„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2017 m. gruodžio 1 d., Nr. 12 (92)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Žaizdos

Generolo Tado Kosciuškos atminimas Ukmergėje pagerbtas patrankos šūviais

Šalia apdovanotųjų T.Kosciuškos
kryžiumi nusifotografavo ir šventės
svečiai: Povilas Urbšys (kairėje),
šalia jo Julius Proškus, Audrius
Butkevičius, Vaidutė Sakolnikienė,
Arimantas Dumčius, Romas Petras
Šaulys, Vladas Kovarskas, Raimondas
Ramanauskas ir Raimondas Kaminskas

Į 200-ųjų T. Kosciuškos mirties
metinių minėjimą susirinko
Ukmergės 1002-oji šaulių kuopa,
broliai bei sesės šauliai
iš Vilniaus, Kauno bei kiti svečiai

Ukmergės Kraštotyros muziejaus
kieme patrankos šūviu buvo pagerbtas
generolo Tado Kosciuškos atminimas

Savaitgalį Ukmergėje kaip ir prieš 200 metų patrankos šūviais iškilmingai pagerbtas Tadas Kosciuška – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, generolas, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę didvyris, vyriausiasis 1794 metų sukilimo vadas Lenkijoje ir Lietuvoje. Paminėdami 200-ąsias gen. T. Kosciuškos mirties metines ukmergiškiai surengė gražų renginį, kuriame vyko ir apdovanojimo ceremonija.

Jolita Žurauskienė,

„Valstiečių laikraščio“ žurnalistė

Renginyje netrūko svečių

200-ųjų T. Kosciuškos mirties metinių paminėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje. Kun. Šarūnas Petrauskas jas aukojo ir už Karaliaus Mindaugo rinktinės įkūrimą bei atsikūrusią Ukmergės 1002-ąją šaulių kuopą. Kunigas pašventino penkis T. Kosciuškos kryžius (išleistus Kauno sąjūdžio), kurie buvo perduoti vėliau vykusios iškilmingos apdovanojimo ceremonijos organizatoriams.

Po šv. Mišių Ukmergės 1002-oji šaulių kuopa ir broliai bei sesės šauliai iš Vilniaus ir Kauno su vėliava išsirikiavo prie paminklo „Lituania Restituta“. Jie pagerbė Lietuvos nacionalinio didvyrio T. Kosciuškos atminimą. Vėliau miesto gyventojai ir svečiai gausiai susirinko į konferenciją, skirtą 200-osioms T. Kosciuškos mirties metinėms paminėti. Išsamų pranešimą apie T. Kosciušką skaitė nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus numizmatikos skyriaus rinkinių saugotojas Eduardas Brusokas. Jis pabrėžė, kad T. Kosciuška – mūsų valstybės patriotas, kovojęs už Lietuvos ir kitų tautų laisvę bei demokratiją, deramai yra pagerbtas kitose valstybėse. Jo atminimui yra pastatyti memorialai, paminklai, pavadinti parkai ir gatvės. Deja, Lietuvoje T. Kosciuškos vardu yra pavadintos tik penkios gatvės. „Lietuviai, prisimindami 1794 metų balandžio 23-osios vidurnaktį, kuomet Vilniaus rotušės aikštėje patrankos šūviu buvo paskelbtas Lietuvos sukilimo aktas, galėtų šį įvykį įprasminti ir toje vietoje pastatyti patranką su šį faktą liudijančiu užrašu. Tai būtų sveikintinas dalykas“, – akcentavo E. Brusokas.

VO „SOS Vepriuose“ direktorius Romas Petras Šaulys pritarė pranešėjui sakydamas, kad jau pribrendo laikas Vilniuje vietoje Petro Cvirkos paminklo pastatyti monumentą, skirtą T. Kosciuškai. „Gerbdami mūsų šalies didžiavyrius, mes stengiamės, kad Ukmergės rajone monsinjoro Alfonso Svarinsko parke (Didžiosios kovos apygardos partizanams atminti) iki vasario 16-osios būtų pastatytas riedulys, ant kurio stovės Vyčio Kryžiaus ordino riteris. O vėliau parke iškils ir didinga Jėzaus Kristaus skulptūra, kurią išdroš tautodailininkas Rimantas Zinkevičius. Prašome geros valios žmones prisidėti prie šių projektų įgyvendinimo“, – kvietė R. P. Šaulys.

Prisiminė istoriją

Antrą pranešimą apie gen. T. Kosciušką skaitė Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkas Raimondas Ramanauskas. Jis susirinkusiuosius nukeldino į 1817 metus ir pristatė T. Kosciuškai atminti skirtą gedulingų pamaldų Ukmergėje aprašymų rinkinį, kurį išvertė iš lenkų kalbos. Muziejininkas paminėjo, kad gedulingos pamaldos už T. Kosciušką Ukmergėje prieš 200 metų vyko lapkričio 29 dieną Pijorų bažnyčioje. „Įdomus faktas, kad šiemet kaip ir prieš 200 metų T. Kosciuškos mirties metines paminėjome beveik tą pačią dieną. O pamaldos irgi vyko beveik toje pačioje vietoje kaip ir prieš du šimtmečius“, – sakė R. Ramanauskas. Muziejininkas akcentavo, kad gedulingame iškilmių aprašymo rinkinyje aiškiai matyti, kaip Ukmergėje buvo gerbiamas mirusio sukilimo vadovo vardas ir kad jo asmenybė sulaukė didžiulio palaikymo tiek tarp bajorų, tiek prastuomenėje. R. Ramanauskas papasakojo, kad bažnyčioje, kurioje vyko pamaldos už mirusįjį, vidus buvo išpuoštas daugybe šviesų ir karinių trofėjų. Gedulingos pamaldos, prasidėjusios labai anksti, be pertraukų vyko iki vėlyvo vakaro ir buvo užbaigtos didžiosiomis Mišiomis, lydimomis vokalinės bei instrumentinės muzikos. „Paminėjimas buvo užbaigtas iškilmingu velionio palaikų pagerbimu, gausiai šaudant patrankoms. Žmonės buvo susirinkę iš visos apskrities. Minia buvo tokia gausi, kad erdvioje bažnyčioje vos sutilpo žemvaldžiai, o prastuomenė vos tilpo prieš bažnyčią. Žmonės verkė, o tai reiškė tikrą liūdesį“, – įvykių aprašymą citavo R. Ramanauskas.

Prasmingos ceremonijos

Pasibaigus konferencijai Ukmergės karo istorijos klubo „LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimentas“ atstovas Julius Zareckas Kraštotyros muziejaus kieme pristatė klubą ir, puoselėjant tradicijas, patrankos šūviu pagerbtas T. Kosciuškos atminimas.

Minint 200-ąsias generolo T. Kosciuškos mirties metines, VO „SOS Vepriuose“ nariai pateikė Kauno sąjūdžio įamžinimo komitetui asmenų, nusipelniusių apdovanojimo T. Kosciuškos kryžiumi, sąrašą. Todėl iškilmingos ceremonijos metu už istorinę pilietiškumo ir patriotizmo sklaidą T. Kosciuškos kryžiumi buvo apdovanoti Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė, muziejininkas R. Ramanauskas, VO „SOS Vepriuose“ direktorius R. P. Šaulys, Seimo narys Povilas Urbšys, buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius.

200-ųjų T. Kosciuškos mirties metinių paminėjime dalyvavo daug garbingų svečių: Seimo narys Žygimantas Pavilionis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas Ernestas Subačius, šauliai iš Kauno Julius Proškus, prof. Arimantas Dumčius, operatorius Jonas Ivaškevičius, Kauno sąjūdžio pirmininkas Raimondas Kaminskas. VO „SOS Vepriuose“ vadovas R. P. Šaulys svečiams ir šauliams įteikė Švč. Mergelės Marijos paveikslus, o muziejininkui Vladui Kovarskui – varinį istorinės patrankos modelį. Prof. A. Dumčius ukmergiškiams įteikė progines dovanas. Renginyje grojo Ukmergės meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas Ričardo Kamarausko. Renginį organizavo Ukmergės kraštotyros muziejus bei Ukmergės 1002-oji šaulių kuopa, bendradarbiavo VO „SOS Vepriuose“.

Ukmergė
Dainiaus Vyto nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija