„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2016 m. gegužės 20 d., Nr. 4 (73)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Už laisvę žuvusiems mirties nėra...

Varėnos miškuose žygiu, partizanų takus menančio maršruto atidarymu ir minėjimu pagerbti Lietuvos partizanai

Rūta Averkienė

Tarp renginio dalyvių – Varėnos
rajono savivaldybės meras Algis
Kašėta ir partizanų ryšininkas
Juozas Jakavonis-Tigras

Prie paminklo partizanams

Varėnos rajone prasmingai paminėta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Daugiau kaip 300 neišsigandusių lietaus žygeivių, pasiryžusių pagerbti Lietuvos partizanus, išbandė naują daugiau kaip dvylikos kilometrų maršrutą „Dainavos apygardos partizanų takais“. Jis driekiasi per vietoves, kuriose kovojo, buvo įsirengę bunkerius ir žuvo Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai. Šv. Mišias už laisvės kovų dalyvius Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje aukojo Varėnos dekanas Justinas Aleknavičius. Vėliau partizanų pagerbimo ir maršruto „Dainavos apygardos partizanų takais“ atidarymo ceremonija vyko miške, kur pokariu buvo įsikūrusi Kazimieraičio rinktinės Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto tėvūnijos vadavietė. Tądien simboliniai laiko tiltai sujungė praeitį ir dabartį, o čia pabuvę išklausėme skaudžios pokario Lietuvos istorijos pamoką.

Patriotiškai nusiteikusius įvairaus amžiaus žygio dalyvius iš visos Lietuvos, susirinkusius Varėnos–Rudnios kelyje netoli Palkabalio kaimo, ties Kazimieraičio rinktinės Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto tėvūnijos 1948 metų vadaviete, pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. „Džiaugiuosi, kad pokario ir partizanų kovų istorija turi daug gerbėjų. Dzūkijos miškuose žuvo daugiau kaip du tūkstančiai Dainavos apygardos partizanų, o dešimtys tūkstančių ryšininkų, rėmėjų atsidūrė Sibiro lageriuose arba palaidoti Lietuvos žemėje. Šiuose miškuose, kur dešimtį metų vaikščiojo partizanai, bene kas šimtą metrų aptiktumėte duobes, kurios mena bunkerius. Turėjo būti be galo didelis ryžtas ir valia gyventi ir kovoti tokiomis sąlygomis. Linkime Jums šiandien tos tvirtybės, sėkmės ir gerų emocijų“. Žygio dalyvius išlydėjo karinis orkestras. Naująjį maršrutą išbandė ir Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Keliaujant pažintiniu maršrutu „Dainavos apygardos partizanų kovų takais“, bus galima aplankyti Kazimieraičio rinktinės Didžiojo Lietuvos kunigaikščio (DLK) Vytauto tėvūnijos Merkio ir Nemuno būrių partizanų bunkerius, kuriuose veikė tėvūnijos vadavietės. Čia kovodami su okupantais žuvo tėvūnijos vadai Adolfas Baublys-Merkys (1949 m. sausį) ir Vincas Kalanta-Nemunas (1949 metų birželį). Dar bus galimybė aplankyti Genio grupės partizanų bunkerį, kuriame 1952 metų gegužę žuvo bene paskutinieji tėvūnijos partizanai.

Kol vieni įprasmino partizanų atminimą žygiu, kiti už Lietuvos laisvės gynėjus ir partizanus meldėsi gausiai susirinkę Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Po šv. Mišių padėti gėlių krepšeliai ant Merkio ir Genio būrio partizanų kapų Perlojos bažnyčios šventoriuje ir Vinco Kalantos-Nemuno kapo Žiūrų kapinėse. Jų garbei dainą „Oi, neverk, matušėle“ atliko Varėnos kultūros centro mišrus choras „Varpilė“.

Vėliau visi norintys pagerbti Lietuvos partizanus suvažiavo į smėlėtais keliukais išraižytą Jakulių mišką, paskui pėsčiomis tylūs ir susikaupę ėjo samanotomis kalvelėmis link vietos, kurioje šimto metrų atstumu viena nuo kitos yra išlikusios dvi gilios duobės – buvę partizanų bunkeriai. Nors tos duobės jau ir samanomis apaugusios, tačiau liudija dar vieną skaudžią pokario tragediją. Čia gyveno, veikė ir 1949 metais žuvo Dainavos apygardos, Kazimieraičio rinktinės Vytauto tėvūnijos partizanai Vincas Kalanta-Nemunas, Juozas Vytautas Šilanskas-Šilutis ir Pranas Česnulis-Žvaigždė. Prieš pusantrų metų šioje vietoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) lėšomis pastatytas atminimo ženklas – paminklas. Čia eksponuota puiki Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų parengta nuotraukų paroda. Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės atstovai, jaunieji šauliai, partizanų giminaičiai ir visi neabejingi krašto pokario istorijai.

Partizanų pagerbimo ir naujo maršruto „Dainavos apygardos partizanų takais“ ceremonija prasidėjo trimito garsais, Lietuvos Respublikos himnu ir tylos minute. Šilais nuaidėjo atminimo salvės Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizanų apygardoms ir jose kovojusiems partizanams pagerbti. Prie atminimo ženklo Nemuno bunkerio vietoje buvo padėtos gėlės.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė, kad ši diena – puiki proga dar kartą nulenkti galvas prieš laisvės kovų dalyvius. „Partizanai, kovodami su nelygiu priešu, parodė pavyzdį. Jie perdavė mums tą laisvės troškimą. Ir kaip šiandien bevertintume pasiekimus ir trūkumus, esame savo valstybės šeimininkai, Europos Sąjungos ir NATO nariai. Dėkoju ir žygio dalyviams, ir prasmingą projektą įgyvendinusiai Varėnos rajono savivaldybei bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC). Tokio tako atidarymas – geras ženklas, kad turime dar vieną vietą, kur galime ateiti ir parodyti, iš kur kilusi mūsų tvirtybė ir galia“.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta sakė, jog Dzūkijoje nėra šeimos, kurios nebūtų palietusi pokario tragedija. „Dzūkijos šilai nusėti krauju aplaistytomis vietomis, duobėmis miškuose, kuriose žuvo partizanai ir kurias daugelį metų žinojo tik patys artimiausi žmonės. Šioje vietoje žuvo Vincas Kalanta-Nemunas su savo vyrais. Neturėdamas kitos išeities, sunaikino dokumentus, sugadino ginklus ir pasitraukė iš gyvenimo. Žuvo garbingai, neišdavęs partizano priesaikos. Šitas maršrutas Varėnos rajone yra pirmas, tačiau tikrai ne paskutinis. Siekiame įamžinti vietas, kur buvo Kazimieraičio, Vanago vadavietės. Šie maršrutai yra svarbūs ir iškalbingi. Noriu pasakyti, kad pokariu šituose miškuose virė gyvenimas. Čia partizanai ne tik slėpėsi, bet ir klausėsi radijo, o išgirstas naujienas dėjo į spaudą, kurią platino po kaimus. Jie buvo puikiai įvaldę sąlygas ir aplinkybes. Tad ir bunkeriai nebuvo NKVD baudėjų lengvai surasti. Tik per išdavystes ir artimųjų kankinimus būdavo sužinomos partizanų vadavietės, partizanai užpuolami ir nužudomi. Tačiau tai nesunaikino laisvės dvasios. Džiaugiamės, kad šiandien galime pagerbti jų atminimą, tikiu, kad ir jų sielos džiaugiasi kartu su mumis“. Meras padėkojo LGGRTC darbuotojams, su kuriais bendradarbiaujant buvo įrengti atminimo stendai ir pažymėti maršrutai. Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenės atstovams meras padėkojo už tai, jog pagrindinis partizanų pagerbimo renginys įvyko būtent čia, Varėnos rajone.

Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus vyr. specialistas dr. Darius Juodis kalbėjo, kad Dzūkijos žemė yra turtingiausia kovų prasme, o mes privalome išsaugoti istorinę savo tautos atmintį.

Partizanų ryšininkas, Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordino kavalierius Juozas Jakavonis-Tigras pasidalino prisiminimais apie skaudžius pokario įvykius ir apie kovų draugus, padėkojo visiems, kurie pagerbia žuvusius jo bendražygius ir saugo jų atminimą. Netrukus 91-ąjį gimtadienį švęsiantis Juozas Jakavonis – neeilinės drąsos, ištvermės, tolerancijos, išminties ir gerumo žmogus. Jo sodyboje 1945 metais buvo įrengta pirmoji Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, joje slapstėsi Pietų Lietuvos partizanų vadai Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Juozas Vitkus-Kazimieraitis, buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“. J. Jakavonis šią vadavietę atstatė, ir nuolat ją lankantiems žmonėms nepailsdamas pasakoja, kokia sunki ir kokia prasminga iš tiesų buvo partizanų kova už Lietuvos laisvę.

J. Jakavonio lūpomis oriai ir pagarbiai ištarti žodžiai apie Lietuvos nepriklausomybės siekį, apie pokario laisvės kovas, partizanų vadus ir jų idealus, apie šventą partizanų priesaiką nepasiduoti, apie jaunystės draugus ir kaimynus, kuriems amžinojo poilsio vieta tapo Dzūkijos miškas, taip pat yra gyva istorija ir pagarbi atmintis tiems, kurie garbingai žuvo, nesulaukę Lietuvos nepriklausomybės. J. Jakavonis yra didelis autoritetas mums visiems, tęsiantiems pradėtus kovų už mūsų tautos Nepriklausomybę darbus ir toliau kuriantiems nepriklausomą Lietuvą.

Visus susirinkusius pasveikino Seimo narys Liutauras Kazlavickas.

Renginį papuošė Renatos Bakulienės mokinių Militos Naujalytės, Gabrielės Kačėnaitės ir Kamilės Bikaitės bei grupės „Periferija“, vadovaujamos Irmanto Čepaičio, atliekamos partizaniškos ir patriotinėmis dainos.

Pasibaigus partizanų pagerbimo renginiui, dalyviai neskubėjo į namus, apžiūrėjo partizanų kovas liudijančius stendus, vaišinosi kareiviška koše ir arbata, bendravo.

Jau į amžinybę išėjęs Dzūkijos miškuose žuvusio partizano sūnus, poetas ir skulptorius Albertas Belevičius rašė: „Mylėk mus, Lietuva! Dar skaudūs lietūs dulkia, dar aidi žemėj tų dienų audra. Mes čia gyvi, mes nepavirsim dulkėm. Už laisvę žuvusiems mirties nėra...“

Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija