Kronika

Laisvės gynėjų dieną pristatyta enciklopedija apie Kupiškio kraštą

Aldona Ramanauskienė

Visi trys „Kupiškėnų enciklopedijos“ tomai

Žmonės, prisidėję leidžiant 3-iąjį „Kupiškėnų enciklopedijos“ tomą: straipsnių ir iliustracijų autoriai, rėmėjai. Centre sėdi enciklopedijos sudarytojas Vidmantas Jankauskas, dešinėje – jo motina

Laisvės gynėjų diena Kupiškio krašte pradėta minėti sausio 12 dienos rytą, kai 8 valandą sužibo žvakutės Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės mokyklos languose. Čia vyko minėjimas, kuriame istorijos mokytoja Jugasė Kavoliūnienė ir Noriūnų bibliotekos vedėja Irena Gasparonienė pakvietė Sausio 13-osios įvykiuose dalyvavusius žmones – Algirdą Gasiūną, Rimantą Bimbirį, Lionginą Chmieliauską – papasakoti apie jų išgyventas akimirkas Vilniuje, prie televizijos bokšto, Radijo ir televizijos komiteto. Vienybės ir laisvės vedini Lietuvos žmonės atsilaikė ir pasiekė istorinę pergalę. Tačiau skaudu, kad neišvengta aukų. Moksleiviai, pagerbdami žuvusiuosius, uždegė žvakeles. Į renginį atvyko ir Kupiškio rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus. Jis renginio dalyvius supažindino su to meto spauda. Atsivežė laikraščių „Literatūra ir menas“, „Tiesa“, „Gimtasis kraštas“, biuletenį, leistą Seimo rūmuose, fiksavusį tos dienos įvykius valandų ir minučių tikslumu. A. Venckus išsamiai pakomentavo, ką tuo metu spauda rašė apie sausio 13-osios įvykius. Į renginį su karine technika, kario amunicija atvyko Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Kupiškio kuopos privalomosios tarnybos kariai. Mokiniai galėjo susipažinti ir palaikyti rankose Lietuvos kariuomenės ginklus. Mokyklos kieme šalia Rūpintojėlio skulptūros (autorius – Edikas Puipas) mokiniai „pasodino“ neužmirštuolių žiedų alėją. Stadione sukurtas tradicinis Sausio 13-osios laužas, visi vaišinosi arbata beveik kaip ir Vilniuje per to meto įvykius.

Sausio 13-osios rytą Kupiškio krašto žmonės rinkosi į Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčią. Čia buvo aukojamos šv. Mišios už Laisvės gynėjus, žuvusius sausio 13-ąją. Paskui miesto kultūros centre vyko 27-ųjų Laisvės gynėjų dienos metinių minėjimas. Čia prisiminti tautos didvyriai, skambėjo dainos. Apie Lietuvos laisvę ir praeitį dainavo Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos merginų vokalinis ansamblis (vadovė – Sandra Guginienė), Kupiškio kultūros centro kamerinis choras „Cantus Vita“ (vadovas – Marijanas Remeikis).

Minėjimo metu pristatytas III „Kupiškėnų enciklopedijos“ tomas. Kupiškėnui Vidmantui Jankauskui, gyvenančiam Vilniuje ir dirbančiam Vilniaus Dailės akademijoje, kilo mintis išleisti tokią enciklopediją dar 1999 metais. Jis kreipėsi į Kalvarijoje gyvenantį kupiškėną Alvydą Totorį, siūlydamas prisidėti prie enciklopedijos rašymo. Vėliau prisijungė Linas Vidugiris, Jonė Žebrytė, Algirdas Petrulis. Enciklopediją redaguoti sutiko Vida Augustinaitė-Žilinskienė. Didžiausias rūpestis gulė ant V. Jankausko pečių. Autorius pašmaikštavo: „Pagalvojau, jei nebaigsiu pradėto darbo, tai kiti pabaigs“. Daug laiko Vidmantas skyrė važinėdamas po rajono kaimus, rinkdamas nuotraukas, žmonių prisiminimus, įvairius pasakojimus. Taip 2007 metais buvo pristatytas I enciklopedijos tomas, o 2013 metais – II. Šiais metais jau pristatomas III tomas. Pirmasis tomas buvo ploniausias, 606 puslapių, antrasis – 724. III tome sutalpinta 400 straipsnių, parašytų paties enciklopedijos sudarytojo V. Jankausko, daug straipsnių parašė L. Vidugiris, A. Totoris ir jau į Amžinybę iškeliavusi Jonė Žebrytė. Iš Kupiškyje gyvenančių daugiausiai straipsnių parašė A. Petrulis. Paskutinį tomą sudaro apie 2000 iliustracijų ir apie 1000 straipsnių. Autorių – daugiau kaip 50, šešiolika jų gyvena Kupiškyje, o kiti yra išsibarstę po visą Lietuvą, tačiau yra susiję su Kupiškiu. V. Jankauskas visiems, prisidėjusiems prie enciklopedijos išleidimo, padėkojo rodydamas  tų žmonių fotografijas. Deja, jau didelė jų dalis yra iškeliavusi į Amžinybę, juk enciklopedijos sudarymui paskirta apie 18 metų. „Kai kuriuos žmones, pas kuriuos lankiausi, jau ir užmiršau, tegu jie lieka anonimais. O tuos, kuriuos prisiminiau, surašiau trečio tomo pabaigoje. Tų, kurie jau iškeliavo į Amžinybę, galiu parodyti tik fotografiją, paminėti pavardę ir prisiminti, o tiems, kurie tarp mūsų, galima ir kitaip atsidėkoti“, – kalbėjo V. Jankauskas ir padovanojo po paskutinį tomą.

Tai – iš tikrųjų didelis darbas. Kupiškio kraštas gali didžiuotis turėdamas tokią enciklopediją. Lietuvoje vos kelios savivaldybės turi tokio pobūdžio informacinius leidinius. Tai – uteniškiai, kai kurie Žemaitijos regionai, o anykštėnai turi tik elektroninės enciklopedijos versiją.

„Kupiškėnų enciklopediją“ galima laikyti vienu didžiausių ir išsamiausių leidinių visoje šalyje. Kaip sakė istorikas A. Totoris, „Kupiškėnų enciklopedija“ Lietuvoje nusileidžia tik Mažosios Lietuvos regioninei enciklopedijai. Tai – didžiulė dovana Kupiškio kraštui minint Lietuvos 100-metį.

Padėkų ir pagarbos sulaukė leidinio sudarytojas V. Jankauskas, redaktorė V. Augustinaitė-Žilinskienė, istorikas A. Totoris. Jiems Kupiškio rajono savivaldybės padėkos raštus įteikė mero pavaduotojas Aurimas Martinka. Šį leidinį išleido Vilniaus Dailės Akademijos leidykla, rėmėjai – Kupiškio rajono savivaldybė, Vilniaus kupiškėnai ir pavieniai Kupiškio krašto asmenys. Šios knygos buvo išpirktos dar neprasidėjus jos pristatymui. Tai rodo, kad „Kupiškėnų enciklopedija“ yra labai svarbi ir reikalinga Kupiškio krašto žmonėms.

© 2018 „XXI amžius“