apie garsų menininką, jo sudėtingą ir sunkų gyvenimą bei kūrybą. Kiemelyje Ona Striškienė keliautojams perskaitė savo mamos Konstancijos Jankevičienės eilėraštį „Po šiaudiniu stogu“. Ji pakvietė visus pasivaišinti atnešta juoda rugine duona ir Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotojai Bronei Slapšienei padovanojo molinį medalį „Paliukai“, knygą „Juozas Zikaras“.


Žaizdos

Maldos už  Lietuvos savanorius iš Dusetų krašto

Klebonas kan. Stanislovas
Krumpliauskas įteikia apdovanojimą
Marijai Varenbergienei. Kairėje –
Dusetų jaunųjų šaulių garbės
sargyba prie paveikslo su Lietuvos
savanorių pavardėmis

DUSETOS. Kovo 18 dieną 12 valandą Švč. Trejybės bažnyčioje Dusetų parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas iškilmingai aukojo šv. Mišias už Lietuvos kariuomenės kūrėjus savanorius Dusetų krašte 1918–1923 metais. Gražiai įrėmintame paveiksle buvo išvardintos visų savanorių pavardės ir vardai, kilmės vieta. Paveikslas buvo pastatytas ant angelo rankų priešais pagrindinį bažnyčios altorių ir papuoštas gėlėmis. Šalia jo buvo iškelta Lietuvos valstybės vėliava, stovėjo Dusetų jaunųjų šaulių garbės sargyba.

Prieš šv. Mišias kan. S. Krumpliauskas perskaitė 61 savanorio vardus ir pavardes, homilijoje paminėjo, kad šios šv. Mišios yra vienas iš Dusetų bažnyčios renginių, skirtų Lietuvos 100-mečio jubiliejui paminėti, kad čia pirmą kartą per šimtą metų nuskambėjo visų Dusetų krašto savanorių vardai ir pavardės, kad pirmą kartą savo maldomis mes padėkojome už šių žmonių ryžtą dalyvaujant Lietuvos kariuomenės kūrime ir kovose už šalies laisvę. Lietuvos vardas ir jos vaikų sudėtos aukos kovojant už Tėvynės laisvę ne vieną kartą nuskambėjo iš klebono Stanislovo lūpų. Tarp šių pavardžių nuskambėjo ir dviejų Dusetų gyventojų žydų, Lietuvos savanorių, kurie žuvo 1920 metais prie Giedraičių, pavardės.


Žmogaus dvasia – neįveikiama

Partizanų atminimas pagerbtas dainomis

Rūta AVERKIENĖ

Grupė vakaro dalyvių su partizanu
Juozu Jakavoniu-Tigru

VARĖNA. Rajono viešojoje bibliotekoje vykęs Partizanų dainų vakaras, skirtas 100-osioms partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo metinėms paminėti ir Dzūkijos krašto partizanams pagerbti, sukvietė visus, branginančius kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. Jautriausias sielos stygas užgaunančios dainos, kurias laisvės kovų dalyviai dainavo Dzūkijos miškuose ir tremtyje bei lageriuose, tą vakarą skambėjo Varėnos krašto dainorėlių lūpose. Partizanų dainas atliko Varėnos politinių kalinių ir tremtinių ansamblis „Viltis“ ir „Bočių“ bendrijos ansamblis „Šarma“, vadovaujami Gražinos Kuodienės, Sarapiniškių kultūros centro folkloro kolektyvas „Šilaicis“, vadovaujamas Mildos Balkuvienės, ir Marcinkonių etnografinis ansamblis, vadovaujamas Rimutės Avižinienės, bei dainų atlikėja Judita Ikasalienė. Šiame renginyje dalyvavo ir prisiminimais dalinosi garbus svečias – Kasčiūnų kaime gyvenantis partizanas Juozas Jakavonis-Tigras.


Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Kokia turi būti parapija XXI amžiuje

Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas
sveikina konferencijos dalyvius

TVERAI. 2018 metais Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapija švenčia 400 metų jubiliejų nuo pirmosios bažnyčios pastatymo. Ji Tveruose buvo pastatyta 1618 metais. Minint šį jubiliejų, kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetu surengta tarpdisciplininė respublikinė mokslinė konferencija „Parapija XXI amžiuje“. Joje buvo siekiama akademiniu žvilgsniu analizuoti parapijos vaidmenį XXI amžiuje, II Vatikano Susirinkimo šviesoje, įvairių mokslų aspektais atrasti problemas, kelti pastoracijos aktualizavimo klausimus, ieškoti atsakymų į epochos iššūkius. Į parapijos namus susirinkusius konferencijos dalyvius, atvykusius ne tik iš Žemaitijos, bet ir kitų Lietuvos vietų, sveikino jos globėjas Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, gero darbo linkėjo Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis bei Seimo nariai Jonas Varkalys ir Remigijus Žemaitaitis. Lietuvos katechetikos centro direktorius mons. Rimantas Gudlinkis linkėjo konferencijos dalyviams išgirsti Bažnyčios kvietimą būti parapijoje, o VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas diak. Benas Ulevičius džiaugėsi, jog pirmą kartą imamasi ieškoti parapijos „veido“ mūsų laikais. Konferencijoje gvildentos įvairios temos: iššūkiai parapijai postmoderniame pasaulyje, žvelgta į parapiją, kaip prigimtinės tiesos apie žmogų skleidėją, ieškota parapijos ugdomųjų iššūkių ir uždavinių. Įvairių sričių mokslininkai kėlė probleminius klausimus ir ieškojo atsakymo, ką šiandien parapija gali pasiūlyti jaunimui, šeimoms, gyvenimo paribiuose esantiems tikintiesiems ir kaip gaivinti priklausymo parapijai jausmą.


Apie nebuvusius vakarus

Vladas Kalvaitis

KELMĖ. Rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje surengtas rašytojo Vlado Kalvaičio apsakymų rinktinės „Vakarai, kurių nebuvo“ pristatymas. Drauge su autoriumi dalyvavo žurnalistė Janina Skeberdienė ir solistė Diana Tiškovaitė. Renginio vedėja J. Skeberdienė pasidžiaugė naujos knygos sutiktuvėmis. „Nauja knyga yra mūsų visų turtas ir džiaugsmas. Gera prie jos prisiliesti, skaityti. Ji tampa draugu, kuriuo tu pasitiki, kuriame randi paguodą ir mintis, kurių esi pasiilgęs“, – kalbėjo žurnalistė.

Rinktinę „Vakarai, kurių nebuvo“ 400 egzempliorių tiražu išleido leidykla „Kauko laiptai“. Pasak renginio vedėjos, leidyklos darbuotojai gerai pažįsta kūrėjo charakterį ir įsigilina į tai, kas sudėta knygoje, tad ji pasižymi ypatinga elegancija ir kokybe.


Panevėžio vyskupijoje

Kupiškio dekanate

Lankėsi „Marijos radijo“ savanorės

„Marijos radijo“ savanorės su Skapiškio
giesmininkais ir klebonu
kun. Albertu Kasperavičiumi
Skapiškio bažnyčios šventoriuje prie
kan. Nikodemo Kasperiūno kapo ir Lurdo

SKAPIŠKIS. Balandžio 15-ąją, sekmadienį, Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje pirmąsyk lankėsi „Marijos radijo“ savanorės. Jos dalyvavo šv. Mišiose, kurias aukojo klebonas kun. Albertas Kasperavičius. Gražiai giedojo Skapiškio parapijos choras, vadovaujamas Astos Davolienės. Jis vis pasipildo naujais dainininkais. Po šv. Mišių savanorės iš Utenos Violeta Jacevičienė, Jolita Stundžienė ir Alvyda Kapušinskienė bendravo su parapijiečiais, pasimeldė prie Švč. Mergelės Marijos altoriaus. Išgirdo pasakojimą, apie tai, kad karo metu, bombarduojant Skapiškį, ilgametis parapijos klebonas kan. Nikodemas Kasperiūnas (1872 01 02–1896 05 18–1956 02 13) meldėsi prie Švč. Mergelės Marijos paveikslo, prašydamas Dievo Motiną apsaugoti bažnyčią. Jo maldą Marija išgirdo: bomba, iš lėktuvo numesta ant bažnyčios, pramušė lubose skylę ir įsmigo giliai į žemę ties Marijos altoriumi. Skylė buvo užkalta skarda ir per visą sovietmetį visi žinojo, kad ten yra bomba – vaikams buvo prigrasyta, kad negalima atsistoti ant skardos, – bomba sprogs. Ačiū Dievui, niekas nepaskundė sovietinei valdžiai – būtų buvęs puikus pretekstas uždaryti bažnyčią. Apie bombą buvo pranešta tik atėjus Nepriklausomybei. Išminuotojai, ją išvežę į poligoną, kažkam sakė, kad labai laiku pranešta – galėjo savaime sprogti.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija