2015 m. sausio 9 d.    
Nr. 1
(2121)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Pranešimas skaitytojams

Esame priversti arba stabdyti beveik 25 metus einantį krikščioniškos minties katalikišką laikraštį „XXI amžius“, arba bandyti jį leisti su jo skaitytojų, kaip sąmoningiausių ir supratingiausių katalikų, pagalba. Tam, kad katalikiškas laikraštis eitų bent šiuo metu ir sulauktų savo garbingo 25 metų jubiliejaus, pirmiausia kreipiamės į sąmoningus katalikus, suprantančius katalikiško laikraščio reikšmę ir reikalingumą, į „XXI amžiaus“ skaitytojus.

Šiame numeryje:

Prakartėlė
Pilies aikštėje

Pagerbtos
Telšių šeimos

Bendrystė šeimoje
įsiklausant į lėles

Prisimintas
arkivyskupas Juozapas
Jonas Skvireckas

Prie žalios
šventinės eglutės

Poezijos popietė

Kalėdinis barokinės
muzikos koncertas

Šviesieji vakarai

Advento šviesos keliu

Bažnyčioje
giedotas Akatistas

Trijų Karalių
šventė Lietuvoje

Bažnyčios „ligos“ ir jų gydymas

Apie popiežiaus Pranciškaus kalėdinę kalbą Romos kurijos institucijų vadovams

Mindaugas Buika

Šventojo Tėvo šventinis susitikimas
su Vatikano institucijoms
vadovaujančiais Bažnyčios hierarchais

Mistinio kūno gyvybingumas

Tarp kalėdiniu laikotarpiu sakytų popiežius Pranciškus homilijų ir kalbų didžiausio tarptautinio dėmesio susilaukė jo svarstymas dėl dvasinių ligų, kurių turėtų saugotis sielovadininkai, ypač Bažnyčios vadovai. Tai buvo išsamiai paaiškinta metų pabaigai skirtame tradiciniame Šventojo Tėvo susitikime su artimiausiais bendradarbiais, Romos kurijos kardinolais ir vyskupais, kurie vadovauja Vatikane veikiančioms pagrindinėms bažnytinėms institucijoms. Atrodo, kad ta kalba buvo rengiama ilgesnį laiką, nes gruodžio pradžioje interviu pagrindiniam Argentinos dienraščiui „La Nacion“ paklaustas apie savo strateginius planus bažnytinio gyvenimo atnaujinimui popiežius Pranciškus kaip tik nurodė, kad tai išdėstys kalėdiniame pranešime. Pabrėžtina, kad, jį darydamas gruodžio 2 dieną Apaštališkųjų rūmų Klementino salėje susirinkusiems hierarchams, Šventasis Tėvas sakė, kad jo aptartas penkiolikos dvasinių ligų katalogas yra aktualus ne tik Vatikano institucijoms, bet visoms vietinėms bažnytinėms struktūroms visame pasaulyje nuo vyskupijų kurijų ir parapijų klebonijų iki katalikiškų sąjūdžių ir tikinčiųjų bendruomeninio ar asmeninio gyvenimo lygmens. Štai kodėl gruodžio 22-ają po pokalbio su Romos kurijos vadovais susitikęs su į Pauliaus VI didžiąją salę susirinkusiais eiliniais Vatikano institucijų darbuotojais ir jų šeimomis (beje, šis tokio pobūdžio kalėdinis Romos popiežiaus bendravimas su paprastaisiais buvo pirmasis bažnyčios istorijoje), jis ir jiems siūlė apmąstyti prieš tai hierarchams išsakytas mintis.


Jėzaus nusižeminimas ir išaukštinimas

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievo Sūnus visiškai susitapatina su nuodėmės jungą velkančiu žmogumi ir radikaliai atsiriboja nuo jo daromų kalčių. Jis pats tampa įsikūnijusiu bejėgiškumu, tai yra kūdikiu, kurio geriausios dvasinės savybės yra lieptas, vedantis į Dievo Karalystę (plg. Mk 10, 15). Bet Jėzus gali tapti suklupimo akmeniu tiems, kurie nenori Jo priimti ir pažinti. Žmogaus asmenybę luošinantys išankstiniai įsitikinimai – „Galiu ir be Dievo išsiversti. Iš Jo nieko konkretaus nesu gavęs; juk neprašydamas Jo pagalbos į darbo karjeros viršūnę pakilau vien savo kantriu pastangų triūsu. Antai tie tikintieji, nors ir meldžiasi, bet ką jie gyvenime pasiekė, – dauguma jų yra pilkos vidutinybės...“ – yra vienašališkai mąstančio ir tik savimi pasikliaujančio asmens filosofija, kurios išlikimo šaknys pūva.


Jubiliejinių bažnyčios iškilmių kulminacija

Šv. Mišių koncelebracijai vadovauja
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ

Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje nuo lapkričio 1 dienos prasidėjo renginiai, skirti šios bažnyčios kertinio akmens pašventinimo 80-mečio jubiliejui ir bažnyčios konsekracijos 10-mečiui paminėti.

Gruodžio 26-ąją, antrąją Šv. Kalėdų dieną, pagal tradiciją tą dieną, kai buvo iškilmingai konsekruota atstatytoji Tautos šventovė, vyko šių jubiliejinių iškilmių kulminacija. Iškilmės, kurias transliavo Lietuvos televizija, prasidėjo šv. Mišiomis. Joms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, vyskupas emeritas Juozas Preikšas, Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris, Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios rektorius ir Benediktinių vienuolyno kapelionas mons. Adolfas Grušas, prel. prof. habil. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, mons. dr. Andres Lavin (Šventojo Kryžiaus ir Opus Dei prelatūra), Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius, parapijos ir Kauno arkivyskupijos kunigai.


Bendrystės pavyzdys

Prisimintas Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčios išėjimo iš pogrindžio 25-metis

Dr. Aldona Vasiliauskienė 

Priekyje (iš kairės) sėdi: Diana Varnaitė,
už jos – Arijana Marija Kapkanienė,
Justas Babičius, Olia Kasjanova,
Lyda Cholčeva. Stovi: Aldona Babičienė,
Jakaterina Varnelienė, Mychailo
Maksymjuk, klebonas kun. Aušvydas
Belickas, t. Pavlo Jachimec OSBM,
Marija Levčik, Lida Hurnaja, Aleksandra
Majsejenko ir Vasylis Kapkanas

2014-aisiais Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčia (UGAKB), kartais dar vadinama Rytų apeigų arba Unitų Bažnyčia, iškilmingai minėjo 25-ąsias išėjimo iš pogrindžio metines. Ukrainoje ir kitose šalyse aukotos šv. Mišios, organizuotos mokslinės konferencijos, vyko koncertai. Aktyviausiai pogrindyje veikusieji (pasauliečiai, dvasininkai, vienuoliai bei vienuolės) buvo apdovanoti specialiomis padėkomis, o Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino vadovybė Bažnyčios legalizacijos 25-mečiui paminėti pagamino specialius spalvingus medalius. Vienas jų Hošivo Kristaus Atsimainymo vienuolyne (Ivano Frankivsko sritis) 2014 m. lapkričio 23 d. buvo įteiktas ir šio straipsnio autorei.

Lietuvoje UGAKB išėjimo iš pogrindžio 25-metis paminėtas Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje (ji aptarnauja ukrainiečius unitus) ir vienintelėje lietuvių Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Antrąją Šv. Kalėdų dieną, gruodžio 26-ąją, šv. Mišiose, kurias aukojo kun. Aušvydas Belickas (Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas) ir t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM (raidės OSBM – Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino pavadinimo trumpinys) – Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas, – melstasi už Ukrainos Graikų apeigų Katalikų Bažnyčią, minint 25 išėjimo iš pogrindžio metus, melstasi už ukrainiečius ir taiką Ukrainoje. Pamokslą pasakė kun. A. Belickas ir pravedė gražias paraleles tarp UGAKB ir šv. Stepono. „Stepono pavyzdys liudija, kokia kaina kartais tenka mokėti už įsitikinimus. Jo mirtis moko ir mus pasisemti stiprybės ir gyventi pagal Kristaus mokymą“, – kalbėjo kun. A. Belickas, prisimindamas ir savo, pogrindžio seminaristo, kelią į kunigystę. Įšventintas į kunigus kartu su vienu ukrainiečiu, jis puikiai žinojo apie itin sunkią UGAKB padėtį sovietmečiu.


Lietuvos tikinčiųjų bendruomenės – susitelkimo ir atsakomybės pavyzdys

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
su Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų
bendruomenių vadovais

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų bendruomenių vadovais. Prezidentė su dvasininkais kalbėjosi apie tikinčiųjų bendruomenių indėlį, stiprinant visuomenės santarvę, bažnyčios iniciatyvas sprendžiant opias socialines problemas ir prisidedant prie kovos su alkoholizmu, smurtu, vykdant savižudybių ir korupcijos prevenciją.

„Lietuvos tikinčiųjų bendruomenių vaidmuo yra svarbus stiprinant žmonių dvasią ir telkiant visuomenę. Aktyvi bažnyčios veikla padeda atkreipti dėmesį ir spręsti skaudžiausias visuomenės problemas. Žmogiškumas ir gera valia tampa tvirta atrama sunkumus išgyvenantiems žmonėms“, – sakė Prezidentė. Pasak šalies vadovės, Lietuvos krikščioniškosios bendruomenės yra taikaus sugyvenimo ir pagarbos kito įsitikinimams pavyzdys. Šios vertybės ypač aktualios pasauliui susiduriant su naujomis grėsmėmis. Visuomenės gerovei kurti svarbi ir Popiežiaus Pranciškaus iniciatyva, kviečianti stiprinti kovą su korupcija.


Už 2014 metų nuopelnus vilniečiams – Šv. Kristoforo statulėlės

Vilniaus meras Artūras Zuokas
Šv. Kristoforo statulėle
apdovanoja seserį Michaela Rak

Vilniaus rotušėje už nuopelnus miestui geriausiems vilniečiams, įstaigoms ir įmonėms įteiktos Šv. Kristoforo statulėlės. Apdovanojimas Šv. Kristoforo statulėle – ne vien simbolis ar pagarbos ženklas. Tai padėka laureatams už miesto istorijos pasakojimą, dabarties teigimą, kuris kuria ateitį.

„Vilnius – žemai skraidančių angelų miestas. Manęs klausia, kas tie angelai. Angelai, tai jūs, šio miesto žmonės. Tereikia tik nusišypsoti  ir pastebėsime tą angelą, kuris šalia. Meilės ir stebuklų Jums ir Vilniui“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Už gailestingumo angelą virš Vilniaus Šv. Kristoforo statulėle  apdovanota  vienuolė Michaela Rak. Ji vadovauja vieninteliam Lietuvoje hospisui, esančiam Vilniuje (Rasų g. 4).  Sesuo M. Rak įkūrė namus, kuriuose vyrauja meilė, gėris ir viltis, kur ligonius apgaubia psichologų, dvasininkų, gydytojų, slaugių rūpestingumas, dvasinė ir medicininė globa. Šiuose namuose pagalbos ranka  ištiesiama ir ligonio šeimai. Tą pačią akimirką, kai žmogui diagnozuojama baisi liga. Hospisas įkurtas gerų žmonių ir fondų dėka. Sesuo M. Rak – tarsi jaunos Motinos Teresės atspindys. Vienuolė 20 metų dirbo hospise Lenkijoje, kur ėmėsi kilnios misijos – slaugė apie 10 tūkst. ant jos rankų merdinčių žmonių. Dabar savo šilumą, viltį, gailestingumą ir pagalbą dalija Vilniuje.


Laisvė negali būti pigi ir be rizikos

Valdas Kilpys

Naujieji metai Lietuvoje prasidėjo vėjuotai ir neramiai. Gamta surengė nemažai išbandymų ne tik prie vėjo įpratusiems pajūrio, bet ir visos šalies gyventojams. Kai kur gūsiai viršijo 20 m/s greitį, o prie jūros siautė audra. Teko stabdyti laivybą, keli tūkstančiai Lietuvos gyventojų liko be elektros. Tačiau neramu ir kitose valstybės gyvenimo srityse.

Ne ką mažesnės „audros“ praūžė pinigų srityje: į Lietuvą įplaukė „euro laivas“. Tenka pripažinti, kad jo pasirodymas buvo gana stabilus ir nepasitikėjimo bangos šio laivo labai neblaškė. Jei prieš pusmetį būta gerokai daugiau skepsio, tai likus keliolikai dienų iki naujos valiutos priėmimo Lietuvos gyventojai nepanikavo. „Svarbu, kad būtų, o kokia ta valiuta, tai – antraeilis klausimas“, – toks vyravo nusistatymas. Juokai juokais, tačiau už tokį euro palaikymą galima „padėkoti“ ir Kremliui su V. Putinu priešakyje. Tai – dar vienas saugumo garantas, kurio atsisakyti būtų neprotinga. Nors kainos kyla ir toliau kils ir to nesulaikys jokios euro įvedimo proga sukurtos kontroliuojančios institucijos, tačiau... laisvė negali būti pigi. Ypač gyvenant šalia tokio nenuspėjamo lyderio valdomos galingos valstybės.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija