2016 m. vasario 12 d.    
Nr. 6
(2174)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


Kelionės


Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


 

Šiame numeryje:

Vasario 16-oji
Lietuvos istorijoje

Mes mylime Lietuvą

Kunigai
kviesti nebijoti
nuodėmklausio
tarnystės

Kunigo Juozo
Zdebskio tarnystė

Kunigas
persekiojamas
dėl komentaro apie
Rusijos politikus

Mirė keturių
kadencijų Seimo narys

Ištikimybė savajam pašaukimui

Popiežiaus palinkėjimai užbaigiant Pašvęstojo gyvenimo metus

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus su seserimis
vienuolėmis per jo apsilankymą
Jungtinėse Amerikos Valstijose
2015 m. liepos mėnesį

Gana ilgai – nuo 2014 metų pirmojo Advento sekmadienio iki šiemetinės Viešpaties Paaukojimo šventės (2014 m. lapkričio 30 – 2016 m. vasario 2 d.) – minėti Pašvęstojo gyvenimo metai visoje Katalikų Bažnyčioje susilaukė didžiulio dėmesio. Jie buvo užbaigti Šv. Petro bazilikoje popiežiaus Pranciškaus aukotomis Grabnyčių šventės šv. Mišiomis, kuriose dalyvavo beveik 5 tūkstančiai ta proga į Romoje vykusį susitikimą iš viso pasaulio suvažiavusių vyrų ir moterų vienuolijų narių. Dalyvavo ir daugiau nei dvidešimties seserų vienuolių delegacija iš Lietuvos, prie kurios prisijungė Telšių vyskupas augziliaras pranciškonas Linas Vodopjanovas, kuris buvo Pašvęstojo gyvenimo metų renginių koordinatorius mūsų šalyje. Šios šventės išvakarėse, vasario 1 dieną, Pauliaus VI didžiojoje audiencijų salėje Vatikane su to suvažiavimo dalyviais susitiko Šventasis Tėvas ir išsamiau aptarė vienuolių tarnystės bruožus – pranašystę, artimumą ir viltį. Svarbu, kad popiežius Pranciškus, kuris pats yra vienuolis jėzuitas ir yra buvęs Jėzaus Draugijos provincijolu savo gimtojoje Argentinoje, iš savo asmeninės patirties labai gerai suvokia Pašvęstojo gyvenimo esmę ir problemas.


Be pagundų nėra išganymo

Kun. Vytenis Vaškelis

Tik gundymų atmetimas arba jų priėmimas parodo, ko iš tiesų yra vertas žmogus. Jei jis savo netikrajam „aš“ visada sakytų „taip“, ilgainiui savo vidų leidęs užvaldyti visoms nedorybėms, jose rastų savąjį galutinį bei nebepakeičiamą fiasko, nes blogio užvaldytas asmuo susitapatina su šėtonu. O žmogus, kuris visuomet mintimis ir savo sprendimų vykdymu tiesai sakytų tik „taip“, būtų pats Kristus – į vakaro sutemas nepanirstančios tiesos Saulė. Taigi mes visi esame tam tikrame gyvenimo minčių ir veiksmų amplitudės lygyje, kai dažnai pagundas atmetame, bet neretai ir kai kurioms, deja, pritariame.

Jėzus savo pavyzdžiu (Lk 4, 1–13) mus moko, nesileidžiant į menkiausius kompromisus, nedelsiant atmesti visus gundančius priešo siūlymus ir pažadus. Tai – vertingiausias gyvenimo universitetas, kurį baigę gausime tokį diplomą, kuris suteiks teisę darbuotis nebe šio pasaulio civilizacijos gerovei, bet kūrybingiausiam „darbui“ – visada šviežiam, džiugiam, nuolatiniu gyvenimo Dieve atnaujinimu trykštančiam, viską apimančiam ir dabar iki galo nenusakomam vienintelio Jo šlovinimui (Apr 19, 5–7).


Juodšiliuose – pirmoji pasaulyje Palaimintojo Mykolo Sopočkos vardu pavadinta bažnyčia

Vasario 15 dieną, pirmadienį, 15 valandą Juodšiliuose, Vilniaus r., Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas konsekruos bažnyčią, kuriai bus suteiktas Palaimintojo Mykolo Sopočkos titulas. Tai bus pirmoji tokio titulo bažnyčia visame pasaulyje. Vilniaus arkivyskupijos kunigas Mykolas Sopočka (Michał Sopoćko) Juodšiliuose, seserų uršuliečių padedamas, rado prieglaudą nuo okupacinės vokiečių valdžios persekiojimo 1942-1944 metais. Dar ir šiandien senieji Juodšilių gyventojai palaimintąjį Mykolą prisimena kaip stalių Vaclovą iš pamiškės namelio, padirbusį jiems ne vieną naudingą medinį buities rakandą.

„Savu laiku šis Vilniaus arkivyskupijos kunigas čia rado prieglobstį bei pagalbą, tad yra prasminga naujai konsekruotą bažnyčią patikėti palaimintojo kun. Mykolo Sopočkos globai“, – pažymėjo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.


Tarptautinė mokslinė konferencija

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Tarp konferencijos dalyvių (iš dešinės) –
LKMA akademikas mons. prof. dr. Arvydas
Ramonas ir Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ

Vasario 5 dieną Telšių „Žemaitės“ dramos teatre vyko tarptautinė mokslinė konferencija: „Bendrystė ir tarnystė. Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą“. Popiežiškojo Laterano universiteto, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos ir Klaipėdos universiteto Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centro bei Telšių vyskupijos kurijos organizuotą renginį, kurio globėjas – Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, pradėjo ir visus konferencijos dalyvius menine programėle pasveikino Telšių „Žemaitės“ dramos teatro režisierės Laimutės Pocevičienės parengti jaunuoliai iš dramos teatro jaunimo studijos, muzikiniu kūriniu nudžiugino Telšių miesto muzikos mokyklos 5 kl. moksleivė Ugnė Žiliutė (mokytoja – Rosita Vitkevičienė). Konferenciją moderavo doc. teol. dr. Vladas Gedgaudas, dalyvavo Telšių vyskupijos vyskupo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių vyskupijos kunigai, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovai, dėstytojai bei klierikai, Vilniaus Šv. Juozapo tarpdiecezinės kunigų seminarijos propedeutinio kurso auklėtiniai ir juo lydėjęs dvasios tėvas kun. Saulius Bužauskas, didelis būrys Telšių vyskupijos tikybos mokytojų bei katechetų, nemažai tikinčiųjų, besidominčių aktualiomis teologijos ir Šventojo Rašto temomis. Dramos teatro salė buvo pilnutėlė klausytojų.


Per Grabnyčias užbaigti Pašvęstojo gyvenimo metai

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ Žemaičių
Kalvarijos Bazilikoje

Vasario 2 dieną Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje buvo švenčiami kasmėnesiniai atlaidai bei Grabnyčios, Kristaus paaukojimo Šventykloje šventė. Tą dieną kartu buvo meldžiamasi už vienuolius, vienuoles bei pašaukimus į vienuolinį luomą. 12 val. pagrindinėms iškilmių šv. Mišioms, kuriose dalyvavo ir Dievui pašvęstojo gyvenimo atstovai iš Telšių vyskupijos teritorijoje esančių įvairių kongregacijų namų, vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Koncelebravo Mažeikių dekanato dekanas, Sedos parapijos klebonas kun. Modestas Ramanauskas ir kiti dekanato kunigai, kadangi tą dieną atlaiduose atstovavo būtent šio dekanato kunigai ir tikintieji, Kretingos parapijos klebonas br. kun. Antanas Blužas OFM, liturgijoje patarnavo keturi diakonai ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai. Šv. Mišių metu giedojo Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų parapijos Sumos choras, vadovaujamas vargonininko Algio Pleškio, giedotojams talkino Žemaičių Kalvarijos šventovės vargonininkė Kristina Kondratavičienė.


Nebaigtas sakalų skrydis

Antanas Lesys,

Jovita Niūniavaitė-Lesienė

Panemunės paminklo partizanams
iniciatorius, partizanas,
politinis kalinys, Tėvynės
sąjungos narys Alfonsas Slanina
2011 metais
T. Petkevičiaus nuotrauka

Koplytstulpio ,,Pieta“ atidengimas ir pašventinimas

Kauno savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio vyr. specialistės D. Marcinkevičienės straipsnyje ,,Koplytstulpis Lietuvos partizanams“ („XXI amžius“, 2014, nr. 23) rašoma: ,,Gegužės 21 dieną Panemunėje, prie paminklo, pastatyto Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanų atminimui, buvo atidengtas ir pašventintas skulptoriaus E. Banio sukurtas koplytstulpis „Pieta“ (Motinos skausmas)“. Pareikšta padėka paminklo pastatymo iniciatoriams, įteikti padėkos raštai. Nužudytų partizanų atminties įamžinimo idėjos iniciatorius, partizanas, politkalinys, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, patriotas Alfonsas Slanina, nors Kauno savivaldybės bei kitų organizatorių nepakviestas, norėjo tarti žodį apie paminklą, bet jam renginio vedėjas davė suprasti, kad jam skirtas laikas baigėsi. Apie tai straipsnio autoriams pasakojo Kauno r. Šlienavos bažnyčios altaristas kan. Vytautas Juozas Vaičiūnas ir pats Alfonsas Slanina.


Mirė vienas žymiausių Lietuvos diplomatų Vytautas Antanas Dambrava

Vytautas Antanas Dambrava
Ričardo Šaknio nuotrauka

Eidamas 96 metus vasario 5-ąją Floridoje (JAV) mirė Lietuvos ir JAV diplomatas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, teisės mokslų daktaras Vytautas Antanas Dambrava. 1939 metais jis baigė Utenos valstybinę gimnaziją, o 1941 m. birželio 13 d. jo tėvus, tris mažamečius brolius ir seserį rusai ištrėmė į Sibirą. Likęs be šeimos ir namų, įsidarbino Lietuvos sveikatos ministerijos gydymo ir profilaktinių įstaigų valdybos sekretoriumi ir Vilniaus 6-osios infekcinės ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoju administracijai. 1942 metais įstojo į Vilniaus muzikos mokyklą, ją baigė 1944-aisiais. Kartu lankė Vilniaus aukštesniąją vaidybos meno studiją. 1943 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1944 metais pasitraukė į Vakarus. 1945–1948 metais buvo karo pabėgėlių stovyklos Glasenbache (Austrija) lietuvių ir estų bendruomenių komendantas, kultūros ir švietimo reikalų vedėjas, politinio biuletenio „Dienos žinios“ ir žurnalo „Tėvynėn“, leisto Zalcburge, redaktorius. 1948 metais išvyko į JAV, po metų tapo Čikagos lietuvių dienraščio „Draugas“ korespondentu, tarptautinės laisvųjų žurnalistų federacijos veikėju, 1952–1953 metais – generaliniu sekretoriumi, pirmininku. 1951 metais V. A. Dambrava buvo priimtas į JAV Valstybės departamento tarnybą, dirbo radijo stoties „Amerikos balsas“ redakcijoje. Nuo 1969 metų JAV prezidento paskirtas, Senatui pritariant, į nuolatinę karjeros diplomatinę tarnybą. 1980–1985 metais jis buvo Venesuelos lietuvių bendruomenės pirmininkas, nuo 1985-ųjų – garbės pirmininkas. 1986–1990 metais – Lietuvos diplomatijos šefo asmeninis atstovas ir Lietuvos garbės generalinis konsulas Pietų Amerikoje. Nuo 1986 metų – Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys; 1988–1990 metais – Pasaulio lietuvių bendruomenės vicepirmininkas. 1992–1999 metais buvo Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Venesuelai, 1995–1999 metais – Kolumbijai, 1996–1999 metais – Argentinai, nuo 1996-ųjų – Brazilijai, 1997–1999 metais – Urugvajui. 1993–1999 metais buvo specialiųjų misijų ambasadorius Lotynų Amerikai ir Karibų jūros regionui, 1999–2004 metais – Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Ispanijai, nuo 2001 metų – kartu Marokui ir Andorai. 2004 metais buvo Prezidento atstovas specialiems pavedimams.


Vyskupas Motiejus Valančius ir epocha

Varnių Katedroje kabančio vyskupo
Motiejaus Valančiaus paveikslo
fotoreprodukcija.
Fotografas Donatas Perminas, 1975.
Fotografija iš Žemaičių vyskupystės
muziejaus fotoarchyvo ŽVM P-3726

Vasario 16-oji – dviguba šventė: Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo ir Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo diena. Lietuvių tautos kelias į valstybingumą buvo vingiuotas ir duobėtas. XIX amžiaus viduryje, ryžtingai ir supratingai valdydamas vyskupiją, vysk. Motiejus Lietuvą paruošė laisvei. „Aušra“ ir „Varpas“ tik pagilino jo idėjas. Pažangi Vyskupo ir kitų dvasininkų veikla buvo viena iš pagrindinių valstybingumo atkūrimo priežasčių, dvasininkai buvo tarsi šviesuliai, žadinantys tautą, palaikantys jos dvasią. Kad šiandien turime galimybę giedoti „Tautišką giesmę“ ir kalbėti apie Lietuvos valstybę, yra sudėtingų procesų, didžių žmonių – tokių kaip vysk. M. Valančius – ryžto ir tautos valios rezultatas.

Motiejus Valančius – viena svarbiausių XIX amžiaus vidurio Lietuvos religinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo figūrų: Žemaičių vyskupas, švietėjas, aktyvus visuomenininkas, politikas, istorikas, rašytojas. Laikomas pagrindiniu demokratinių lietuvių visuomenės judėjimų – blaivybės sąjūdžio ir knygnešystės – organizatoriumi, savo veikla ir raštais padaręs sunkiai pamatuojamą įtaką Lietuvos visuomenės sąmoningumui. Mons. Petras Puzaras rašė: ... apie vysk. M. Valančių galima atskirai kalbėti ir kaip apie rašytoją, ir kaip apie istoriką, ir kaip apie administratorių, ir kaip apie diplomatą. Tačiau, pažvelgę į jo asmenybę ir į darbus, drąsiai galime sakyti, kad jis visų pirma buvo vyskupas, visus gabumus ir jėgas skyręs vien savo pašaukimui, savo pareigoms.


Neramios premjero atostogos

Linas ŠALNA

Pirmadienį dvi savaites Karibų jūros regione besiilsėjusio ir atostogas baigusio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus laukė įtempta politinė darbotvarkė. Trečiadienį kalbėtasi su Prezidente, kurios teigimu, „dėl korupcijos šešėlio situacija Vyriausybėje yra sudėtinga“, sveikatos apsaugos ministrės atsistatydinimas, premjero apklausa Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT). Lietuvoje praleidęs porą dienų, ketvirtadienį premjeras turėjo išvykti savaitės trukmės vizito į Indiją, tačiau dėl ligos, po apklausos STT ir susitikimo su Prezidente, vizitas buvo atidėtas. Dėl kelių skirtingų teisėsaugos atliekamų tyrimų premjero atostogų laiku į apklausas kviesti keli jo vadovaujamos Vyriausybės nariai – sveikatos apsaugos ministrė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė, aplinkos ministras „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas, Druskininkų meras socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Ričardas Malinauskas. K. Trečiokas ir R. Malinauskas apklausti kaip specialieji liudytojai. Specialaus liudytojo statusas suteikiamas, kuomet teisėsauga turi duomenų apie galimą nusikaltimą, tačiau jų nepakanka įtarimams pareikšti. STT yra patvirtinusi, jog numato liudytoju apklausti ir patį Vyriausybės vadovą socialdemokratų partijos pirmininką A. Butkevičių, tačiau apklausos laikas kol kas nesuderintas. Šiuo atveju STT tiria galbūt darytą poveikį priimant Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo, kuris galėjo turėti reikšmės įteisinant nelegalias statybas vadinamojo Druskininkų „Vijūnėlės“ dvaro teritorijoje. Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė pranešė, jog grįžusiam iš poilsio premjerui ketina įteikti atsistatydinimo pareiškimą. Ji sulaukė kolegų socialdemokratų ir Prezidentės kritikos, kai pripažino anksčiau davusi kyšį medikams, o STT apklausė ją tirdama galimą korupciją Šiaulių ligoninėje. Premjeras yra sakęs, jog ministrė pati turi trauktis iš pareigų. Tačiau kol kas ministro pirmininko ir sveikatos apsaugos ministrės susitikimo data nėra žinoma. Ji turėtų paaiškėti kitą savaitę.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija