2016 m. kovo 4 d.    
Nr. 9
(2177)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Šiame numeryje:

Kvietimas maldai
už lietuvius visame
pasaulyje

Nusikaltusių asmenų
sąrašas turi būti
sudarytas ne tautiniu,
o pilietiniu principu

Zombinimas
ne tik svetur

Parapijai
ir miestui – 480

Susitikimas
su Kauno arkivyskupu
– kavinėje

Pražūti ir atsirasti

Tremtinė ir rašytoja

Gailestingumo jubiliejaus šventimas kalėjime

Apie popiežiaus Pranciškaus susitikimą su Meksikos kaliniais

Popiežiui Pranciškui vienas
kalinys įteikė savo pagamintą kryžių

Atsiliepdamas į evangelinę gailestingumo darbų paskatą, popiežius Pranciškus beveik kiekvienoje savo užsienio apaštalinėje kelionėje aplanko ir vizituojamos šalies kalėjimą. Tam iš anksto džiugiai ruošiasi ir tų pataisos namų gyventojai. Panašiai buvo ir vizito į Meksiką metu, tačiau dabar švenčiamų Gailestingumo metų kontekste Šventojo Tėvo apsilankymas Chuareso miesto Socialinės reabilitacijos centre Nr. 3, (Centro de Readaptacion Social Nr. 3“, „Ce Re So – 3“) tapo vienu iš svarbiausių tos kelionės įvykių. Pats popiežius Pranciškus tai pavadino Gailestingumo jubiliejaus šventimu su kaliniais visos Katalikų Bažnyčios mastu ir tą renginį prilygino pirmųjų šventųjų durų atidarymui Centrinės Afrikos Respublikos sostinės Bangio katedroje vizito į Juodąjį kontinentą metu. Vasario 17 dieną susitikęs su kaliniais ir jų šeimų nariais, kalinimo įstaigos personalu, prižiūrėtojais, kapelionais ir savanoriais, Šventasis Tėvas įspūdingoje kalboje pabrėžė, kad gailestingasis Dievas nori apglėbti visus, nepaisant jų padarytų nusikaltimų ir nuodėmių. Aiškindamas socialines nusikalstamumo priežastis, jis pabrėžė, kad kiekvienas atsivertėlis, nepriklausomai nuo patirtos praeities ir klaidų, atsinaujinęs ir perkeitęs gyvenimą, gali tapti ateities pranašu.


Vyskupo Rimanto Norvilos 25 metų kunigystės jubiliejus

Birutė Nenėnienė

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila
pagal galimybes suranda laiko
apsilankyti vyskupijos Katedroje
ne tik švenčių, bet ir kitų progų
atvejais, o ir paprastais sekmadieniais.
Šia nuotrauka užfiksuotas svarbus
įvykis, kai iš vyskupijos Katedros
pašventinti Gailestingojo Dievo
paveikslai iškeliavo į parapijas.
Tą 2011 m. sausio 16 d. sekmadienį
Vilkaviškio Katedroje vyskupas
Rimantas Norvila šv. Mišias aukojo
kartu su vilkaviškiečiais Vilniaus
arkivyskupo augziliaru vyskupu Arūnu
Poniškaičiu bei generalvikaru
mons. Gintu Kuliešiumi ir Sasnavos
klebonu kun. Arvydu Liepa

Vasario 28 dieną Sumos šv. Mišių metu Vilkaviškio Katedroje paminėtas Vilkaviškio vyskupo ordinaro Rimanto Norvilos kunigystės 25 metų jubiliejus. Kunigo šventimus R. Norvila gavo 1991 m. vasario 24 d. iš šviesios atminties kardinolo Vincento Sladkevičiaus. Padėkos šv. Mišias vyskupas aukojo kartu su savo studijų Kauno kunigų seminarijoje kurso draugu teol. lic. Remigijumi Gaidžiu, besidarbuojančiu Šunskų parapijos klebonu ir Policijos kapelionu. Koncelebravo Vilkaviškio vyskupijos dekanai ir vicedekanai bei keletas kunigų. Šv. Mišių pabaigoje abu jubiliatai suteikė tikintiesiems ypatingą, šiai progai skirtą palaiminimą.

Homilijos pradžioje vyskupas pastebėjo, jog įvairūs jubiliejai įrėmina žmogaus gyvenime daugumą dalykų. Visi jie saviti ir nepakartojami, šie amžiaus tarpsniai sąlygoja visą žmogišką veiklą, santykius su kitais. Tačiau prasmingiausi yra tie minėjimai, jubiliejai, kai juos švenčiame tikėjimo dėka išaugintoje vienybėje su Dievu. Jubiliatas pabrėžė, kad didžiausia vertybė kunigo ir tikinčiųjų, visų žmonių santykiuose esąs bendruomeniškumas, geranoriškumas, paprastas ir nuoširdus žmogiškas ryšys, palaikymas ir supratimas. Juk visi tikintieji turi visuotinės kunigystės pašaukimą – ne kritiškumu, ne smerkimu, o gera linkinčiu žvilgsniu apdovanoti vieni kitus. Pasak vyskupo, viena svarbiausių sukakčių, jubiliejų paminėjimo esmių – geriau pamatyti gyvenimo kelionės visumą, prasmingumą. Jubiliatas homilijoje daugiausia dėmesio skyrė kunigo tarnystės žmonėms prasmei. Vyskupas pasidalijo įspūdžiu iš Tarptautinio Eucharistinio kongreso, sausio pabaigoje vykusio Filipinuose. Vienoje iš labiausiai katalikiškos pasaulio šalies gyventojų tradicijoje kunigas dažnai yra vadinamas žmogumi, kuris atneša, parodo Dievą. „Iš tiesų, dalindamas šv. Komuniją, kunigas atneša Dievą. Kunigas jį taip pat padeda pažinti, parodo skelbdamas Dievo Žodį. Lankydamas ligonius su sakramentais kunigas irgi jiems neša Dievą. Šiais Gailestingumo metais ypač galime prisiminti Sutaikinimo sakramentą – išpažintį. Per nuodėmių atleidimą, padėdamas susitaikyti su Kūrėju, kunigas jį taip pat priartina prie žmonių. Visa tai vaizdžiai parodo Kristaus per paskutinę vakarienę įkurtos kunigystės paskirtį – žmonėms atnešti, parodyti Dievą“, – akcentavo vyskupas. Šv. Mišiose dalyvavo ir vysk. R. Norvilą pasveikino premjeras Algirdas Butkevičius su žmona, Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka su žmona. Nuoširdžiausius sveikinimus vyskupijos Katedros kapitulos vardu išsakė jos pirmininkas kanauninkas Valius Zubavičius, kunigų vardu už brolišką bendrystę ir geranorišką supratimą dėkojo Alytaus dekanato dekanas g. kan. Arūnas Užupis. Vilkaviškio parapijos atstovai – „Caritas“ organizacijos, dekanato šeimos centro savanoriai, choristai – gražiausiais žiedais ir giesmėmis papildė sveikinimų ir linkėjimų puokštę.


Baudžia ne Dievo meilė, o daromos nuodėmės

Kun. Vytenis Vaškelis

Viena iš svarbiausių Šventojo Rašto tiesų yra ta, kad suverenus Dievas siuntė savo Sūnų į šį pasaulį ne jo pasmerkti, bet jį išgelbėti iš vergovės nuodėmėms (Jn 3, 17). Žmonijos atpirkimas įvykdytas, ir todėl kiekvieno žmogaus atsakas į iki galo nesuvokiamą dievišką gailestingumą tegali būti vienintelis teisingas sprendimas, kai iš pašaknų keičiame mąstymą bei gyvenimo būdą – renkamės Jo tiesą, laisvę ir absoliučią laimę, nes sąmoningai nusigręžti nuo Kristaus yra tolygu atsižadėti savosios ateities Jame ir žengti žingsnį į beprotišką savęs pasmerkimą (plg. Mk 16, ir Jn 3, 18).

Iš pirmo žvilgsnio, regis, nediskretiška kalbėti apie Dievo siunčiamas žmonėms bausmes, nes Jo teisingiausio apibūdinimo prasmę pateikia neseniai popiežiaus Pranciškaus išleistos knygos antraštė „Dievo vardas – Gailestingumas“. Tačiau žvelgiant per tikėjimo prizmę gailestingumas ne tik turi pasiaukojančios meilės, pasigailėjimo, atlaidumo prasmę, bet gali būti siejamas ir su eschatologiniais dalykais. Pavyzdžiui, jei žmogus piktnaudžiauja Viešpaties teikiamu gailestingumu, nuolat nusižengia savo sąžinei elgdamasis neteisiai, ypač į nuodėmės kelią įtraukdamas kitus, ir manydamas, kad kada nors vėliau per atgailą suspės susitaikyti su Visagaliu, klysta, nes su Juo neįmanoma sudaryti kažkada ateityje būsiančios atgailos sutarties, todėl Dievo žodis be užuolankų byloja: „Dar sunkesnės bausmės nusipelnys tas, kuris sutrypia kojomis Dievo Sūnų (...) ir įžeidžia malonės Dvasią!“ (Žyd 10, 29; Rom 2, 3; Mt 23, 33; Mt 25, 46; Apr 21, 8).


Kunigo Juozo Zdebskio žūtis prieš 30 metų ir klausimai dabarčiai

Iš kairės: arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius, vyskupai Jonas Kauneckas
ir Rimantas Norvila, kun. Robertas
Grigas, Lazdijų rajono meras Artūras
Margelis su kamerinio choro
„Gaustas“ solistais kultūros
centre minint kun. Juozą Zdebskį

Vasario 6 dieną Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčioje trys vyskupai ir apie 20 kunigų aukojo šv. Mišias už buvusį šios parapijos kleboną kun. Juozą Zdebskį (1929 05 10–1952 09 21–1986 02 05), minint 30-ąsias jo žūties metines. Po šv. Mišių Lazdijų kultūros centre vykusiame minėjime „Maldos, meilės ir aukos keliu“ įdomiomis mintimis, be kitų kalbėtojų, apie kun. J. Zdebskį ir jo mirties aplinkybes dalijosi ir kun. Robertas GRIGAS. Todėl šiandien su juo apie tai  kalbamės „XXI amžiuje“.

Kaip Jūs, kunigo J. Zdebskio bendramintis ar bendražygis, galite įvardyti jo didžiausius nuopelnus kovai už tikėjimo ir tautos laisvę?

Vadintis kun. Juozo Zdebskio ir jo artimiausių talkininkų bendražygiu tikrąja to žodžio prasme negalėčiau. 1978 metais, kai buvo įkurtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas (TTGKK), viena iš kun. J. Zdebskio viešosios veiklos viršūnių, man buvo 18 metų. Į pogrindinę kunigo Juozo veiklą ir tikėjimo liudijimą žvelgiau susižavėjęs kaip ir daugelis jo aplinkos katalikų jaunuolių, Eucharistijos bičiulių, trokšdamas iš jo pasimokyti bent panašiai dirbti dėl Kristaus bendrijos ir Lietuvos. Taigi, galiu tik su dėkingumu laikyti kunigą Juozą savo kelio į taikiąją lietuvių rezistenciją mokytoju. Tikrieji jo bendražygiai ir krikščioniškosios mūsų laisvės kovos vadai buvo kunigai Sigitas Tamkevičius, Alfonsas Svarinskas, Jonas Kauneckas, Vytautas Vaičiūnas, kardinolas Vincentas Sladkevičius, Petras Plumpa, seserys Julija Kuodytė, Nijolė Sadūnaitė... Tikintis jaunimas, kuris būrėsi aplink šiuos dvasinius lyderius, jų pavyzdžio ir aukos skatinamas,. mokėsi veikliai mylėti Dievą ir Tėvynę: skaitė, platino, kai kada ir perrašinėjo pogrindžio spaudą, studijavo Šventąjį Raštą ir Lietuvos istoriją, dalyvavo renkant parašus po protesto peticijomis bei draudžiamose maldingose eisenose į Šiluvą, Kryžių kalną – okupacinės valdžios akimis tokios eisenos prilygo antisovietinėms demonstracijoms ir, tiesą sakant, tokios ir buvo (kaip nesusitaikymo su melu ir smurtu išraiška). Visoje šioje veikloje kunigas Juozas ir jo bendraminčiai, kaip tikri vadai, ėjo priekyje ir savo pavyzdžiu, rizikuodami laisve ir gyvybe, rodė mums, kaip tai daroma.


Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio-Krekenavos dekanate

Klebonas – rajono Garbės pilietis

Iš kairės: Ramygalos klebonas
g. kan. Edmundas Rinkevičius, rajono
meras Povilas Žagunis ir arkivyskupas
Lionginas Virbalas SJ jau po iškilmių

RAMYGALA. Vasario 16-ąją iškilmingai paminėtos 98-osios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės. Kartu parapijos klebonui, poetui, medžio drožėjui ir fotomenininkui g. kan. Edmundui Rinkevičiui įteiktos rajono Garbės piliečio regalijos.

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje 12 valandą šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas ir Panevėžio vyskupijos apaštalinis administratorius Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo Ramygalos klebonas g. kan. Edmundas Rinkevičius, Vabalninko klebonas kan. Povilas Miškinis, Paįstrio klebonas g. kan. Pranciškus Benediktas Tamulionis ir Krekenavos klebonas kun. dr. Gediminas Jankūnas. Šv. Mišiose dalyvavo ir būrelis seserų vienuolių. Pamoksle ganytojas pabrėžė, kad minėdami Tėvynės gimtadienį turime prisiminti ir didžiulę visų mūsų atsakomybę jai. Baigiantis šv. Mišioms jis pakvietė sugiedoti „Tautišką giesmę“ – mūsų valstybės himną. Ypač darniai skambėjo bažnyčios choro (vadovas – vargonininkas Mantas Masiokas) dalyvių balsai.


Panevėžio vyskupijoje

Pasvalio dekanate

Šventė bažnyčioje ir kultūros namuose

Grupė giminaičių ir kraštiečių
prie savanorio Jono Mikoliūno kapo

PUMPĖNAI. Lietuvos valstybės atkūrimo šventė čia prasidėjo šv. Mišių auka Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Po šv. Mišių kraštiečių klubo „Pumpėniečių viltys“ prezidento Algimanto Stalilionio ir giminų iniciatyva Pumpėnų kapinėse pagerbtas savanorio Juozo Mikoliūno atminimas. Jis žuvo Nepriklausomybės kovose. Ant jo kapo uždegtos žvakės, perjuostos tautinėmis juostelėmis, padėta gėlių, pasimelsta.

Kultūros namuose vyko šventinis minėjimas. Sugiedotas valstybės himnas. Šventę vedė Pumpėnų kultūros namų vadovė Aldona Kurlinskienė. Skambėjo Pumpėnų bendruomenės narių, Stasės Abrukavičienės, mokytojos Marijos Šimanskienės, paįstrietės Onos Striškienės skaitomos eilės. Pumpėnų saviveiklininkai dainavo su buvusiu jų vadovu, svečiu iš Panevėžio rajono Pažagienių kaimo Jonu Valašinu. Jo sukurtos dainos yra patriotinės, puikiai skamba, o kūryba yra visada labai maloniai laukiama ir priimama. Prie dainuojančiųjų vėliau prisijungė ir kaimynų iš Pasvalio rajono Jurgėnų kaimo meno kolektyvas „Jurgino žiedas“ (vadovė – Gėlė Mačiūnienė). Jų programoje buvo melodingos savos kūrybos ir kitų autorių dainos.


Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Gavėnios rekolekcijos

Iš kairės: mokytojas Vytautas
Šulskis, muzikos mokytoja Sigita
Grubliauskaitė, Seimo narys Edmundas
Jonyla ir jo žmona Danutė,
mons. Lionginas Vaičiulionis,
kun. Gintautas Jankauskas
ir chirurgas Juozas Mickevičius

ARIOGALA. Vasario 21 dieną Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje vyko Gavėnios rekolekcijos.

Tai – pasirengimas didžiajai šventei – Velykoms, Kristaus Prisikėlimui. Parapijos tikintieji Gavėnią pradėjo Kryžiaus kelio aplankymu bažnyčioje. Rekolekcijas pravesti buvo pakviestas Kauno Šventosios Dvasios parapijos altaristas mons. jubil. Lionginas Vaičiulionis. Jis buvo paskutinis klebonas kun. G. Jankauskui, dirbusiam Kaune, Šv. Juozapo bažnyčioje, vikaru. Svečias klausė išpažinčių, aukojo Sumos šv. Mišias. Jis per Sumą ir Votyvą pasakė homilijas, aiškino, kad Gavėnia – sąžinės valymo metas, kai žmogus turi susitaikyti su savimi, būti jautrus kitiems. Šiuo laikotarpiu susitelkiame rimčiai, atsisakome pasilinksminimų, susikaupiame maldai už save ir artimuosius, gyvus ir mirusiuosius. Gavėnios metu dovanojame save artimiesiems, dažniau būname tyloje, rimtyje, maldoje. Turime susikaupti prieš Kristaus Kryžių, pažinti Kristų kaip dievišką apsireiškimą. Vakarais pripraskime pasimelsti taip, kaip mokė Jėzus Kristus. „Tėve mūsų“ – pati gražiausia malda. Išganytojas paliko kančios ir aukos pavyzdį. Jis moko mus gyventi, kad pamiltume amžinąjį gyvenimą. Išmokime bendrauti su Kristumi. Dievo ir artimo meilė yra labai svarbi. Turime labai gražių šventųjų gyvenimo pavyzdžių, sekime jais. Svarbiausia – laikytis Dievo įsakymų.


Kaišiadorių vyskupijoje

Elektrėnų dekanate

Šventinė bendrystė

Onuškio Donato Malinausko gimnazijos
atstovai ir Vasario 16-osios signataro
Donato Malinausko giminaičiai
su prezidente Dalia Grybauskaite

ONUŠKIS. Vasario 16-ąją Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje šv. Mišias už Lietuvos laisvę, valstybės žmones ir Nepriklausomybės akto signatarą Donatą Malinauską aukojo Kaišiadorių vyskupijos kurijos kancleris kun. Gediminas Tamošiūnas, koncelebravo Aukštadvario klebonas mons. Vytautas Kazys Sudavičius. Po šv. Mišių Prezidentūros, Seimo ir Onuškio seniūnijos bendruomenės gyvų gėlių puokštėmis papuoštas Vasario 16-osios Akto signataro Donato Malinausko kapas bažnyčios šventoriuje.

Gimnazijos aktų salėje visus sveikino Onuškio seniūnė Zita Aniulienė. Trakų rajono savivaldybės dovanas perdavė ir gerbti laisvę linkėjo administracijos direktorius Jonas Liesys. Gražinti gimtinę, susitelkti bendriems darbams ragino Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras Romualdas Rudzys. Tautiškumo tradicijas išsaugoti ir jas puoselėti linkėjo Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė. Signataro D. Malinausko giminaitis Viktoras Jencius-Butautas padovanojo gimnazijos muziejui D. Malinausko portretą, įteikė mokinėms Gabijai Kondratavičiūtei ir Kristinai Giedrytei padėkas ir pinigines premijas už gimnazijos vardo garsinimą, gerus mokymosi pasiekimus.


Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Bažnyčioje – koncertas malda, mero apdovanojimai

Lazdijų rajono meras Artūras
Margelis „Laisvės angelo“
statulėlę įteikia
kun. Ignui Plioraičiui

LAZDIJAI. Vasario 16-ąją Lazdijų krašto žmonės minėjo 98-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Šventinė programa prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Onos bažnyčioje. Jas aukojo klebonas kun. Nerijus Žvirblys. Melstasi už Lietuvą ir jos žmones, prašant Dievo, kad mūsų valstybė išliktų laisva. Per šv. Mišias paaukotos simbolinės atnašos – didžioji Lietuvos trispalvė, kaip krašto žmonių susitelkimo ir bendruomeniškumo simbolis, nes nešant šią vėliavą vieningai dalyvavo visų Lazdijų rajono savivaldybės seniūnijų gyventojai, aktyviai įsitraukę į vienybės žygį „Apjuoskime Lazdijų kraštą“; paaukotas žygio metu kartu su vėliava keliavęs metraštis, kuriame pasirašė bei gražiausius savo linkėjimus Lietuvai skyrė visi žygeiviai; kaip auka prie altoriaus buvo atnešta ir Lietuvos vėliavos spalvomis papuošta gėlių puokštė bei duona ir vynas – mūsų kasdienio darbo vaisius, kad jais pasisotinę gyventume begaline Dievo meile, ja pasidalintume su šalia esančiais.


Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Atminimo lentos kovotojams už Lietuvos laisvę

Klebonas kun. Žydrūnas Burnys šventina
savanorių atminimą liudijančias lentas

VEISIEJAI. Vasario 14-ąją, sekmadienį, vyko Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginiai, pradėti šv. Mišiomis Šv. Jurgio bažnyčioje. Jas aukojo klebonas kun. teol. lic. Žydrūnas Burnys. Po jų žmonės rinkosi prie akmeninės bažnyčios tvoros. Čia atidengtos paminklinės atminimo lentos 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Veisiejų valsčiaus savanoriams ir 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų dalyviams, Veisiejų valsčiaus Vyties kryžiaus kavalieriams. Tai – pirmosios Lazdijų rajone atminimo lentos, skirtos kovotojams už Lietuvos laisvę atminti. Garbingoje vietoje, ant akmeninės Šv. Jurgio bažnyčios šventoriaus tvoros pakabintas lentas atidengė Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis bei savanorių įamžinimo atminimo lentose iniciatorius, ministro pirmininko padėjėjas Vilius Kavaliauskas. Jis sakė, kad Veisiejų valsčiuje žmonių, stojusių ginti Lietuvą, buvo daugiau negu įprastas Lietuvos vidurkis. „Tai rodo, kad šiame krašte nuo seno gyvena be galo patriotiški, neabejingi rytojui žmonės. Iš jų mes galėtume pasimokyti atsidavimo, didvyriškumo ir meilės savo šaliai. Šios atminimo lentos – savotiška skola tiems žmonėms, kurie narsiai kovojo, kad mes visi šiandien galėtume gyventi Nepriklausomoje Lietuvoje“, – kalbėjo V. Kavaliauskas, dėkodamas Lazdijų rajono savivaldybei už visokeriopą idėjos palaikymą ir pagalbą ją įgyvendinant.


Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Minėjo pirmąjį kleboną, Vasario 16-osios signatarą

Namas Lekėčiuose, kuriame 1906–1909
metais gyveno ir dirbo tuometinis
klebonas, vėliau Vasario 16-osios
Nepriklausomybės Akto signataras
Justinas Staugaitis

LEKĖČIAI. Vasario 16-ąją gausus parapijiečių būrys paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Lekėtiškiams ši diena ypatinga tuo, kad tarp dvidešimties Vasario 16-osios Aktą pasirašiusiųjų signatarų buvo ir pirmasis jų klebonas kun. Justinas Staugaitis, vėliau tapęs Telšių vyskupu. Todėl ir dabartinis klebonas kun. teol. lic. Andrius Kurapka, aukodamas šv. Mišias Šv. Kazimiero bažnyčioje, homilijoje priminė ne tik Vasario 16-osios Akto svarbą, bet ir šio iškilaus kraštiečio gyvenimą, paminėjo, kad šis dokumentas padėjo pamatus kuriant laisvą Tėvynės Lietuvos gyvenimą, o jį pasirašė ir keturi kunigai. Taigi matome, koks čia buvo svarbus dvasininkijos vaidmuo. Kun. A. Kurapka parapijiečiams priminė, kad buvęs jų klebonas A. Staugaitis gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikų kaime, Naumiesčio valsčiuje, Šakių apskrityje. Taigi šiemet minėsime 150-ąsias jo gimimo metines. „Nuo pat gimimo Justiną Staugaitį supo tikintys žmonės, todėl jaunuolis labai žavėjosi Bažnyčios gyvenimu“, – sakė kun. A. Kurapka.  


Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Rajono valdžia įvertino kleboną, dviratininką ir laisvės kovų dalyvę

„Auksinės gilės“ laureatai
su rajono vadovais po apdovanojimo.
Antras iš kairės – klebonas
kan. dr. Algis Genutis

ŠILALĖ. Vasario 16-ąją šilališkiai šventė 98-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Džiugu, kad ši šventė buvo paminėta išradingiau, pakiliau ir nuotaikingiau, nes valstybės atsiradimas – ne gedulas, o džiaugsmo šventė. Žinoma, nepamirštami tie, kurie tą valstybę kūrė, puoselėjo, gynė, už ją žuvo. Todėl renginys prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Jas aukojo klebonas kan. dr. Algis Genutis ir kun. Mindaugas Alekna. Šv. Mišiose dalyvavo rajono savivaldybės vadovai, šauliai, jaunieji šauliai, jų vadovai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai bei kiti garbūs svečiai. Iškilmingoje aplinkoje šauliai davė priesaiką.

Paskui Šilalės kultūros centre įvyko iškilmingas minėjimas ir „Auksinių gilių“ įteikimo ceremonija. Šventės dalyvius popieriniais tulpių žiedais su Lietuvos vėliavos spalvų juostele puošė S. Dariaus ir S. Girėno progimnazijos, Laukuvos Norberto Vėliaus bei Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijų skautai. Renginį vedė kultūros centro režisierė Loreta Bartkutė. Ji pakvietė pradėti iškilmingą minėjimą, skirtą Valstybės atkūrimo dienai, ir kartu su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reprezentaciniu pučiamųjų orkestru sugiedoti Lietuvos valstybės himną. Susirinkusiuosius pasveikino Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas. Jis dėkojo už kuriamą gražų Šilalės kraštą, gimtuosius namus, Lietuvą. Seimo narys Stasys Šedbaras priminė, kokį sunkų kelią įveikė lietuvių tauta dėl Lietuvos valstybės ir jos nepriklausomybės.


Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Vasario 16-oji – prasminga šventė

Šventės dalyvius sveikino
parapijos klebonas kan. Jonas
Paulauskas, rajono meras
Vaclovas Dačkauskas (kairėje)

GARGŽDAI. 98-ojo Lietuvos gimtadienio šventė prasidėjo 12 val. šv. Mišiomis Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Darnia, gausia rikiuote atžygiavo apie 50 Krašto apsaugos Savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopos karių, vadovaujamų kuopos vado kpt. Gintauto Razmos. Su Lietuvos ir kuopos vėliavomis atžygiavo apie 30 jaunųjų šaulių. Jiems vadovavo laikinai einantis vado pareigas Aleksandras Jefimovas. Šventine apranga pasipuošę rinkosi parapijos katalikiškų organizacijų (ateitininkų, Marijos legiono) atstovai bei kiti, vertinantys Tėvynės laisvę.

Vikaras kun. Vytautas Liesis pamoksle įtaigiai kalbėjo apie didžiadvasiškumą, kaip dorybę, be kurios laisvė nebus patvari. „Visuomenei reikia žmonių, siekiančių aukščiausių idealų, pasiaukojančiai tarnaujančių kitiems ir pasiruošusių aukotis dėl didesnio gėrio, nesvarbu kiek tai kainuotų. Tuo pasižymėjo Nepriklausomybės akto signatarai ir laisvės kovotojai, kurie gynė mūsų šalį. Tik vidinė laisvė ir didžiadvasiškumas įgalins mus vykdyti didžiulius užmojus – ginti Tėvynės laisvę, aukotis ir dirbti ne savo, o Tėvynės „naudai ir žmonių gėrybei“. Tegu kiekvienoje širdyje šiandien skamba pasiryžimas: „Man tai rūpi!“ Viešpatie, man rūpi mano brolis, man rūpi Lietuva!“ – kalbėjo kunigas Vytautas.


Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Stebuklinga maldos galia

Maldos grupelė bažnyčioje
po šv. Mišių. Centre – kunigai Steponas
Tunaitis ir klebonas Žydrius Kuzinas

RATNYČIA. Sausį Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijoje veikianti maldos už kunigus grupelė paminėjo savo veiklos penkmetį. Dar 2008 metais Vilniaus arkivyskupo kardinolo Audrio Juozo Bačkio iniciatyva visose parapijose tikintieji pasauliečiai pakviesti savo malda, dėmesiu ir įvairiopa pagalba palaikyti bendruomenių dvasinius vadovus – kunigus. Jo Eminencija akcentavo: „Malda augina bendrystę ir stiprina tarpusavio ryšius bei atveria širdį Dievui, visų gėrybių šaltiniui“. Tada buvo išleista ir knygelė „Štai tavo sūnus“ (Jn 19, 26).

2010 metų rugpjūtį Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus (Ratnyčios) bažnyčios 100 metų jubiliejuje kardinolo paraginti, vėliau paprašyti klebono kun. Žydriaus Kuzino, ses. Marytės Medišauskaitės ir jos pagalbininkės Eugenijos Sidaravičiūtės, 2011 metų pirmąjį sausio ketvirtadienį parapijiečiai susibūrė pirmai maldai. Yra nemažai maldininkų, kurie asmeniškai namuose meldžiasi už kunigus – gyvus ir mirusius. O susibūrus į maldos už kunigus grupelę, toliau malda iš širdies į širdį tiesiamas artimo meilės, bendrystės ir savitarpio supratimo kelias. Taip aukojasi vienas kitam – klebonas parapijiečiams, parapijiečiai – klebonui. Čia yra ir Kristus, kuris sako: „Kur du ar trys susirenka mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20).


Vilniaus arkivyskupijoje

Šalčininkų dekanate

Dailininkės atminimas vienija žmones

Kunigai aukoja šv. Mišias (iš kairės):
Tadeuš‘as Matulianec‘as, Šymon‘as
Viklo, Valdemar‘as Ulčukevič‘ius
ir Henrik‘as Naumovič‘ius

TABARIŠKĖS. Kasmet vasario pabaigoje čia suvažiuoja dailininkės Anos Krepštul bičiuliai, artimieji ir kūrybos mylėtojai. Šie susitikimai neatsitiktiniai – švenčiamas jos gimtadienis: 2007 m. spalio 12 d. į amžinybę pasitraukusi liaudies menininkė A. Krepštul iki šiol vienija žmones. Šiemet vasario 20-ąją jai būtų sukakę 84 metai. Ankstų vasario 19-osios rytą a.a. A. Krepštul bičiuliai, artimieji ir draugai rinkosi Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, kurioje kunigai Pabarės Švč. Mergėlės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Šymon‘as Viklo, Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas Tadeuš‘as Matulianec‘as, Dūkštų Šv. Onos parapijos klebonas Henrik‘as Naumovičius ir Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas Valdemar‘as Ulčukevič‘ius aukojo šv. Mišias už a. a. A. Krepštul ir mirusius jos šeimos narius. Dėkota Dievui už galimybę pažinoti dailininkę – A. Krepštul buvo apdovanota Dievo ypatingu talentu, kuris padėjo jai kovoti su negalia. „Nepaisydama ištikusios ligos, ji nešė savo kryžių nepalūždama. A. Krepštul gyvenime malda buvo nepaprastai svarbi, nes ji meldėsi už visus bėdos ištiktus žmonės“, – šv. Mišių metu kalbėjo kun. Š. Viklo.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija