2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Kronika

Laisvės gynėjų dieną pristatyta enciklopedija apie Kupiškio kraštą

Aldona Ramanauskienė

Visi trys „Kupiškėnų enciklopedijos“ tomai

Laisvės gynėjų diena Kupiškio krašte pradėta minėti sausio 12 dienos rytą, kai 8 valandą sužibo žvakutės Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės mokyklos languose. Čia vyko minėjimas, kuriame istorijos mokytoja Jugasė Kavoliūnienė ir Noriūnų bibliotekos vedėja Irena Gasparonienė pakvietė Sausio 13-osios įvykiuose dalyvavusius žmones – Algirdą Gasiūną, Rimantą Bimbirį, Lionginą Chmieliauską – papasakoti apie jų išgyventas akimirkas Vilniuje, prie televizijos bokšto, Radijo ir televizijos komiteto. Vienybės ir laisvės vedini Lietuvos žmonės atsilaikė ir pasiekė istorinę pergalę. Tačiau skaudu, kad neišvengta aukų. Moksleiviai, pagerbdami žuvusiuosius, uždegė žvakeles. Į renginį atvyko ir Kupiškio rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus. Jis renginio dalyvius supažindino su to meto spauda. Atsivežė laikraščių „Literatūra ir menas“, „Tiesa“, „Gimtasis kraštas“, biuletenį, leistą Seimo rūmuose, fiksavusį tos dienos įvykius valandų ir minučių tikslumu. A. Venckus išsamiai pakomentavo, ką tuo metu spauda rašė apie sausio 13-osios įvykius. Į renginį su karine technika, kario amunicija atvyko Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Kupiškio kuopos privalomosios tarnybos kariai. Mokiniai galėjo susipažinti ir palaikyti rankose Lietuvos kariuomenės ginklus. Mokyklos kieme šalia Rūpintojėlio skulptūros (autorius – Edikas Puipas) mokiniai „pasodino“ neužmirštuolių žiedų alėją. Stadione sukurtas tradicinis Sausio 13-osios laužas, visi vaišinosi arbata beveik kaip ir Vilniuje per to meto įvykius.

Laureatai

Ievos Simonaitytės premija – poetei Elenai Skaudvilaitei

Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė, mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, poetė Elena Skaudvilaitė, Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis

AGLUONĖNAI. Kaip ir kasmet, sausio 23-iąją, rašytojos Ievos Simonaitytės gimimo dieną, kultūros namuose buvo įteikta I. Simonaitytės premija, kurią finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė. Šį kartą ji atiteko poetei Elenai Skaudvilaitei (Beje, E. Skaudvilaitė yra daug rašiusi „XXI amžiuje“).

Kūrėja paskaitė eilių ir iš paskutinės, 2017 metais išleistos eilėraščių knygos „Žodžių dūzgesys“. Ją sveikino Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė, Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis, ankstesniųjų metų I. Simonaitytės premijos laureatai, muziejininkai, bibliotekininkai, kraštiečiai ir kiti Elenos ir jos kūrybos gerbėjai...

Visada nuoširdi ir labai kukli poetė E. Skaudvilaitė kalbėjo trumpai, ? jai asmeniškai svarbu, kad yra gimusi tais metais, kai buvo išleistas I. Simonaitytės romanas „Aukštujų Šimonių likimas“. Kartu su grupe literatų ji lankėsi rašytojos namuose apie 1972 metus. Simonaitytė sirguliavusi, nelabai norėjusi priimti, bet pagaliau sutikusi. Nedrąsiai sugužėjusius svečius valdingai išrikiavo, leido paskaityti savo eilėraščių. Vienas poetas paskaitęs eilėraštį, specialiai skirtą Simonaitytei, o Elena specialaus neturėjusi, bet irgi paskaitė. Rašytoja gražiai dėkojo, paprašė tų eilėraščių, pasiėmė juos atminimui.

Kronika

Pristatyta knyga apie kunigą signatarą

Neringa TUŠKEVIČIENĖ

Knygos autorius Algimantas Katilius pasakojo apie dar negirdėtus kun. Alfonso Petrulio gyvenimo faktus ir vingius

Musninkai. Vienas pirmųjų renginių Širvintų rajone, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio sukakčiai paminėti, vyko Alfonso Petrulio gimnazijoje. Siekdama pagerbti mūsų tautos šviesuolius, prisidėjusius prie šio svarbaus istorinio fakto, Musninkų krašto bendruomenė „Spindulys“ ir Alfonso Petrulio gimnazija organizavo neseniai išleistos Algimanto Katiliaus knygos apie Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signatarą kun. Alfonsą Petrulį pristatymą.

Fojė veikė gimnazijos mokinių darbų paroda. Mokytojos Valentinos Brazaitienės paskatinti įvairiomis technikomis jie piešė ir tapė kun. A. Petrulio portretą. Kitoje mokytojos organizuotoje parodoje – straipsniai knygose, laikraščiuose.

Susirinkusiuosius gimnazijos salėje daina apie Tėvynę pasveikino musninkietis, „Lietuvos balso“ dalyvis Domantas Rolis. Šventę vedė „Spindulio“ bendruomenės narys, buvęs pedagogas Steponas Mažrimas. Jis apgailestavo, kad dabar jaunimas vis dažniau kasdienėje kalboje vartoja ne gimtąją lietuvių kalbą, o anglų.

Kronika

Širdies ir minties malda Jurgiui Bieliniui

Šv. Mišias aukoja kun. Ernestas Želvys

SUOSTAS. Sausio 21-ąją, sekmadienį, Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje paminėtos neeilinės asmenybės – knygnešio Jurgio Bielinio – 100-osios mirties metinės. Renginio sumanytojai ir organizatoriai – Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaras kun. Ernestas Želvys, Suosto parapija ir kaimo bendruomenė.

Nedidelė, jauki, saulės nutvieksta Suosto bažnyčia, neįprastai daug šviesos. Parapijos žmonių prieš gerą dešimtmetį atstatyta, rodanti visais laikais čia gyvenusių ir gyvenančių žmonių troškimą pažinti Dievą ir tarsi liudijančių ištikimybę J. Bielinio priesakui, kurį jis mėgdavęs kartoti: „Aš ką padariau, tai per maldą… Reikia dirbti ir Dievą prašyti“.

Bažnyčios centre – kėdė, pridengta juodu šydu, kelios knygos, Jurgio Bielinio nuotrauka, deganti žvakė. Kviečia prisėsti, paskaityti, pakalbėti, prisiminti...

Žaizdos

Paminklas krašto laisvės gynėjams atminti

Klebonas kun. Sigitas Bitkauskas pašventino paminklą-kryžių partizaninės kovos didvyriams

SEIRIJAI. Laisvės gynėjų dienos minėjimas čia prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Po jų susirinkusieji stabtelėjo prie 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų savanorių ir Vyties kryžiaus kavalierių atminimo lentų. Ten Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis kartu su jaunaisiais šauliais uždegė ir padėjo žvakes.

Išsirikiavusi eisena pajudėjo link vietos, kur 1944–1953 metais stovėjusiame NKVD pastate sovietiniai okupantai ir kolaborantai kalino, kankino ir žudė partizanaus, jų ryšininkus ir rėmėjus, kitus Lietuvos patriotus. Minint Laisvės gynėjų dieną čia iškilmingai atidengtas paminklas-kryžius partizaninės kovos didvyriams. Jį pašventino klebonas kun. Sigitas Bitkauskas.

Žaizdos

Partizanų žūties vietose plevėsavo trispalvė

Renginio dalyviai prie paminklo partizanų žūties vietoje Kalesninkų miške

Sausio 22 dieną Seimo nario Lauryno Kaščiūno ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario, gydytojo Vyto Jazepčiko iniciatyva pagerbti Lietuvos partizanai, žuvę 1949 m. kovo 7 d. Alytaus rajono Kalesninkų miške. Renginyje dalyvavo jo iniciatoriai, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, mero pavaduotojas Arvydas Balčiūnas, Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Povilas Labukas, Lazdijų rajono savivaldybės mero Artūro Margelio potvarkiu sudarytos Laisvės kovoms įamžinti darbo grupės pirmininkas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šaulių sąjungos atstovai, Alytaus krašto jaunimas.

Aplankytos dvi partizanų žūties vietos Kalesninkų miške: vienoje vietoje buvusiame bunkeryje žuvo Dainavos apygardos Partizano Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas ir trys jo bendražygiai, o kitoje vietoje buvusiame bunkeryje – Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadas Benediktas Labenskas (Benas Labėnas)-Kariūnas, tuo metu laikinai vykdęs Dainavos apygardos partizanų vado pareigas. Pagerbiant žuvusiuosius partizanus uždegtos žvakelės prie jų atminimui skirtų paminklų, iškelta Lietuvos valstybės ir išskleista Lietuvos valstybės istorinė vėliavos, sugiedota „Tautiška giesmė“, jų šventas atminimas pagerbtas tylos ir susikaupimo akimirkomis. Susirinkusieji pasidalino mintimis apie Lietuvos partizanų kovas, jų prasmę ir reikšmę, kalbėjo apie šiose vietose žuvusių Lietuvos partizanų kovų kelią ir jų žūties aplinkybes. Alytaus rajono savivaldybės vadovai teigė pasirūpinsią, kad nuo kelio Alytus–Pivašiūnai iki šių dviejų bunkerių dar šiais metais būtų įrengtos rodyklės, kad Lietuvos žmonės ir mūsų šalies svečiai galėtų pagerbti Lietuvos partizanų, kovojusių už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę, atminimą.

Žaizdos

Pagerbė žuvusiuosius už laisvę

Savanoriai atnešė 14 trispalvių ir 14 žvakių žuvusiųjų atminimui pagerbti

ŠVENČIONYS. Sausio 12-osios, penktadienio, pavakarę, sausio 13-osios išvakarėse, į Visų Šventųjų bažnyčią rinkosi norintieji pagerbti prieš 27 metus žuvusius lemtingą Sausio 13-ąją. Savanoriai, pagerbdami žuvusiųjų atminimą, atnešė 14 trispalvių ir 14 žvakių. Sugiedojus Lietuvos himną, klebonas kun. Medardas Čeponis pakvietė Švenčionių seniūnę Iną Sinienę tarti pasveikinimo žodį. Vaikų chorui sugiedojus įžangos giesmę, klebonas Medardas kartu su vikaru kunigu Marijanu susirinkusius kvietė ne tik prisiminti žuvusiuosius, bet ir dėkoti Aukščiausiajam už Laisvės dovaną. Po Evangelijos ir turiningo pamokslo, kurį pasakė pats klebonas, išsakyti maldavimai įvairiomis intencijomis: už Bažnyčią visame pasaulyje ir Popiežių, valstybių vadovų, geros valios žmonių pastangas siekiant ramybės ir įgyvendinant taiką, neramumų ir konfliktų kamuojamus kraštus, žuvusius už Tėvynę, siekiant vienybės dvasios, kad visokiomis aplinkybėmis gebėtume išsaugoti žmogiškąjį orumą. Šv. Mišių metu giedojo vaikų ir senjorų chorai. Po pamaldų skambėjo Juliaus Siniaus meno mokyklos mokinių ir mokytojų atliekami kūriniai...

Aukso vainikais karūnuoti senųjų amatų tradicijų tęsėjai

Rokiškis. Krašto muziejuje paskelbti konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatai, vyko jų vainikavimo iškilmės. Pasipuošti garbingiausiu Lietuvos tautodailės apdovanojimu – aukso vainiku – siekė net 28 senųjų amatų tradicijas tęsiantys kūrėjai.

Konkurso komisija, sudaryta iš žinomų šalies menotyrininkų, išrinko ir geriausiais metų meistrais paskelbė vaizduojamosios liaudies dailės meistrą, medžio drožėją Zenoną Skinkį iš Vilkaviškio, taikomosios liaudies dailės meistrę, keramikę Virgiliją Silvestrą Šufinskienę iš Kuršėnų ir skulptorių, kryždirbį Adolfą Teresių iš Garliavos.

Antrąją vietą vaizduojamosios dailės kategorijoje pelnė grafikė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė iš Utenos, trečiąją – medžio drožėjas Steponas Kaminas iš Telšių. Taikomosios dailės grupėje antroji vieta skirta Vytautui Raukčiui iš Šilutės rajono, trečioji – šiaudinių sodų rišėjai Linai Živatkauskaitei-Žaliauskienei iš Lazdijų rajono. Kryždirbystės srityje antroji vieta teko skulptoriui, kryždirbiui Rimantui Zinkevičiui iš Ukmergės, trečioji – kryždirbiui Andriui Bieliukui iš Šakių rajono.

Kai be juoko – nė iš vietos

ŠEDUVA. Pasipuošę gimtadienio kepuraitėmis Kultūros ir amatų centre 25-ąjį gimtadienį šventė humoro grupė „Sprandžina“. Salė, pilna šios grupės ir jos charizmatiškos vadovės ir idėjų generatorės Izolinos Stanulienės gerbėjų, kelias valandas lūžo nuo juoko ir sveikino Šeduvos humoristus, savo veikla garsinančius Radviliškio rajoną, ir į visas puses dalijančius pozityvią energiją. Humoro grupę „Sprandžina“ kūrybinės veiklos 25-erių metų sukakties proga sveikino rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis. Jis Šeduvos juokautojai I. Stanulienei įteikė Padėkos raštą. Visą „Sprandžiną“, esamus ir buvusius jos narius, sveikino humoro mėgėjai, „Sprandžinos“ gerbėjai, rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Skarelienė ir Vaidas Smalinskas, Šeduvos miesto seniūnas Justinas Pranys, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro sporto skyriaus vedėjas Anicetas Savickas, senjorų klubas „Šeduvos svajokliai“.