2014 m. liepos 18 d.    
Nr. 23
(2094)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai


Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Lietuva neteko
monsinjoro Alfonso Svarinsko

„Bijau tiktai dabar, ar visa padariau, ką Dievas norėjo“
(mons. A. Svarinskas)

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas

Ketvirtadienį, liepos 17 dieną, po ilgos sunkios ligos mirė nenuilstantis kovotojas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, tikinčiųjų teisių gynėjas, ilgametis sovietinių kalėjimų ir lagerių kalinys monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

Atsisveikinimas
su monsinjoru
A. Svarinsku

Monsinjoro Alfonso Svarinsko palaikai atsisveikinimui pašarvoti šiandien, liepos 19 dieną, šeštadienį, Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios (Šv. Ignoto g. 6) kriptoje. Atsisveikinimas šeštadienį nuo 11.00 iki 22.00 valandos ir sekmadienį nuo 9.00 iki 13.00 valandos.

Sekmadienį, 13.00 val., palaikai bus perkelti į Šv. Ignoto bažnyčią. Atsisveikinimas bažnyčioje sekmadienį nuo 13.00 iki 22.00 valandos ir pirmadienį nuo 8.00 iki 11.00 valandos.

11.00 val. karstas su palaikais bus palydėtas į Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką.

Laidotuvių šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje pirmadienį, liepos 21 dieną, 12.00 valandą. Po šv. Mišių, paties monsinjoro prašymu, laidotuvės vyks Dukstynos partizanų kapinėse netoli Ukmergės.


Šiame numeryje:

Kai žodis
susuka lizdą...

Poezijos
šventė baigėsi

Įvertintas už poeziją

Apdovanotas
literatūros kritikas

Rinkosi literatūros
mylėtojai

Jono Aisčio
premija – poetui
Juliui Kelerui

Literatūriniai
skaitymai

Gegužinės maldos
kunigo gimtinėje

Į muziejų suskrido
pasaulio drugiai

Motinystę
išaukštinusi
paroda

Kaimo dvasia
dvelkianti tapyba

Varnas varnui
akies nekerta?

Dievo
Gailestingumo
šventėje

Prabėgantis vėjas…

Giesmės įžiebė 
vilties kibirkštį

Siekiama atnaujinti
Karmelitų bažnyčios
ansamblį

Neprarasti Šventosios Dvasios dovanojamos laisvės

Popiežiaus Pranciškaus paskatos katalikų charizminio atsinaujinimo sąjūdžiui

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus džiugiai
sutinkamas Romos Olimpiniame stadione

Susitikimas Romos Olimpiniame stadione

Popiežius Pranciškus, panašiai kaip ir jo pirmtakai šventasis Jonas Paulius II ir popiežius emeritas Benediktas XVI, pabrėždamas savo bičiulystę įvairiems katalikų bažnytiniams sąjūdžiams, dalyvavo tarptautinėje charizminio atsinaujinimo šventėje Romoje, išsakė ganytojiškas pastabas ir palinkėjimus dalyviams. Praėjusį sekmadienį, birželio 1 dieną, laukiant didžiosios Sekminių iškilmės, Olimpiniame stadione Italijos nacionalinis Atsinaujinimo Šventojoje Dvasioje sąjūdis (Rinno vamento nello Spirite) bendradarbiaudamas su tarptautinėmis katalikų charizminio atsinaujinimo asociacijomis, surengė jau 37-ąjį didžiulį susitikimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 50 tūkstančių įvairaus amžiaus, bet daugiausia jaunų žmonių. Į šį maldos, šlovinimo giesmių budėjimą ir dialogo renginį, pratęstą ir kitą dieną, birželio 2-ąją, buvo atvykę net pusantro tūkstančio charizmatikų grupių iš 55 pasaulio šalių, įskaitant per tūkstantį kunigų, šeimas su mažamečiais vaikais. Programoje numatyta tema „Apgailėk! Įtikėk! Priimk Šventąją Dvasią“kalbėjo daug žymių pamokslininkų, įskaitant Romos šv. Petro bazilikos arkikunigą kardinolą Andželą Komastrį (Angelo Comastri) ir Popiežiaus namų teologą tėvą Ranierą Kantalamesą OFM Cap (Raniero Cantalamessa). Eucharistijos šventimams vadovavo Popiežiškosios pasauliečių tarybos pirmininkas kardinolas Stanislavas Rilkas (Stanislaw Rylko) ir Romos vyskupijos generalinis vikaras kardinolas Agostinas Valinis (Agostino Vallini).


Meilės Dieve, Dvasia, ateik!

Kun. Vytenis Vaškelis

Visai netikėtas Jėzaus pasirodymas mokiniams buvo viena didžiausių staigmenų jų gyvenime. Jėzaus mirties fakto akivaizdumas apaštalus taip pribloškė, kad jie išgyveno vienišumo liūdesio skausmą, ir žmogiškoji prigimtis kiekvienam iš jų šnibždėjo: „Dabar tu esi našlaitis, palaidojęs savo motiną ir tėvą“. Reikėjo ypatingos malonės, kad Jo mokiniai būtų išlaisvinti iš baimės, kuri paralyžiuoja bet kokį dieviško tikėjimo judesį. Nėra žmogui didesnės pagalbos už patį Dievą. Tėvas siuntė savąjį Sūnų, kad mus išgelbėtų, o per Sekmines Jėzus mums siunčia Dvasią Globėją (žr. Jn 20, 22), kad radikaliai pakeistų mūsų vidų.


Sostinėje – eitynės „Šeima – gyvybės lopšys“

Eitynių dalyviai

Sekmadienį lietaus neišsigando daugiau negu 2000 šventės „Šeima – gyvybės lopšys“ dalyvių. Vilniaus Gedimino prospektu, Pilies gatve eitynes už šeimą vedė orkestras „Santara“ ir Karinių oro pajėgų orkestras. Šeimos su vaikais, bendruomenių, organizacijų nariai susirinko švęsti drauge Vaikų gynimo dieną bei Tėvo dieną ir taip liudyti pasauliui, kad šeima yra gyvybės lopšys. Šventę organizavo Stačiatikių, Katalikų, Evangelikų Liuteronių ir Evangelikų Reformatų Bažnyčios.


Ažušilės vaiko kelias

Vilniaus dekano Šv. Mikalojaus parapijos klebono kun. Medardo Čeponio 60-mečiui

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kun. Medardas Čeponis kelionėje,
Hinterstoder, 2005 08 30

Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos kūrėjas, bažnyčios statytojas, Vilniaus dekanato dekanas, Šv. Mikalojaus parapijos klebonas Medardas Čeponis gegužės 27 dieną minėjo kunigystės 30-metį, o birželio 8-ąją švęs 60-metį. Liepos 26-ąją bus 10 metų, kai kunigas eina klebono pareigas Šv. Mikalojaus bažnyčioje.

Nuo vaikystės iki kunigystės

Ažušilės kaime, Vidiškių parapijoje, Povilo Čeponio (1907 10 15–2001 05 10) ir Elenos Čeponytės (1913 10 20–2006 03 12) šeimoje 1954 m. birželio 8 d. gimęs jauniausias sūnus buvo pakrikštytas Medardu. Šeimoje augo 7 vaikai: trys sūnūs (Zenonas (1941 09 06–2011 08 15), Aldas Antanas, Medardas) ir keturios dukros (Birutė, Teresė, Zita, Marijona). Tėvas Povilas Čeponis pokario metais dirbo Ažušilės kolūkyje buhalteriu, vėliau – Maksimonių plytinėje darbininku, lentpjūvėje operatoriumi (Maksimonys – gretimas kaimas; vietoj plytinės vėliau padaryta lentpjūvė). Motina daugiausia šeimininkavo namuose – rūpinosi gausia šeima, padirbėdavo Ignalinos miškų ūkyje darbininke.


Istorija ir dabartis

Paminėti kryžių naikinimo įvykiai

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Renginio dalyviai

PARAGAUDIS. Šiemet sukanka 50 metų nuo tos siaubingos 1964 metų nakties iš gegužės 28-osios į 29-ąją, kai šiame kaime buvo sunaikinta kelios dešimtys pakelėse stovėjusių medinių kryžių. Tuometinė sovietinė valdžia taip siekė atitolinti žmones nuo Bažnyčios ir „pagerinti“ kraštovaizdį. Valdžios įsakymu iš Kvėdarnos ir Pajūralio regiono pakelių su tam parengta technika buvo raunami žmonių pastatyti mediniai kryžiai, vežami į nuošalią Paragaudžio kaimo vietovę ant Jūros upės kranto ir deginami, o paryčiais likučiai buvo sumesti į upę. Žmonės išsaugojo šią kryžių naikinimo vietą ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę čia buvo šiems skaudiems įvykiams atminti pastatytas medinis kryžius, vietovė aptverta medine tvorele. Jau daugiau kaip 20 metų artinantis tų skaudžių įvykių laikui, tikintieji susirenka į šią skausmo ir kančios vietą ir meldžiasi giedodami Gegužines pamaldas. Kiekvienais metais prieš tai ši vieta sutvarkoma, šiais metais aptverta nauja tvorelė, perdažyti abu čia pasatyti kryžiai, pasodinta gėlių. Šiais metais Paragaudžio kaime esančioje kryžių naikinimo vietoje Gegužinės pamaldos vyko gegužės 24 dienos vakarą. Pamaldose dalyvavo Kvėdarnos parapijos klebonas kun. Juozas Rudys, kaimyninės Pajūralio parapijos klebonas kun. Kazimieras Žąsytis, iš Telšių atvykęs ir Telšių vyskupo Jono Borutos SJ įgaliotas jo vardu pasveikinti susirinkusiuosius Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, Šilalės miesto ir rajono meras Jonas Gudauskas, Kvėdarnos seniūnas ir gausus būrys šio kaimo ir apylinkių gyventojų. Pradžioje visus pasveikino Kvėdarnos parapijos klebonas kun. J. Rudys, pakvietė bendrai maldai už visus tuos žmones, kurie naikino tada kryžius, prašant jiems Dievo gailestingumo, ir pakvietė melstis už visus, kurie rūpinasi, kad ši, skaudžius įvykius menanti vieta būtų išsaugota ir puoselėjama. Gegužinėms pamaldoms vadovavo, o po jų visus Telšių vyskupo J. Borutos SJ vardu pasveikino kan. A. Sabaliauskas ir kvietė sulaukus laisvės dienų atstatyti kryžius, koplytėles, koplytstulpius sodybose bei pakelėse, ypač šiuo, žemaičiams svarbiu metu, kai visa Žemaitija tebešvenčia Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų ir kartu rengiasi Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui. Susirikusieji buvo raginami ugdyti šias senas, kilnias tradicijas, jaunimui rodyti pavyzdį, kad daugiau nebepasikartotų tie prieš 50 metų įvykę kraupūs įvykiai.


Griaudėjo vargonų muzika

Bronius VERTELKA

Koncertuoja vargonininkė Aušra
Giedrienė ir Kėdainių Šv. Jurgio
parapijos vaikų choras

Panevėžys. Gegužės 25-ąją Švč. Trejybės bažnyčioje vyko V Jono Žuko vargonininkų konkurso atrankos turas. Šiemet pirmąsyk konkursas yra orientuotas ne į vargonininko solisto, bet į plačią vargonininko profesijos specifiką, apimančią skirtingas vargonų meno sritis. Vargonininkai konkurse dalyvauja su savo vadovaujamais bažnyčių chorais ir ansambliais.

Panevėžio šventovėje pasirodė trys vargonininkai: Aušra Giedrienė su Kėdainių Šv. Jurgio parapijos vaikų choru, Rimvydas Mitkus su Pasvalio choru „Cancitum novum“ir Virginija Skupienė su Panevėžio vokaliniu ansambliu „Šaltinėlis“. Skambėjo J. S. Bacho, J. G. Valtherio, C. Franko, K. S. Soleckio, J. Naujalio kūriniai vargonams solo, L. Abariaus, M. Vaitkevičiaus, V. J. Lyguto mišios chorui ir vargonams, giesmės, improvizacijos. Vertino komisija, susidedanti iš pirmininko, Vilniaus Arkikatedros bazilikos vargonininko Bernardo Vasiliausko, narių: Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios vargonininkės, vaikų choro vadovės, muzikos magistrės Dovilės Navickaitės ir Panevėžio vyskupijos Šv. Cecilijos draugijos pirmininko, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vargonininko Antano Šauklio.


Koplytstulpis Lietuvos partizanams

Kariuomenės kapelionas kun. Tomas
Karklys ir partizanai prie paminklo

Gegužės 21 dieną Kaune, Panemunėje, prie paminklo, pastatyto Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanų atminimui, buvo atidengtas ir pašventintas skulptoriaus Eugenijaus Banio sukurtas koplytstulpis „Pieta“ (Motinos skausmas). Jį atidengė Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys, kariuomenės kapelionas kun. Tomas Karklys ir skulptorius Eugenijus Banys. Pašventino kun. T. Karklys.

Renginyje dalyvavo Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius, Rytas Kupčinskas, Kazimieras Kuzminskas, Kauno miesto mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, Lietuvos Sąjūdžio, savivaldybės tarybos nariai, administracijos atstovai, Panemunės bendruomenės atstovai, „Vyturio“, A. Smetonos gimnazijų mokiniai, mokytojai, daug kauniečių, kurie neabejingi Lietuvos laisvės kovų istorijai. Už Lietuvos laisvės kovotojus Aukštosios Panemunės Šv. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje šv. Mišias aukojo klebonas kan. Deimantas Brogys ir kariuomenės kapelionas kun. T. Karklys.


Kronika

Eiliuotus posmus keitė dainos

Bronius VERTELKA

Ukmergės literatų draugijos
pirmininkė Leonora Jankeliūnienė
(dešinėje) su kėdainiškiais
poetais Nijole Dranseikiene
ir Vaclovu Volkumi priešais
centrinius dvaro rūmus

UŽUGIRIS. Priešpaskutinę pavasario dieną į restauruotus centrinius Prezidento A. Smetonos dvaro rūmus rinkosi poezijos ir muzikos gerbėjai. Nuostabiai šiltą šventę organizavo Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka ir rajono literatų draugija. Čia pleveno liepsnelės žvakių, kurias uždegė kraštietis, Kaune gyvenantis poetas Alfas Pakėnas.

Šventę pradėjusi viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Virginija Tylienė sakė, jog šie metai ypatingi – minime lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų sukaktį. Poeto gimtinėje Lazdynėliuose jo atminimui sodinamame ąžuolyne neseniai buvo pasodintas 300-asis ąžuoliukas. Rugpjūtį bus minima pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 140 metų gimimo sukaktis. Jam nebuvo svetima grožinė literatūra, poezija, kalba. V. Tylienė sakė, kad ši šventė – vienas iš prasidėjusios Ukmergės miesto šventės renginių, ir pristatė jos svečius: poetus Vainių Baką, Alfą Pakėną, kaunietę rašytoją ir poetę Oną Miliukaitę-Delonienę, Jonavos ir Kėdainių rajonų literatų draugijų atstovus.


Ukrainos Maidanas ir Prezidento rinkimai

Loreta Jastramskienė

Ukrainos prezidento rinkimų dieną, gegužės 25-ąją, tarp įvairių šalių stebėtojų buvo ir Lietuvos parlamento atstovai. Seimo narys, istorijos mokslų daktaras Arvydas Anušauskas į Kijevą vyko, neabejodamas ukrainiečių pasirinkimu. Apie tai, ko tikėjosi parlamentaras ir ką patyrė, kalbėjomės jau paaiškėjus rinkimų rezultatams, Ukrainos prezidentu tapus provakarietiškų pažiūrų milijardieriui Piotrui Porošenkai.


Ištikimybė – partijai ar valstybei?

Algimantas Zolubas

Politika yra valstybės institucijų, politinių ir visuomeninių organizacijų bei atskirų piliečių siekiai ir veiksmai, nukreipti į valstybės reikalų tvarkymą. Trumpai tariant, politika yra valstybės reikalų tvarkymas, kurį vykdo ne vien valstybinės institucijos ir politinės organizacijos, bet ir visuomeninės organizacijos ir atskiri asmenys. Jei demokratinę valstybę palyginsime su dideliu ūkiu, tai politiką turėsime lyginti su ūkininkavimu, ūkio šeimininką – su pilietine visuomene (ne valdžios institucijomis!), valdžias – pilietinės visuomenės samdomais tarnais. Kas gi yra pilietinė visuomenė?

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija