2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Miestelio 740-mečiui – varpu puoštas paminklas

Daiva ČERVOKIENĖ

Paminklo atidengimo momentas

SEMELIŠKĖS. Miestelyje, priešais mokyklą ir cerkvę esančioje istorinėje aikštėje, atidengtas paminklas, kuriame – miestelio įkūrimo metai ir varpas, bylojantys jo išskirtinumą. Semeliškės pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtos 1276 metais, o miestelio parapijos Šv. Lauryno bažnyčios varpinėje esantis varpas – antras pagal senumą Lietuvoje, datuojamas 1442 metais. Tai – seniausias Lietuvos bažnyčioje esantis varpas, tiesa, jau tylintis, skambėjęs dar praėjusio amžiaus viduryje.

Paminklo akcentas – varpas

Artėjant Semeliškių miestelio 740 metų paminėjimui, bendruomenė parašė projektą ir iš savivaldybės gavo lėšų miestelio aikštei įrengti ir monumentui pastatyti. Paminklas, kurį sukūrė Ričardas Žalpys ir Marius Subočius, atidengtas Šv. Roko atlaidų išvakarėse. Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pruskas, Beižionių ir Semeliškių seniūnai Mindaugas Makūnas ir Loreta Karalevičienė bei kiti kalbėjusieji akcentavo, kad sutvarkyta aikštė su paminklu taps nauju miestelio traukos centru, vieta susirinkti pabendrauti, fotografuotis įvairiomis progomis, buvo išdalinta daug padėkų paminklo ir šventės kūrėjams, rėmėjams.

Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas

Tėvystės pareigos – 24 valandos per parą

Bronius VERTELKA

Nerijus Tubis – šeimynos Jokūbavos kaime galva Autoriaus nuotrauka

Važiuojant nuo Anykščių link Ukmergės už kelių kilometrų esančiame Jokūbavos kaime įsikūrę Nerijaus ir Simonos Tubių šeimyniniai vaikų globos namai. Gegužės 19-ąją vaizdingoje vietovėje esančią jauniausią ir vienintelę Anykščių rajone šeimyną aplankė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Mane sutikęs Nerijus Tubis pasakojo, jog dabartinis jo darbas yra lyg paveldėtas. Kadaise čia buvo valstybiniai vaikų globos namai, o jiems vadovavo Nerijaus mama. Juos uždarius, moteris įsteigė globojamų vaikų šeimyną. Nerijus ir jo žmona Simona čia irgi gyveno globotinių reikalais, rūpinosi maisto tiekimu. Kartą Nerijaus mama išsitarė, jog toks darbas jai tapo per sunkus, be to, atėjo laikas pailsėti – metas išeiti į pensiją. Jauniesiems pagalbininkams ji patarė perimti šeimyną. Toks išbandymas sutuoktiniams atrodė būsiąs per sunkus, jie ilgai abejojo. Bet atėjo toks momentas, kai vaikus turėjo grąžinti į valstybės globą. O šie jauniesiems tapo labai artimi.

Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas

Prezidentė Šv. Juozapo šeimos namuose

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Šv. Juozapo šeimos namuose

PAPARČIAI. Rugpjūčio 12 dieną, penktadienį, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Šv. Juozapo šeimos namuose ir dalyvavo vaikų dienos stovyklos uždaryme. Šalies vadovė susitiko su bendruomene, domėjosi, kaip organizuojamas vaikų užimtumas, aptarė kampanijos „Už saugią Lietuvą“ vaikų atostogų akcijos rezultatus.

Pasak Prezidentės, Lietuvoje yra daugybė vaikų, kurie nežino, ką reiškia prasmingos atostogos, vasaros stovyklos, nėra buvę prie jūros ar šventę tradicinių Joninių. Valstybė turiningas vasaros atostogas gali suteikti tik kas dešimtam Lietuvos vaikui, todėl tik susitelkę ir bendromis pastangomis galime pradėti keisti šią situaciją bei užtikrinti vaikams ne tik saugų, bet ir įdomų laisvalaikį.

Paminklas kaimui

DAUGĖDAI. Tradicinį Daugėdų seniūnijos Vasaros šventės renginį įprasmino jubiliejus – šiemet sukanka 430 metų, kai Daugėdai pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose. Nuo ryto šurmuliavo kaimelis – aikštėje bumbsėjo krepšinio kamuolys, klegėjo į estafečių maratoną įsitraukę pradinukai juokas. Vidurdienį seniūnijos kiemelyje seniūnė Asta Globienė ir bendruomenės pirmininkė Edita Jasienė atidengė paminklinį akmenį, kuriuo pažymėta istorinė Daugėdų sukaktis – 430 metų jubiliejus. Paminklą pašventino Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kun. Antanas Gutkauskas.

Sveikinimo žodį tarė Seimo narys Jurgis Razma, kandidatas į Seimą Jonas Varkalys. Pasidžiaugę gražiai sutvarkyta seniūnija, draugiškai čia gyvenančiais žmonėmis, politikai žadėjo prisidėti prie vietos gyventojams reikalingų projektų inicijavimo ir įgyvendinimo.

Prasminga matematikų šventė

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prie Sukilėlių koplytėlės kalba advokatas Vytautas Zabiela

ANTALIEPTĖ. Vilniaus universitetas, Matematikos ir informatikos fakultetas, Lietuvos matematikų draugija, Antalieptės krašto muziejus, Lietuvos matematikų muziejus rugpjūtį organizavo renginius Lietuvos matematikams atminti. Vienas jų – Lietuvos matematikų muziejaus įkūrėjo, docento, matematikos daktaro Henriko Jasiūno (1925 09 05–2015 08 09) pirmųjų mirties metinių paminėjimas. Vienas iš Lietuvos jaunųjų matematikų neakivaizdinės mokyklos (1969) įkūrėjų doc. dr. H. Jasiūnas buvo kilęs iš Gaspariškių kaimo (Zarasų r.). 1983 metais jis įsteigė Lietuvos matematikų muziejų, kuriame visuomeniniais pagrindais dirbo iki 2005 metų. H. Jasiūno pastangų dėka muziejus sukaupęs daug dokumentų: rankraščių, straipsnių, nuotraukų, knygų, filmuotos medžiagos. Jį kasmet aplanko šimtai moksleivių, mokytojų, studentų, svečių iš užsienio. Muziejus leidžia bukletus, knygas, rengia iškilių Lietuvos žmonių minėjimo šventes ir proginius straipsnius. H. Jasiūnas parengė daugiau kaip 50 proginių bukletų, parašė ir paskelbė spaudoje daugiau kaip 30 proginių straipsnių, buvo kelių videofilmų ir parodų konsultantas, daugiau nei 10 knygų sudarytojas. 1979 metais jis pripažintas LTSR nusipelniusiu dėstytoju, 2005 metais apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Koplyčiai – 300 metų

Kun. Rimantas Gudelis atidengė koplyčios 300 metų jubiliejų liudijančią lentą

Uoginiai – kaimas Kupiškio rajone, 2 km į pietvakarius nuo Antašavos ir į šiaurės vakarus nuo Palėvenės. Čia yra Šv. Marijos Magdalietės koplyčia. Ji pasiekiama važiuojant keliu Kupiškis–Vabalninkas–Biržai, pavažiavus 2,8 km nuo Adomo Petrausko etnografinio muziejaus. Koplyčia priklauso Antašavos Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijai.

Šv. Marijos Magdalietės koplyčia pastatyta 1716 metais Uoginių kaimo kapinėse. Čia būdavo šarvojami mirusieji, aukojamos gedulingos šv. Mišios. Ji yra valstybės saugomas vietinės reikšmės paminklas, nuo 1997 metų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Tai – viena iš Lietuvoje paplitusių daugiakampių koplyčių. Uoginių koplyčia aštuonkampio plano, ties pagrindiniu įėjimu pristatytas žemesnis už pagrindinį tūrį ir atviras dvišlaitis prieangis. Varpinę atstoja ant prieangio įtaisytas nedidelis keturkampis bokštas su jame pakabintu varpu. Koplyčios stogą puošia kaltiniai kryžiai. Pastatas apkaltas lentelėmis, durys plačios, dvivėrės, langai puošnūs, su dekoratyviniais karnizais.

Literatūrinė popietė per Šv. Oną

Dalis literatų klubo Skapiškio grupės „Liktarna“ narių su „Literatūrinės popietės“ dalyviais. Iš kairės: Roma Bugailiškienė, Aldona Raišienė, Laimutė Papučkaitė, Laima Lapienienė, Aldona Levickienė, Danutė Kriauzienė, Laimutė Jančienė, Lina Savickienė, Danutė Mikėnienė, Janina Čeikienė ir Vladislova Klimkaitė

Skapiškis. Liepą, Šv. Onos dieną, labdaros ir paramos fondo „Baltasis balandis“ literatų klubo Skapiškio grupė „Liktarna“ kartu su Skapiškio biblioteka surengė literatūros popietę. Joje dalyvavo grupės „Liktarna“ narės ir viešnios: Aldona Lavickienė, Laima Lapienienė, Danutė Mikėnienė, Janina Čeikienė, Laimutė Jončienė, Aldona Raišienė, Lina Savickienė, Vladislava Klimkaitė, Laimutė Papučkaitė, Danutė Kliauzienė, Roma Bugailiškienė ir šio teksto autorė.

Priminta labdaros ir paramos fondo „Baltasis balandis“ įkūrimo istorija. Apie šį fondą pasakojo Aldona Lavickienė. 2007 metais šį fondą įkūrė Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė anykštietė medikė Aldona Dudonytė-Širvinskienė sūnui Karoliui Širvinskui (1980–2001) atminti. Jau nuo 2005 metų A. Širvinskienė pradėjo organizuoti literato, tautodailininko, tragiškai žuvusio klieriko Karolio Širvinsko (nutrenkė žaibas pjaunantį žolę) poezijos konkursus. Labdaros ir paramos fondas „Baltasis balandis“ remia jaunus kūrybingus žmones. Rengiami poezijos ir bardų muzikos vakarai, literatūriniai spektakliai, organizuojamos įvairios šventės, parodos, vyksta knygų pristatymai ir konkursai literatams. Šiems renginiams A. Širvinskienė skiria savo laisvalaikį, žinias ir ženklią medikės atlyginimo dalį. Be to, ji įkūrė ir interneto puslapį (svedasai.info). Aldonai Lavickienei pasiūlius ir A. Širvinskienei pritarus, pradėti rengti ir humoro vakarai. Pirmoji šventė vyko Skapiškyje. Poezijos renginiai vyksta įvairiose Lietuvos vietose, ten, kur yra laureatų. Konkursų metu būna dvi nominacijos viena – bendra, kita – skirta K. Širvinskui.