2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Žaizdos

Gojaus šilo šlamesy

Romas BACEVIČIUS

Prie paminklo žuvusiems partizanams. Jį sukūrė Romanas Kazlauskas ir Gvidutis Švenčionis

KRUONIS. Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, vasario 15 dieną, jau nuo 1990 metų Gojaus šile minimi partizaninio karo dalyviai, paaukoję savo gyvybes už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. 1946 metais, naktį iš vasario 15-osios į 16-ąją, miške prie Kruonio, Astragų kaime, trys jaunuoliai, kurie norėjo iškelti Trispalvę, pateko į pasalą ir buvo sušaudyti. Tai – partizanai Jurgis Krušinskas-Žiedelis, Antanas Lekavičius-Gulbinas, Pranas Žukauskas-Šalmas. Kruonyje vykstantis kasmetinis renginys, skirtas atminti šiuos didvyrius ir visus partizaninio karo dalyvius, prasideda 17 valandą vyskupo Juozo Matulaičio aukojamomis šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčioje. Ir šįkart Kaišiadorių vyskupas emeritas J. Matulaitis vadovavo šv. Mišioms, koncelebravo vyskupijos generalvikaras mons. dr. Algirdas Jurevičius, Darsūniškio klebonas kan. Petras Linkevičius ir Kruonio klebonas kun. Robertas Mikalauskas. Homilijoje mons. dr. A. Jurevičius kalbėjo apie tai, kad mūsų tauta ir valstybė turėjo daug išbandymų. Buvo laikas, kai ne tik neturėjome laisvės, bet atėmė kalbą, uždraudė raštą.

Valstybės kūrėjai

Gimnazijai – Stanislovo Narutavičiaus vardas

Daiva Gramalienė

ALSĖDŽIAI (Plungės r.). Dar 2016 m. gruodžio 22 d. Plungės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą pakeisti Alsėdžių gimnazijos pavadinimą ir nuo 2017 m. sausio 1 d. ją vadinti Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija. Nors ji šiuo vardu jau vadinama nuo sausio 1 dienos, oficiali pavadinimo keitimo šventė, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, vyko vasario 15-ąją.

Vasario 15-ąją į gimnaziją atvyko Lietuvos šaulių sąjungos vadas Liudas Gumbinas, Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis ir jo pavaduotoja Dalia Ragauskienė, KASP Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Aristidas Gerasimavičius, KASP 303 kuopos vadas Audrius Rubežius, Alsėdžių seniūnė Danutė Repšienė, Alsėdžių seniūnijos bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis. Renginiai prasidėjo nuo naujos lentos „Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija“ atidengimo. Šią ceremoniją atlikti pakviesti Savivaldybės meras Audrius Klišonis ir gimnazijos direktorius Leonas Mockūnas, naują lentą pašventino ir Dievo palaimos visai bendruomenei linkėjo Alsėdžių klebonas kun. Tomas Žlibinas. Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės šauliai iššovė tris simbolines salves – už Lietuvos valstybę, Stanislovo Narutavičiaus gimnaziją ir Lietuvos Nepriklausomybės kovotojus.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Atnaujins Merkinės kryžių kalnelį

Rūta Averkienė

Merkinės kryžių kalnelio projektas

Varėnos rajono savivaldybė, siekdama tinkamai įamžinti Dainavos apygardos partizanų atminimą, planuoja atnaujinti ne tik Varėnos kraštui, bet ir visai Lietuvai svarbią teritoriją – Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų memorialinį kompleksą – Merkinės kryžių kalnelį. Pokario metais jame buvo palaidota apie kelis šimtus nukankintų ir nužudytų partizanų, ryšininkų, rėmėjų, jiems pagerbti pastatyta beveik 200 kryžių. Čia nuo 1989 metų kasmet vyksta renginiai Lietuvos partizanams ir jų rėmėjams, tremtiniams ir politiniams kaliniams pagerbti, juose kalbama apie patirtas ir išmoktas skaudžias istorijos pamokas. Kasmet simboliniai laiko tiltai šioje vietoje suveda gyvuosius ir mirusiuosius kovotojus už Lietuvos laisvę.

Pernai savivaldybės administracija drauge su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru (LGGRTC) paskelbė atvirą Dainavos apygardos partizanų atminimo įamžinimo Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų memorialiniame komplekse ir jo prieigose idėjos konkursą. Jam buvo pateikti du projektai – UAB „AEXN“ projektas „Atminties ratas“ bei architekto Laimio Kaziukonio projektas „Merkinės kryžių kalnelis“. Projektus vertinusi komisija, sudaryta iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento, LGGRTC bei Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistų, atsižvelgė į pagrindinius kriterijus – pagarbą kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos aspektams, sprendinių funkcionalumą, universalų viešųjų erdvių ir statinių pritaikymo pobūdį bei urbanistinės erdvinės struktūros kokybę. Geriausiai konkurso sąlygas atitikusiu bei pirmos vietos laimėtoju buvo išrinktas UAB „AEXN“ projektas „Atminties ratas“.

Likimai

Mirė partizanų ryšininkė

Partizanų ryšininkė Ona Jonaitytė-Bajerčienė-Ramunė

Vasario 21 dieną mirė Lekėčiuose gyvenusi partizanų ryšininkė Ona Jonaitytė-Bajerčienė-Ramunė. Ji buvo gimusi 1918 m. liepos 14 d. Lekėčių kaime. Baigusi pradžios mokyklą padėjo tėvams žemės ūkio darbuose. Nuo 1946 metų dirbo Lekėčių ambulatorijoje sanitare. Tada įsijungė į rezistencinę veiklą. Priesaiką davė Zygmantiškės miške dalyvaujant Sutkų klebonui kun. Juozui Pilipaičiui, partizanams Petrui Jurkšaičiui-Beržui, Pranui Basčiui-Dūmui, Aleksandrui Povilaičiui-Riešutui ir Kostui Zarankai-Bitei (Vėliau klebonas kun. J. Pilipaitis buvo areštuotas ir sustojo Sutkų bažnyčios statyba). Ona tapo Tauro apygardos partizanų ryšininke Ramune, padėjo partizanams medikamentais ir tvarsliava. Per savo giminaitę Albiną Baronienę, gyvenusią Kaune, išrūpino Žalgirio rinktinės, kuriai vadovavo Feliksas Žindžius-Tigras, štabui rašomąją mašinėlę. Ja buvo spausdinamas laikraštukas „Į laisvę“ ir platinamas žmonėms. 1951 metais enkavedistams aptikus partizanų bunkerį Rūdšilio miške, O. Jonaitytė-Ramunė buvo areštuota. Ilgiau kaip metus tardyta Kauno kalėjime, vėliau išvežta į Vilnių ir kalinta Lukiškėse. Paskui išvežta į Sverdlovsko persiuntimo punktą, o iš ten – į Maskvą. Gavo 10 metų bausmę ir po dviejų savaičių išvežta į Sangyro lagerį. Ten ilgai kankinta neišleidžiant į gryną orą, todėl labai sutino visas kūnas. Tada išvežta į Kengyro kalėjimą. Stalinui mirus amnestuota ir 1955 metų birželį paleista. Grįžusi 35 metus dirbo ambulatorijoje, dar šešerius metus būdama pensininke. Su vyru užaugino sūnų Kęstutį, susilaukė trijų vaikaičių ir trijų provaikaičių.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Įamžinti savanoriai

KAZLŲ RŪDA. Vasario 16-ąją Lietuvos valstybės atkūrimo dienos šventinio renginio metu miestelėnai po pamaldų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje rinkosi prie Kazlų Rūdos savivaldybės viešosios bibliotekos pastato. Čia, istorinėje prieškario Kazlų Rūdos šaulių namų vietoje, buvo atidengta memorialinė lenta, skirta Kazlų Rūdos krašto Lietuvos kariuomenės savanoriams, žuvusiems 1919–1920 metais. Gausiai susirinkę šauliai, miestelėnai, renginyje dalyvaujantys garbūs svečiai, valdžios atstovai bylojo apie šios dienos ir šio įvykio išskirtinumą.

Atminimo lentos atidengimo iškilmės prasidėjo Lietuvos himnu. Po jo susirinkusiuosius pasveikino Kazlų Rūdos savivaldybės garbės pilietis ir vienas šios idėjos autorių bei iniciatorių A. B. Lelešius.

Hipodrome skriejo trispalvėmis papuošti ristūnai

Parodomoji šunų kinkinių programa

LAZDIJAI. Tapo tradicija, jog vienas iš svarbiausių Valstybės atkūrimo dienos – Vasario 16-osios – šventinių renginių Lazdijuose yra tarptautinės ristūnų žirgų lenktynės „Lazdijai 2017“. Šiemet į modernų Lazdijų hipodromą atvyko beveik pusšimtis gražuolių žirgų ir vadeliotojų iš Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos. Neatsitiktinai šią dieną tarp lenktynių dalyvių ir žiūrovų plazdėjo lietuviškumo dvasia. Visi lenktynėse bėgę žirgai ir vadeliotojai bei žiūrovai dalyvavo akcijoje „Nešk, žirgeli, Lietuvos trispalvę!“ ir buvo paženklinti Lietuvos trispalve.

Šventinė programa hipodrome prasidėjo parodomąja šunų kinkinių programa. Toks reginys surengtas pirmą kartą, todėl sulaukė didžiulio susidomėjimo. Susižavėjimo šiomis varžybomis neslėpė ne tik smalsuoliai vaikai, bet ir suaugę lazdijiečiai bei šventės svečiai, kurie gėrėdamiesi stebėjo, ką gali ištvermingi žirgai.

Patriotiškiausia gatvė

JONIŠKIS. Vasario 16-osios rytą rajono savivaldybės konkurso „Patriotiškiausia Joniškio miesto gatvė“ vertinimo komisijos nariai ir jiems talkinę savanoriai pasiskirstė į tris ekipažus ir iki pietų apsilankė visose Joniškio miesto gatvėse. Nors pagal įstatymą valstybės vėliava iškeliama nuo 7 valandos ryto, tačiau jau gerokai prašvitus joniškiečiai neskubėjo jos kelti. Komisija, kurią sudarė jos pirmininkas, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Novogreckis, pirmininko pavaduotoja, Joniškio seniūnė Janina Augustinaitienė, komisijos nariai – Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Daina Armonavičienė, to paties skyriaus specialistai Erika Šivickaitė ir Vaidas Valiukas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės lengvosios pėstininkų kuopos vadas, kapitonas Aivaras Šatrauskas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės lengvosios pėstininkų kuopos intendantas, grandinis Rimantas Lesutis, pastebėjo, kad šiemet trispalvių iškelta buvo mažiau nei pernai. Patriotiškiausiomis gatvėmis išrinktos septynios Joniškio miesto gatvės: Bažnyčios, Pavasario, Laisvės, Purienų, Birutės, Vyšnių, Taikos skveras. Bažnyčios ir Pavasario gatvėse prie visų gyvenamųjų namų plazdėjo iškeltos trispalvės. Komisijai neblogą įspūdį paliko ir kitos gatvės – Vilties, Žvejų, Pievų, Alyvų aikštė, tačiau ir čia pritrūko plazdančių trispalvių. Komisijos nariai, važinėdami po Joniškį, gyventojams išdalijo 100 suvenyrinių trispalvių ir juos pasveikino su švente. Tokia iniciatyva valstybės tarnautojams ir krašto apsaugos savanoriams paliko gerą įspūdį, nes žmonės šypsojosi, džiaugėsi. „Pastebėjau, kad miestelėnams Vasario 16-oji yra šventė ir jiems padovanota trispalvė vėliavėlė, sveikinimas ir nuoširdus bendravimas suteikė džiaugsmą“, – sakė Joniškio seniūnė Janina Augustinaitienė.

Šv. Jurgio medaliai

MARIJAMPOLĖ. Minint 99-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines mieste surengtos iškilmės ir šventinis koncertas „Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka“. Šventiniai renginiai prasidėjo iškilmingu vėliavų ir gėlių įnešimu maldai už Tėvynę Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje. Čia gausiai susirinko marijampoliečiai. Dalyvavo didelis būrys mažųjų Lietuvos piliečių. Šv. Mišiose giedojo Č. Sasnausko kamerinis choras. Po maldos pučiamųjų instrumentų orkestras iš Bazilikos lydėjo iškilmingą eiseną iki kultūros centro. Aikštėje nuskambėjo simboliniai 99 V. Kudirkos laisvės ir laimės varpo dūžiai. Juo skambino tautiniais drabužiais pasipuošęs Laisvalaikio ir užimtumo centro folkloro ansamblio „Žibinyčia“ vadovas Žydrūnas Rutkauskas, ilgus metus puoselėjantis mūsų tautos lobį – etninę kultūrą.

Vasario 16-osios minėjimai

ANTAZAVĖ (Zarasų r.). Vasario 16-ąją Lietuvos atkūrimo dienai skirti renginiai prasidėjo šv. Mišiomis Dievo Apvaizdos bažnyčioje. Po jų bažnyčios šventoriuje, prie Lietuvos patrioto kun. Antano Mikulėno (1919 10 31–1958 03 23–1986 02 16), karo metais dirbusio Frankenštaino geležinkelio lageryje, kapo, sugiedotas himnas, o susirinkusius sveikino Antazavės seniūnas Algirdas Lekaveckas. Prie rezistentų kapų sveikinimo žodį tarė Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ernestas Jurevičius, vėliau šventinį Zarasų rajono savivaldybės mero Nikolajaus Gusevo sveikinimą perskaitė rajono savivaldybės tarybos narys Rimantas Jurevičius. Čia uždegtos atminimo žvakutės ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę didvyrių atminimas pagerbtas tylos minute. Perskaičius Lietuvai skirtas eiles, pagarsintos visų Antazavės krašto karių-savanorių pavardės. Renginiai baigti karių-savanorių kapų lankymu Antazavės kapinėse. Čia uždegtos žvakutės ir padėtos trispalvės.

Kačerginei, Kulautuvai ir daliai Zapyškio suteiktas kurortinės teritorijos statusas

Vasario 22 dieną Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui Kauno rajone esantiems Kačerginės ir Kulautuvos miesteliams bei daliai Zapyškio miestelio teritorijos suteikti kurortinės teritorijos statusą. Tai didina vietovės patrauklumą, – tą puikiai įrodo Anykščių pavyzdys. Be to, kurortinės teritorijos statuso pripažinimas padidina galimybes gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą.

Kulautuvos ir Kačerginės miesteliai pasižymi ne tik gamtiniais ir turistiniais ištekliais, bet ir kurortinio gydymo tradicijomis. Gamtiniai veiksniai – natūralus mineralinis vanduo, sveikatai palankus mikroklimatas – palankūs plėtoti sanatorinį gydymą, kurio ištakos šiame regione siekia net 1930 metus. Nemuno slėnio zona nurodoma tarp didžiausią turizmo plėtros potencialą turinčių arealų šalyje, o Lietuvos turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje Kauno rajonas priskirtas prie prioritetinių turizmo plėtros regionų.