„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2017 m. gruodžio 1 d., Nr. 12 (92)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Žaizdos

Diena Lietuvai tėvynei ir kariams

Paminklą šventina Kupiškio
dekanas kun. Mindaugas Kučinskas

Kupiškis. Lapkričio 23-ąją Lietuvoje paminėta Lietuvos kariuomenės diena. Kupiškio krašto žmonės rinkosi į senąsias Kupiškio miesto kapines. Čia baltuoja 1929 metais visuomenės draugijų ir Kupiškio šaulių pastatytas paminklas kariams savanoriams, žuvusiems 1919–1920 metais kovose dėl Lietuvos laisvės. Tai – vienas iš 21 objekto Kupiškio rajone istoriniams įvykiams įamžinti, pastatytas pagal paminklo statymo komisijos parengtą ir skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus pataisytą projektą. Paminklas betoninis, šešių metrų aukščio. Ant laiptuotos pakylos stovi baltas kvadrato formos obeliskas su pilkais Gedimino stulpais ir baltu kryžiumi. Aplink paminklą įamžinti tautiniai patriotiniai simboliai: Krašto gynimo emblema, kryžius, Vytis ir rūtos šakelė, sukryžiuota su ąžuolo lapu. Pritvirtintos plokštės su užrašais. Priekinėje plokštėje įrašyta: „Brangieji tautos milžinai, per amžius palaiminti būkit. Kentėdami, gyvybę aukodami, Lietuvai laisvę iškovojot“, kitoje plokštėje: „Garbingiems kariams, žuvusiems, 1919–1920 m. kovose dėl Lietuvos laisvės. Dėkinga visuomenė ir Kupiškio šaulių būrys. 1929 m.“ Šoninėse plokštėse įrašyta: „Garbinga mirti dėl Tėvynės“ ir „Čia ilsisi 60 Lietuvos nepriklausomybės gynėjų“.

Paminklas išliko nenugriautas pokario ir tarybiniu laikotarpiu. 1951 metais vietos valdžios nurodymu buvo užtinkuoti bei paslėpti tautiniai simboliai ir užrašai, nuverstas kryžius ir užbetonuoti laiptai. 1989 metais paminklą restauravo Povilo Gurklio įmonė. Nuvalytas tinkas, slepiantis užrašus ir simbolius, atkurti pakylos laiptai, atstatytas sovietų nugriautas kryžius. 1989 m. birželio 14 d. paminklas atidengtas ir Kupiškio dekano kun. Klemenso Gutausko pašventintas. 2001 metų liepą paminklas buvo iš naujo restauruojamas valstybės lėšomis (tam buvo skirta apie 51000 litų).

Šiemet paminklo restauracijai buvo skirtas Krašto apsaugos ministerijos finansavimas, bet valdantieji persigalvojo, projektas buvo sustabdytas ir pinigų šiam paminklui neskirta. Rajono meras Dainius Bardauskas nenuleido rankų ir šio paminklo restauracijai skyrė lėšas iš rajono biudžeto.

Paminklo atidengimo po restauravimo renginyje dalyvavo rajono gyventojai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai savanoriai, jaunieji šauliai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Kupiškio skyriaus nariai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas, mokiniai.

Rajono meras D. Bardauskas džiaugėsi, jog simboliška, kad paminklo atnaujinimo darbai atlikti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio išvakarėse, o pašventinimo ir pristatymo visuomenei iškilmės surengtos būtent Lietuvos kariuomenės paminėjimo dieną. Tie žmonės, kurie čia palaidoti, buvo valstybės, kurios dar nebuvo, kūrėjai, paaukoję savo gyvybes ant laisvės aukuro. Meras palinkėjo, kad niekada nebereikėtų aukoti gyvybės, tačiau iškilus pavojui stotų ginti Tėvynės.

Meras padėkojo Povilo Gurklio įmonei, jau antrą kartą restauruojančiai šį paminklą.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas G. Rutkauskas džiaugėsi, kad Kupiškyje puoselėjama pagarba kovotojams už Tėvynės laisvę. Šis paminklas buvo pastatytas žmonių, kuriems rūpėjo Lietuvos laisvė.

Su 1918–1920 metų istoriniais įvykiais supažindino istorikas Jonas Babickas. Pasak jo, savanorių pasiaukojimas išliks kupiškėnų atmintyje, o jaunimo kartai primins šis paminklas.

Paminklą ir Lietuvos trispalvę pašventino Kupiškio dekanas ir klebonas kun. Mindaugas Kučinskas.

Skambant himnui prie žuvusiųjų kapaviečių iškelta trispalvė, iššautos trys salvės – už Lietuvos kariuomenę, karius ir Lietuvos valstybę. 22 jaunieji kupiškėnai davė priesaiką stodami į Kupiškio Stasio Lozoraičio 505-ąją šaulių kuopą. Uždegus žvakutes buvo paminėtos pavardės visų žuvusiųjų ir šiose kapinėse palaidotų karių.

Parengė
Aldona Ramanauskienė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija