2014 m. gruodžio 5 d.    
Nr. 46
(2117)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai


Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Šiame numeryje:

Brandaus amžiaus
žmonės iš naujo
atrado „Metus“

Būrai pažvelgė
iš kino ekrano

Paskutinė poeto
dovana skaitytojams

Vienatvės valandą,
bet ne vieniša

Knyga apie
gamtininką
Valerijoną
Straševičių

Arkivyskupas
metropolitas Juozapas
Jonas Skvireckas –
Šventojo Rašto
vertėjas

Prisimename
jaunimo žygį į Šiluvą

Lietumi paženklinta
kelionė į Romą

Išvaduota iš pastolių
bažnyčia

„Rail Baltica“
statybvietėje aptikti
palaikai atgulė
Garliavos kapinėse

Popiežiškoji taikingos, dvasingos ir vaisingos Europos vizija

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus su Europos
Tarybos generaliniu sekretoriumi
Thorbjornu Jaglandu

Kontinentinės organizacijos tikslai

Popiežius Pranciškus trumpiausio Bažnyčios istorijoje užsienio vizito, trukusio vos keturias valandas, metu aplankė Prancūzijos Rytuose esančiame Strasbūro mieste įsikūrusias dvi svarbiausias Europos institucijas: Europos Sąjungai priklausantį Europos Parlamentą ir savarankišką Europos Tarybą. Praėjusiame „XXI amžiaus“ numeryje apžvelgta šios, lapkričio 25 dieną įvykusios kelionės metu Europos Parlamente Šventojo Tėvo sakyta kalba, kurioje buvo susitelkta į europiečio, kaip asmens, apdovanoto transcedentiniu orumu, supratimą, jo dabartines gyvenimo sąlygas ir atsakomybę. Šiame rašinyje aptariamoje Popiežiaus konceptualioje kalboje, sakytoje Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje, didesnis dėmesys skirtas tarptautiniams ir visuomeniniams santykiams, ypač pabrėžiant taikos užtikrinimo, europinės civilizacijos (krikščioniškų) šaknų išsaugojimo bei gamtosaugos ir gyvybės klausimų svarbą. Abiejuose pranešimuose išryškintų akcentų skirtingumas bei papildomumas yra visiškai suprantamas dėl minėtų europinių institucijų įvairovės. Juk Europos Parlamentas yra renkamoji bei įstatymus leidžianti 28 valstybių federaciją primenančios Europos Sąjungos, turinčios 500 piliečių, institucija. Europos Taryba išlaiko žymiai platesnės žemyno tarptautinės organizacijos bruožus, su jai priklausančių šalių interesų įvairove, kartais netgi konflikto sąlygomis.


Pasiruošimas – tikrasis laukimas

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievas Tėvas siuntė savo Sūnų, kad žemėje Atpirkimo darbą įvykdytų, o Jėzus siuntė savo pasiuntinį Joną Krikštytoją, kad žmonių širdyse Jo viltingo laukimo magistrales nutiestų (plg. Mk 1, 3). Jėzaus kelio tiesėjas – pirmtakas šv. Jonas – užgrūdintas maldingo bei drausmingo gyvenimo būdo praktikų, su Elijo dvasia ir galybe (žr. Lk 1, 17) ateina į Judėjos tyrlaukius ir iškart susirinkusiems skelbia tai, kas svarbiausia: „Atsiverskite, nes prisiartino Dangaus Karalystė“ (Mt 3, 2). Jis nesako: „Žmonės, atnaujinkite savo vidines nuostatas ir pažiūras, ir jūs savaime tapsite tobulesni!“ To niekada neužteks, nes Dangus visada yra vertas daugiau, nei mes jį pajėgiame įsivaizduoti ir tinkamai įvertinti. Dangaus Karalystė – Kristaus Širdis, nes joje slypi teisumo, ramybės bei džiaugsmo pilnatvė Šventojoje Dvasioje (plg. Rom 14, 17).


Kronika

Freska Evangelijos motyvais

Mintys apie dailininkės Gražinos Arlauskaitės-Vingrienės kūrybą

Prof. dr. Vytenis Rimkus

Spalio 20 dieną Šiaulių vyskupijos
Pastoraciniame centre atidengta
ir Šiaulių vyskupo Eugenijaus
Bartulio pašventinta keturių dalių
freska Evangelijos motyvais „Credo“,
kurią per 2013–2014metus
sukūrė dailininkė Gražina
Arlauskaitė-Vingrienė. Šis
kūrinys – svarbus žingsnis Šiaulių
monumentalistikos raidoje,
prie kurio prisidėjo vyskupija,
pramonininkai ir visuomenės atstovai.

Šiauliai. Šiaulių vyskupijos Pastoraciniame centre spalio 20-ąją Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino didelės meninės vertės monumentaliosios tapybos kūrinį – Gražinos Arlauskaitės-Vingrienės sukurtą keturių dalių freską Evangelijos motyvais „Credo“. Kūriniui pasirinktos temos iš evangelijų apie šv. Petro ir Pauliaus, kurių vardu tituluota Šiaulių Katedra, veiklą, apie Dievo santykį su žmonėmis – tai cituojama ketvirtojoje, paskutinėje, ciklo kompozicijoje: „Dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė... Bet didžiausia yra meilė“ (1 Kor 13–13).

Išraiškinga ir įtaigi evangelijų siužetų vaizdinė interpretacija. Kiekvienoje iš freskos dalių pavaizduota nuo dviejų iki šešių žmonių figūrų, susietų tam tikru veiksmu ar situacija. Visuose keturiuose siužetuose jaučiamas personažų tarpusavio dvasinis ryšys ir bendrumas. Ir toks meninis vaizdas iš žiūrovo reikalauja ne tik įdėmaus žvilgsnio, bet ir apmąstymo, įsigilinimo, verčia susimąstyti.


Etnografija

Ekumeninis „Tradicinių giedojimų“ vakaras mirusiesiems atminti

Kun. dr. Saulius Stumbra

Gieda stačiatikių giesmininkai

KLAIPĖDA. Besibaigiant Vėlinių oktavai, lapkričio 7-osios vakarą į Etnokultūros centrą miestiečius ir svečius pakvietė Tradicinių giedojimų vakaras „Mirusiųjų atminimas krikščionių tradicijoje: katalikai, stačiatikiai, liuteronai“. Klaipėdos miestas unikalus: nors vyrauja Katalikų Bažnyčios tikintieji, bet mieste veikia ir stačiatikių bei evangelikų liuteronų bendruomenės. Ženklus tikėjimo liudijimas jungia bendruomenes Krikščionių vienybės savaitę, Didįjį Penktadienį einamas Kryžiaus kelias miesto gatvėmis.

Krikščioniškoji tradicija, susiformavusi daugiau nei per 2000 metų, yra labai turtinga. Šventojo Rašto paskatinti ir padrąsinti krikščionys su tikėjimu ir viltimi žvelgia į mirtį. Lapkričio 1–8 dienomis, nepaisant religijos išpažinimo skirtumų, artimųjų kapai puošiami žvakėmis ir gėlėmis, malda lankome ir užtariame savo išėjusiuosius.


Atmintis

Prisimintas kunigas ir poetas Juozas Marčiukonis

Irena Račkauskienė

Prof. Arvydas Šeškevičius ir
kanklininkė Kamilė Venckūnaitė.
Dešinėje – kunigo ir poeto
Juozo Marčiukonio portretas

SIMNAS. Gydytojo prof. Arvydo Šeškevičiaus, kraštiečio, besidominčio Simno istorija, iniciatyva buvo paminėtas kunigo, poeto Juozo Marčiukonio (1914 10 11–1937 06 13–1950 12 02) 100 metų jubiliejus. Profesorius jau ne vieną žymų kraštietį „prikėlė“ iš užmaršties. Štai ir dabar Kauno apskrities viešosios bibliotekos Retųjų leidinių skyriuje jis surado kun. J. Marčiukoniui Simne vikaraujant 1939 metais išleistą jo poezijos knygą „Su širdimi“. Todėl Simno bibliotekoje buvo surengtas šio kunigo prisiminimo vakaras. Jo eiles skaitė bibliotekininkė Jūratė Smaidžiūnienė, mokytoja Renė Janeckienė ir prof. A. Šeškevičius. Eilėraščius, plaukiančius iš širdies, palydėjo kanklininkės Kamilės Venckūnaitės muzika.

Profesorius pristatė tragišką jaunojo kunigo ir poeto gyvenimą...


Atmintis

Lietuviško elementoriaus keliu

Kun. Motiejaus Brundzos kapą
aplankė Plutiškių parapijos klebonas
kun. Ričardas Kmitas, Kazlų Rūdos
savivaldybės vicemerė Ramutė
Vinickienė, švietimo skyriaus
vedėja Beta Zaveckienė, kultūros
istorikas Albinas Vaičiūnas,
LEU dėstytojas doc. dr. Juozas
Banionis, gimnazijos direktorė
Irena Kašauskienė, gimnazijos
mokinių bei mokytojų atstovai

PLUTIŠKĖS. „Istorijos atminty visa, kas brangiausia – tai lietuviška tartis...“ – tokiais žodžiais Plutiškių gimnazijos septynmečiai pradėjo tradicinę Abėcėlės šventę. Pirmuosius mokslo metų mėnesius elementoriuje paganę juodas aveles baltose lankose, išmokę lietuvišką raidyną, visą bendruomenę pakvietė rimtam pokalbiui apie meilę gimtajai kalbai, priminė sunkų ir sudėtingą lietuviško elementoriaus kelią iki šiandieninio mokyklinio suolo. Renginį skyrė pirmojo Sūduvos krašto lietuviško elementoriaus autoriaus, draudžiamos spaudos platintojo, rašytojo, kunigo Motiejaus Brundzos (1824–1848–1869) 190-osioms gimimo metinėms paminėti.

Likimas taip lėmė, kad paskutiniuosius savo gyvenimo metus (1867–1869) Motiejus Brundza dirbo Plutiškėse. Čia ir mirė, buvo palaidotas bendrose kapinėse. Parapijiečiai pastatė paminklą su lenkišku neinformatyviu užrašu: „Tu spoczywają zwłoki S.P. X. Macieja Brondzy ur.d. 12 stycznia 1824 r. zmarl. d. 18 marca 1869 r.“. Ir nepelnytai pamiršo ne iš piktos valios. Tiesiog karta keitė kartą, žinojimas išdilo. Žmonės kapą lankė: išraudavo piktžoles, nugrėbdavo lapus, per Vėlines uždegdavo žvakelę, bet tai dažniausiai buvo tik iš pagarbos mirusiajam. Dauguma XXI amžiaus žmonių jau net nežino, kad retkarčiais aplanko XIX amžiaus antrosios pusės Lietuvos šviesuolio kapą.


Kaip Telšių vardas sklinda po pasaulį

Kunigų seminarijos atkūrimo 25-mečio šventėje prisiminta pirmojo vyskupo ir rektoriaus Vincento Borisevičiaus kankinystė

Kan. teol. lic. Andriejus SABALIAUSKAS

Šv. Mišias Katedroje aukoja
vyskupai Jonas Boruta SJ
ir jo augziliaras Linas
Vodopjanovas OFM bei kunigai

Lapkričio 18 dieną Telšiuose vykusiame kasmėnesiniame vyskupijos kunigų susirinkime buvo minimas skaudus įvykis – prieš 68 metus, 1946 m. lapkričio 18 d., Vilniuje KGB kalėjime buvo sušaudytas pirmasis Telšių kunigų seminarijos rektorius, Telšių vyskupijos ordinaras vyskupas Vincentas Borisevičius. Minint pirmojo rektoriaus žūtį, buvo švenčiamas ir atkurtosios Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos gyvavimo 25-metis.

Rytą Telšių vyskupijos dvasininkai bei seminaristai, vadovaujant Telšių vyskupo augziliarui ir generalvikarui vyskupui Linui Vodopjanovui OFM, meldėsi, kalbėdami Liturginių valandų Rytmetinę.

Po bendros maldos apie 1927 metais Telšiuose įkurtą kunigų seminariją ir jos pirmąjį rektorių, Dievo Tarną, vyskupą, kankinį Vincentą Borisevičių kalbėjo Kauno kunigų seminarijos propedeutinio kurso Šiluvoje vadovas kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas. Jis aptarė to meto seminarijos situaciją ir jos įtaką bei svarbą Telšių vyskupijai ypač sunkiaisiais karo ir pokario metais, kai toje 1946 metais uždarytoje kunigų seminarijoje išugdyti kunigai savo tikėjimu ir tvirtu apsisprendimu už Kristų ir Bažnyčią tapo pavyzdžiu savo ganomiesiems, o ypač tai didvyriškai įrodė pats vyskupas V. Borisevičius, žiauriai nukankintas prieš 68 metus.


Kristijono Donelaičio metai

„Skulptoriai skaito Donelaitį“

Daiva ČERVOKIENĖ

Skulptorius Daumantas Kučas
demonstruoja Aušros Jasiukevičiūtės
(autorė šalia) skulptūrą
„Relikvijorius Kristijonui
Donelaičiui“ alpinistui Vitalijui
Stepuliui ir dailininkui
Rimantui Valeikiui

Taip pavadinta paroda veikia Lietuvos Respublikos Seime bei pasklido po šalis, susijusias su Donelaičio vardu ir lietuvybe: Rusiją (Karaliaučių), Vokietiją, Lenkiją. Šiuo metu dalis skulptūrų kolekcijos pristatoma ir Madride, Ispanijoje.

Atrinkta per penkerius metus

Prieš septynerius metus ruošiantis minėti poeto Kristijono Donelaičio, lietuvių pasaulietinės literatūros pradininko, 300 metų gimimo sukaktį, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija bei Donelaičio 300 metų sukakties minėjimo valstybinės programos rengimo grupė pakvietė būrį asmenų pagalvoti, kaip menininkai galėtų įsijungti į valstybinį projektą Donelaičiui paminėti. Skulptorei, Vilniaus dailės akademijos dėstytojai, profesorei Daliai Matulaitei kilo mintis skulptūros darbais įsiklausyti į laikų sąšaukas ir prasmes, pasvarstyti, kokias gyvybiškai svarbias tautai idėjas įžvelgė K. Donelaitis.


Du atspindžiai

Dalius Stancikas

Iki lietuviško lito egzistavimo pabaigos liko tik geras mėnuo. Suprantu jausmus visų, kurie liūdi dėl dar vieno nykstančio svarbaus valstybingumo simbolio, bet šįkart pakalbėkime vien apie Premjero pažadus: euro įvedimą teigiamai pajus kiekvienas Lietuvos gyventojas. Jau porą mėnesių parduotuvėse ir turguose galime stebėti prekių kainas tiek litais, tiek eurais – taip Vyriausybė bando apsisaugoti nuo latviškų ar estiškų pamokų, kai keičiant pinigus verslininkai šį virsmą naudoja egoistiniams tikslams. Net 17 valstybės priežiūros institucijų tikrina kainų litais ir eurais atitikimą, pažeidimai skaičiuojami šimtais – vien rugsėjį oficialiai nustatyti 265. Tačiau premjeras nusiteikęs itin optimistiškai: latviškoji problema nebeegzistuoja, kainos nekyla, metinė infliacija spalį buvo vos 0,1 proc., o kalbas apie prekių brangimą gimdo informacijos trūkumas. Ar jums ši patoso gaidelė neprimena buvusio premjero kalbų prieš kelerius metus?

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija