2014 m. rugsėjo 5 d.    
Nr. 33
(2104)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai


Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Šiame numeryje:

Apie žaidimus
politinius ir ne visai

Įvertintas
„XXI amžiaus“
straipsnis

Garbės piliečio
pagerbimas

Mano miestas –
Pagėgiai žali

M. K. Čiurlionio
kūrybai skirta popietė
– muzika, dailė
ir šiuolaikinis kinas...

Pirmasis knygų
blusturgis –
po bibliotekos
laiptais

Indros Grušaitės
tapybos labirintai

Prisiminė
iškilią tapytoją

400 keramikos
darbų atėmė žadą

Jubiliejui –
tautodailininkės
kūryba

Tapybos
personažai – zuikiai

Grojo bajanu,
piešė šaržus, kūrė
medalius...

Kai užklysti parodon

Paroda
„Lietuva –
NATO narė“

Bendruomenė
nepamiršta švenčių
ir kuria naujas

Miestelio šventėje –
daug renginių

Augustaičiai:
kunigai, vienuoliai,
ūkininkai,
geri žmonės

Mirė teatro
režisierius
H.Vancevičius

Telšiškių Žolinė –
ir Agluonoje

Sušildyti tėvišku
dvasingumu

Kas stiprina
moralinę sveikatą

Prasmingi
Šv. Baltramiejaus
atlaidai

Paminėjo bažnyčios
konsekracijos 80-metį

Sutvirtinimas
ir pasibuvimas –
per Žolinę

110 šilališkių
gavo Sutvirtinimo
Sakramentą

Išlydėjo vikarą

Atlaidai prie
Paršežerio –
su vyskupu

Sekmadienis šeimoms

Mirė partizanas
Saugas

Ukrainos tragedija krikščionišku žvilgsniu

Mindaugas BUIKA

Didysis Ukrainos rytų katalikų
arkivyskupas Sviatoslavas
Ševčiukas Nepriklausomybės
dieną pašventino paminklą
Maidano aukoms atminti

Didžiojo arkivyskupo S. Ševčiuko vertinimai

Susidariusi dramatiška situacija Ukrainos rytinėje dalyje dėl Rusijos remiamų separatistų veiksmų skaudžiai atsiliepė vietos krikščionių gyvenimui ir neigiamai paveikė tarpkonfesinius santykius abipusiais kaltinimais toje priešiškumo ir įtampos eskalavimo atmosferoje. Ukrainoje veikiančių pagrindinių krikščioniškų Bažnyčių vadovai pastarosiomis savaitėmis pareiškimais kreipėsi į savo tikėjimo ir visą tarptautinę bendruomenę, prašydami paramos ir maldų už taikos atkūrimą, iškeldami savo kančių bei netekčių faktus. Plataus dėmesio susilaukė rugpjūčio 21 dieną paskelbtas Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios primo, Kijevo ir Haličo didžiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčiuko laiškas pasaulio katalikų vyskupų konferencijoms, religijų ir politikos lyderiams, visiems geros valios žmonėms. Jame pristatomas dabar išskirtinai sunkios padėties Ukrainoje susidarymas per pastaruosius devynis mėnesius, praėjusius po Maidano sukilimo sostinėje Kijeve ir nuvertus korumpuotą prorusišką prezidento Viktoro Janukovičiaus režimą. Pabrėžiama, kad į šią teisingos, atkaklios ir daug žmonių gyvybių aukų pareikalavusios kovos pergalę, tikrą moralinį triumfą Rusija su savo imperiniais siekiais atsakė dalies Ukrainos teritorijos (Krymo) aneksavimu. Pastaruoju metu šalis patiria tolesnės tiesioginės ir netiesioginės Rusijos intervencijos sąlygotą politinį bei ekonominį nestabilumą ir separatistinių grupių vykdomo smurto rytinėse Donecko ir Luhansko srityse pasekmes, neigiamai atsiliepusias visos Europos gyvenimo sanklodai.

Didysis arkivyskupas S. Ševčiukas primena, kad Ukrainos karinėms pajėgoms vykdant antiteroristinę operaciją rytinėse srityse, pradėtą dėl Rusijos remiamų vietinių sukilėlių ir infiltruotų kriminalinių elementų smurto, jau žuvo daugiau kaip 2000 civilių gyventojų, kelis kartus daugiau buvo sužeista, dešimtys tūkstančių tapo pabėgėliais. Šią padėtį dar labiau apsunkina ūkio ir paslaugų infrastruktūros sunaikinimas, tiltų, elektrinių, pramonės įmonių, gyvenamųjų kvartalų niokojimas. Aiškindamas bažnytinio gyvenimo situaciją ir tikinčiųjų bendruomenių bei jų dvasinių vadovų laikyseną tokio pavojingo iššūkio akivaizdoje, Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčios primas laiške pažymi, kad visos krikščioniškos šalies Bažnyčios ir kitų religijų organizacijos vieningai pasisakė prieš V. Janukovičiaus režimo smurtą Maidano įvykiuose, o vėliau griežtai pasmerkė Krymo aneksiją bei bandymus suskaldyti Ukrainos valstybę. Vykusiose ekumeninėse pamaldose ir bendruose pareiškimuose buvo pabrėžiama parama žmogaus teisėms, šalies teritoriniam vientisumui, skatinamas smurto nutraukimas ir dialogas. Šis ekumeninis ir tarpreliginis bendradarbiavimas sąlygojo bent jau santykinę darną visuomenėje, pakilų moralinį pritarimą būtinoms politinėms permainoms įveikiant korupciją, žengiant europinės integracijos keliu. Deja, kitokia padėtis susidarė Rusijos aneksuotame Kryme ir dabar tikra karo zona tapusiose Ukrainos rytinėse srityse, kur prieš Bažnyčias ir kitų religijų bendruomenes pradėta selektyvaus diskriminavimo politika, o kai kuriais atvejais net ir smurtinis susidorojimas.


Dievo rankose – viskas

Kun. Vytenis Vaškelis

Stebimės Viešpaties Dievo kūrybos galybe, pasitikime Juo, šloviname Jį giesmėmis (plg. 1 Kr 16, 8–11), ir tada net mus užklupusiose negandose Jis padeda išlaikyti ramybę. Į viską mokydamiesi žvelgti per malonės prizmę, drauge su tikėjimo karžygiu Jobu galime tarti: „Dievas kuria gėrį, leidžia kerotis ir blogiui, todėl nejau iš Jo rankos priimsime, tik kas gera, ir nepriimsime, kas bloga?“ (plg. Job 2, 10).

Štai iliustracija. Kartą Izraelio karaliui Dovydui su dvariškiais ir kareiviais keliaujant pro Bahurimų vietovę, vienas žmogus, vardu Šimejis, degdamas neapykanta, pradėjo keikti Dovydą ir mėtyti į jį akmenis. Kai karaliaus pavaldiniai paprašė leidimo tučtuojau tam užpuolikui nukirsti galvą, Dovydas visiems uždraudė net pirštu prie jo prisiliesti ir sakė: „Leiskite jam keikti, nes Viešpats jam įsakė tai daryti. Galbūt Jis pažvelgs į mano skausmus ir man atlygins geru už jo šiandien ištartus keiksmus“ (2 Sam 16, 11–12).


Atsiminimų riekė, arba Hermano Šulco paveikslas iš arčiau

Marija Macijauskienė

Kun. Hermanas Šulcas SDB
2011 m. gruodžio 10 d. Kaune,
Paminklinėje Kristaus
Prisikėlimo bažnyčioje
Ričardo Šaknio nuotrauka

Laimės pašvaistė

Mažiukas krykštaujantis kūdikėlis gulėjo baltame su meile pasiuvinėtame patale ir gaudė rankytėmis saulės spindulėlius, kurie žaidė išnirdami pro tankią didžiulės liepos lapiją. Jis buvo laimingas. Hermanas, ūkininko, vietinio vokiečio Hanso ir žemaitės Elzės Mockutės meilės įrodymas ir pasiuntinys, pasirodė jau vasarai ruošiantis atsisveikinti ir užleisti vietą rudeniui. Bet buvo saulėta kaip per Pakylėjimą žmonių širdyse ir jauku. Motina buvo panirusi į dienos rūpesčius, bet meilus jos žvilgsnis pasiekdavo mažojo Hermano širdelę per nuotolį, per nuojautą ir pojūtį, per sodrią Meilę, kurią jiems siuntė pats Dievas, pats pasaulio Sutvėrėjas.

Matau misionieriaus iš Ruandos vienuolio saleziečio kun. Hermano Šulco akyse ryškėjant iš prisiminimų sudėliotas, įvairiaspalvėmis gėlėmis nuklotas pievas prie sraunios, vandeningos ir su klastingais duburiais Minijos. Jos vanduo buvo toks tyras kaip pakrantėse vakarais vibruojantis, tarsi smuiko, viliojantis suokiančios lakštingalos balsas...


Džiaugsmo kupinas šeimų laikas

Stovyklautojai „Gražinos“ sodyboje

Lietuvoje švenčiant Šeimos metus, liepos 18–20 dienomis Telšių dekanato šeimos centras savanorių ir talkininkų šeimas pakvietė į kūrybinę-dvasinę stovyklą ,,Kad Jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15, 11), vykusią Gražinos sodyboje.

Stovyklavimas prasidėjo šv. Mišiomis Rainių koplyčioje. Čia stovyklautojai, kurių mažiausiajam dar nėra metukų, pavedė Viešpačiui visą stovyklos laiką, prašydami malonės išgyventi tikrą džiaugsmą šeimų bendrystėje. Visą pirmąją dieną kartu su šeimomis meldėsi, Šventojo Rašto mintimis bei savo įžvalgomis apie džiaugsmą šeimoje ir bendruomenėje dalinosi kan. Andriejus Sabaliauskas.

Antrąją stovyklos dieną tėveliai, kol vaikučiai piešė su savanore Sonata, susitiko su psichologe Lidija Stoniene. Ji dalinosi mintimis apie tai, kaip mūsų šeimose džiaugsmo galėtų daugėti. Padirbėję atskirai, netrukus vaikučiai ir tėveliai susitiko ir jau savo šeimose dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose visi kartu lipdė simbolinį savos šeimos modelį. Po įtaigaus šeimų kūrybinių darbų pristatymo laukė smagios maudynės (joms laikas buvo skiriamas kasdien), individualus šeimų laikas, o vakare įvyko muzikinis ir liudijimų vakaras su Linos ir Arūno Raudonių šeima.


Rugsėjo 1-ąją Prezidentė lankėsi Lavoriškėse

Lavoriškų klebonas kun. Pavel Paliul
pasakoja Prezidentei apie bažnyčią

Šiemet Vilniaus rajono Lavoriškių vidurinių mokyklų mokiniams naujųjų mokslo metų pradžia buvo ypatinga – pirmą kartą jų ir miestelio bendruomenės pasveikinti atvyko Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Rugsėjo 1-osios minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Lavoriškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Abiejų mokyklų (lietuvių ir lenkų ugdomąja kalba) bendruomenės prašė Dievo palaimos prasidedant mokslo metams.

Klebonas kun. Pavel Paliul, sakydamas pamokslą, pabrėžė, kad labai svarbu, kad taip, kaip šiandien dviejų skirtingų mokyklų bendruomenės susirinko kartu maldai, ir toliau ieškotume to, kas mus jungia, o ne to, kas skiria.

Po šv. Mišių, 11 valandą, į aikštę prie bažnyčios susirinkusius mokinius ir mokytojus su naujųjų mokslo metų pradžia pasveikinti atvyko Prezidentė. „Labas rytas Lavoriškėms – dviem gražioms mokykloms. Šaunuoliai tie, kas augina tokią gražią kartą tokiame gražiame miestelyje su tokia gražia bažnyčia, kad išlaikote tokią gražią tradiciją, kad esate tiek daug daugiataučiai, tokia skirtinga sudėtis vienos mokyklos ir kitos, bet gražiai sugyvenate, ir tikiuosi, kad taip išliks. Todėl noriu pasidžiaugti ir didžiuojuosi Jumis ir todėl šiandien atvykau pas Jus, – kalbėjo Prezidentė. – Visos tautos, gyvenančios Lietuvoje, mums svarbios, visi Jūs esate Lietuvos piliečiai. Lietuva – valstybė – visada rūpinsis jumis, nes esate visi mūsų vienodi Lietuvos piliečiai. Jūsų įgytos žinios, noras pažinti pasaulį yra ne tik Jūsų, bet ir Lietuvos gerovės pagrindas. Todėl Rugsėjo 1-oji – visos Lietuvos šventė. Būkite smalsūs, aktyvūs ir vieningi, nes jūs esate Lietuvos ateities kūrėjai“, – moksleiviams sakė šalies vadovė ir palinkėjo, kad tokia šventė taptų gražia, vienijančia tradicija. Pasak šalies vadovės, gyvybinga bendruomenė, sutelkianti įvairių tautybių žmones, yra laisvos ir stiprios valstybės pagrindas.


Bendruomenėse

400 metų jubiliejuje – naujas altorius ir koncertas

Romas BACEVIČIUS

Šv. Mišių auka prie naujojo altoriaus
(iš kairės): br. Astijus Kungys OFM,
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis
bei Kelmės klebonas ir dekanas
kun. Arūnas Urbelis

TYTUVĖNAI. Rugpjūčio 17 dieną, sekmadienį, čia paminėtas Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčios ir vienuolyno ansamblio 400 metų jubiliejus. Minėjimo renginiai prasidėjo 12 valandos šv. Mišiomis, kurias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, koncelebravo Kelmės klebonas ir dekanas kun. Arūnas Urbelis ir br. Astijus Kungys OFM. Pamoksle iš sakyklos Šiaulių ganytojas pasidžiaugė esama švente ir baigiamaisiais atstatymo darbais, restauruojamą bažnyčią poetiškai vadindamas „nuotaka, dar pasipuošusia nuometu“. Vėliau vyskupo žvilgsnis krypo į šventovės vidų – naująjį altorių, o nuo ten – link dvasingumo ir tikėjimo svarbos. Altorius, anot Šiaulių vyskupo, šventovėje yra svarbiausia vieta, kur iš dviejų indų mus maitina Viešpats. Šie indai – Viešpaties Žodis ir Eucharistinė Duona, teikianti stiprybės kasdienybėje bei rengianti amžinajam gyvenimui. Kalbėti apie dabartinio gyvenimo teikiamus iššūkius Šiaulių vyskupas pradėjo primindamas Evangelijos skaitinį. „Skaudu motinai matyti demono apsėstą dukrą. Šiandien matome daug žmonių, dėl kurių tėvai lieja ašaras, – sakė ganytojas. – Matome daug skaudžių įvykių, kuriuos sukelia apsvaigimas alkoholiu, narkotikais ir kitos priklausomybės, atsiradusios rūpinantis savąja gerove ir patogumais“. Tikintys, anot vyskupo, supranta, kad didesnis tikslas žemėje yra pašlovinti Viešpatį. Mylėdami Viešpatį sugebėsime mylėti savo artimą. Nuostabiu žmogaus gyvenimas tampa tada, kai visa širdimi pamilsta amžinąją Meilę. Kaip sakė ganytojas, ypač tai matome žvelgdami į šventųjų gyvenimus, pateikdamas pavyzdį iš šv. Teresėlės biografijos. Viena seserų didžiausią komplimentą jai pasakiusi gana neįprastais žodžiais: „Tu esi Dievo apsėsta“. Šv. Teresėlė jai atsakiusi, kad nori viską daryti taip, kaip Dievas nori. „Todėl šv. Teresėlės kelias tarsi meteoritas suspindėjo visos žemės istorijoje“, – sakė vyskupas. Svarbiausias ganytojo duotas patarimas susirinkusiems, o ypač tėvams, – padovanoti savo brangiausiems tikėjimo tiesą; perteikti ją su didele atsakomybe ir meile. Bijančius įsipareigoti santuokai Šiaulių vyskupas ragino įsiklausyti į Kristaus žodžius, kviečiančius būti drąsiais ir nebijoti. „Tik tikėjimo šviesoje galime padovanoti naują gyvenimo žvilgsnį“, – tvirtino Šiaulių vyskupas E. Bartulis.


Kronika

Paroda apie šv. Joną Paulių II

Kun. Marius Dyglys ir vysk. Eugenijus
Bartulis parodos, skirtos šv. Jonui
Pauliui II, atidaryme

ŠIAULIAI. Universiteto bibliotekoje vyko įspūdingos parodos, anot Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio unikalios Lietuvoje ir Europoje, atidarymas. Paroda skirta šiais metais šventuoju paskelbto popiežiaus Jono Pauliaus II garbei ir atminimui.

Parodos kuratorė – vyresnioji bibliotekininkė Daiva Antanaitytė, o ją parengė ir pristatė Žagarės parapijos klebonas kun. Marius Dyglys. Parodos eksponatai – suvenyriniai vokai, išleisti įvairiose šalyse popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo proga. Popiežius yra aplankęs 129 valstybes, daugiau kaip 800 miestų, iš viso buvo 104 apaštalinės kelionės po pasaulį. Popiežiui apsilankius šalyje, yra išleidžiamas pirmosios dienos vokas su specialiu antspaudu ir pašto ženklu. Šiuos vokus iš visų popiežiaus aplankytų šalių surinko kunigas Marius. Lietuvoje Jono Pauliaus II vizito metu pasirodė keturi gražūs lietuviški pašto ženklai, vokas ir atvirlaiškis.


Pagalbos šauksmas

Gimtadienio rūpesčiai

Baigiasi vasara. Vėl atėjo rugsėjis, o šio mėnesio 6-ąją dieną „XXI amžius“ mini 24-ąjį savo gimtadienį. Atrodo, lyg ir džiaugtis turėtume, o po trumpų atostogų vėl galėtume ramiai imtis darbo, tačiau redakcijai ne šventės galvoje, kai kankina nežinia, kaip toliau išgyventi. Turime rūpestį, kai nesutalpiname visų būtinai reikalingų išspausdinti tekstų, nes laikraštis yra ne kompiuteris ar interneto svetainė – į jį sudedama tiek teksto, kiek gali sutilpti į 16 puslapių. Gaila, kad  dėl vietos stokos privalėjome sumažinti šriftą. Dedame daug pastangų ieškodami naujų skaitytojų ir stengiamės neprarasti senųjų, kurie negali gauti „XXI amžiaus“ vien todėl, kad jų klebonas, pasidavęs prieš laikraštį vedamai piktavališkai kampanijai, atsisakė jį platinti. Be to, kasmet netenkame nuolatinių savo pagalbininkų, uoliai laikraštį platinusių kunigų ir pasauliečių, kurių nėra kam pakeisti. Jie, iškeliaudami į Amžinybę, kartu išsineša ir pareigą rūpintis katalikiškos spaudos platinimu. Nuolatinių skaitytojų, kurie gaudavo „XXI amžių“ iš šių platintojų, vis mažėja. O kiek dar kasmet miršta ištikimųjų, nuo pirmojo „XXI amžiaus“ numerio jį pašte prenumeravusių ir skaičiusių skaitytojų! Gaila, kad jų artimieji, vaikai ar vaikaičiai poreikio skaityti katalikišką spaudą nejaučia. O kiek dar yra vyresnio amžiaus skaitytojų, kurių artimiesiems „XXI amžius“ – tarsi apšiurusi XIX amžiaus maldaknygė, terūpinti tik netrukus mirti besiruošiantiems senukams. Taip sakome ne kartą įsitikinę, kaip tie artimieji jiems kalba. Dabar esą ne tokios spaudos reikia. Svarbiau gražūs, blizgantys, aukštuomenės ir visokių „žvaigždžių“ vedybas ir skyrybas fotografuojantys ir aprašantys žurnalai, gal dar vienas kitas laikraštis, kuriame svarbiausia – skandalai ir nusikaltimai. Apie Popiežių, kunigus ar katalikiškas šventes ir juose esą nemažai rašo, taigi ir šią spaudą, jų manymu, galima vadinti katalikiška... Ką ir bekalbėti. Kai, lankydamiesi kurioje nors vietoje vykstančiuose katalikiškuose renginiuose, pamatome, kiek ten, atrodo, Bažnyčiai nusipelniusių ir inteligentiškų žmonių yra, tikrai apsidžiaugiame, kad ta parapija tokių turi. Tačiau panorę su jais artimiau susipažinti ir išgirdę, kad tie žmonės apie 24 metus einantį „XXI amžių“ nieko nėra girdėję, savo požiūrį į juos turime pakeisti. Turbūt toje parapijoje kiti dalykai svarbesni. Kokie? Variantų nevardinsime...

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija