Praeitis neduoda ramybės kairiųjų politikams

Rytų Europoje naujaisiais 2003-aisiais metais itin suaktyvėjo buvusių komunistų veikla, nukreipta prieš įstaigas ir organizacijas, ginančias rezistentų teises ir skelbiančias istorinę tiesą. Minėti procesai tik liudija egzistuojantį dėsningumą ir įvairių šalių žiniasklaidą verčia įdėmiau pažvelgti į dabartinių politikų praeitį bei motyvus.

Vengrijoje norėtų uždaryti Teroro namus

Į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą 2003 m. sausį pagalbos kreipėsi Vengrijos genocido muziejaus, vadinamo Teroro namais, direktorė Marija Schmidt. Savo laiške ji prašo tarptautinės bendruomenės pagalbos, kad būtų išsaugotas labai populiarus, unikaliausias Europoje tokio pobūdžio muziejus – Teroro namai. Šis muziejus pastaruoju metu patiria Vengrijos kairiųjų politikų politinį spaudimą. Jie niekada nebuvo patenkinti muziejaus koncepcija, tačiau dabar spaudimas tiek suintensyvėjo, kad neįmanoma vykdyti jo veiklos.
Muziejaus direktorė laiške rašo: “Netrukus po Teroro namų atidarymo Vengrijos socialistų - buvusios komunistų - partijos pirmininkas pareiškė, kad muziejus turi būti pervadintas į Susitaikymo namus ir visa ekspozicija turėtų būti atitinkamai pakeista”. Per praėjusius rinkimus socialistams laimėjus svarią pergalę, jų valdomas parlamentas pasiūlė sumažinti muziejaus finansavimą 50 nuošimčių, pažeisdamas muziejaus ir Kultūros ministerijos sutartį. „Pataisos, kurios sumažino biudžetą – tai sutrikdė muziejaus veiklą – buvo pasiūlytos parlamento nario Ivano Peto, kuris šiuo metu vadovauja parlamento Kultūros komitetui, – rašo M.Schmidt. – Tačiau jis niekada nėra peržengęs muziejaus slenksčio. Šio parlamentaro tėvas Laszlo Peto vadovavo vengrų slaptajai policijai, Valstybės gynybos komitetui, pačiu tamsiausiu sovietų režimo tarpsniu. Jo tėvo nuotraukos ir veikla muziejuje yra paskelbta šalia kitų žmonių, prisidėjusių prie nusikaltimų.”.

Lenkijoje užkliuvo Tautos atminties institutas

Sausio pabaigoje “Laisvosios Europos” radijas pranešė, kad dalis Lenkijos valdančiosios Kairiųjų demokratų sąjungos politikų nori suvaržyti Tautos atminties instituto veiklą. Jie siūlo naikinti šios įstaigos tardomąjį skyrių. Jų nuomone, tą darbą, kurį atlieka Tautos atminties instituto prokurorai, gali atlikti paprasta prokuratūra. Dešinioji opozicija, Bažnyčia ir dalis inteligentijos tvirtina, kad minėto instituto veikla visų pirma neparanki tiems, kurie bijo tiesos apie praeitį.
Garsiausiai instituto veiklą kritikuoja Aukštesniųjų parlamento rūmų Senato vicepirmininkas socialdemokratas Ričardas Ježembovskis. Apžvalgininkai teigia, kad senatoriaus Ježembovskio išpuolis sietinas su instituto archyvų tvarkymo pabaiga. Kai bus sutvarkytos visos bylos, nukentėję nuo komunistinių spectarnybų galės susipažinti su savo bylomis ir sužinoti savo persekiotojų pavardes. “Tuomet paaiškės, kad daug žinomų politikos ir ūkio atstovų savo karjerą pradėjo komunistinėse spectarnybose”, - savaitraščiui “Wprost” sakė Tautos atminties instituto kolegijos narys, istorikas prof. A.Grajevskis.
Iki šiol institutas ištyrė 28-ias bylas, kurias perdavė nagrinėti teismams. Garsiausios bylos - kunigo J.Popiluškos nužudymas, 1946 m. Kelcuose įvykdytas žydų pogromas, stalinistinių teisėjų, kurie skyrė opozicijos veikėjams mirties bausmes, taip pat nusikaltimai prieš lenkų tautą, padaryti Antrojo pasaulinio karo metais, pavyzdžiui, Lietuvoje Paneriuose ar Ukrainoje.
Direktorė pabrėžia, kad 2003 m. sausio 10 d. Vengrijos pokomunistinė vyriausybė priėmė sprendimą grąžinti dalį finansavimo mainais už jo politizavimą: „Vyriausybė siekia sumažinti muziejaus nepriklausomybę per įstatymus ir inkorporuodama į muziejaus valdymo organus savo atstovus. Vyriausybė pareiškė, kad ji norėtų dar kartą patikslinti komunizmo nusikaltimų mastą.. Mes prašome tarptautinės bendruomenės pagalbos...”

 

© 2003"XXI amžius"