„XXI amžiaus“ priedas. Visuomenės gyvenimo analizė ir komentarai.

2003 m. gruodžio 19 d., Nr. 10


PRIEDAI



ARCHYVAS
2002 metai
2003 metai

Lietuviška spauda išeivijoje
dar neprarado savo reikšmės (2)

Iki šiol kalbėjome apie lietuviškus laikraščius, dabar plačiau pakalbėkime apie Amerikos lietuvių leidžiamus žurnalus.

Žurnalų yra išlikę labai nedaug. Daugiau kaip 40 metų ėjo ,,Laiškai lietuviams“. Leido tėvai jėzuitai. Atsakingasis redaktorius, širdis ir siela buvo kun. Juozas Vaišnys. Žurnalas buvo uždarytas. Dabar kartkartėmis pasirodo ,,Laiškai bičiuliams“, irgi jėzuitų, bet tai nei šis, nei tas, kaip ir dabartinis ,,Darbininkas“.

Pagrindinis kultūrinis žurnalas buvo ,,Aidai“ (atgavus nepriklausomybę jis buvo perduotas į Lietuvą ir dabar ten eina ,,Naujasis židinys-Aidai“ pavidalu. Red.). Dar - ,,Karys“. Tai buvo iš Lietuvos atsivežtas žurnalas. Ilgainiui jis vėl grįžo į Lietuvą. Čia jo redaktorius buvo Balys Raugas.

Ateitininkai leido ,,Ateitį“, atgaivintą Vokietijoje 1946 m. Persikėlus į Ameriką, kurį laiką “Ateitis” buvo leidžiama Niujorke, paskui perkelta į Čikagą. Turėjau garbės ir aš šešerius metus ,,Ateitį“ redaguoti. Po to ji buvo uždaryta. Dabar kartais dar pasirodo Lietuvoje, bet ji praradusi tą veidą, kurį turėjo daug dešimtmečių. ,,Skautų aidas“, leidžiamas nuo 1926 m., irgi buvo perimtas iš Lietuvos. Jis tebeleidžiamas, yra mėnesinis žurnaliukas. Daugiausia remiasi skautų veikla.

Dar vienas kultūrinis leidinys, galėjęs būti atitikmuo katalikiškiems kultūriniams ,,Aidams“, tik priešingos ideologijos, buvo ,,Metmenys“ (leido ,,Santara-Šviesa“). Šis žurnalas dar išeina du kartus per metus. Tai aukštos klasės kultūros leidinys, leidžiamas beveik knygos pavidalo.

Anglų kalba 4 kartus per metus leidžiamas ,,Lituanus“. Irgi senas leidinys, platesnio profilio, kurį redaguoja redakcinė kolegija, bet pagrindinė redaktorė yra Violeta Kelertienė. Valentinas Ramonis angliškai leidžia ,,Lithuanian Heritage“ (Lietuviška kilmė). Čia yra jo kūdikis. Sakyčiau, kad tai yra geriausias lietuvių anglų kalba leidžiamas žurnalas pasaulyje. Lietuvoje yra panašus žurnalas ,,Lithuania“. (Jį kartais gali pamatyti lėktuve – spalvotas, gražus). Medžiaga labai gera, svari, vertimai tobuli. Jame yra istorinės, kultūrinės medžiagos ir iš šio, ir iš ano Atlanto šono. Jis skiriamas amerikietiškai bendruomenei supažindinti su Lietuva ir lietuviais.

JAV Lietuvių bendruomenė leidžia ,,Bridges“ (Tiltai“; redaktorė Reda Ardytė-Juškienė). Jis pasiekia lietuvių kilmės žmones, kurie nemoka lietuviškai. Yra smulkesnių, tokių kaip ,,Moterų dirva“, tai įvairių organizacijų žurnaliukai, kurie nepasiekia platesnės visuomenės. ,,Mūsų vytis“. Tai Lietuvos vyčių (pirmosios imigrantų bangos palikuonių organizacija, kurios nariai arba jau nebekalba lietuviškai, arba moka labai ribotai. Red.) mėnesinis leidinys. Jis yra pusiau lietuviškas, pusiau angliškas. Tuos žodžius, kurie senųjų lietuvių palikuonių dažnai gyvenime vartojami lietuviškai, pvz., Kūčios, ir rašomi lietuviškai. Žurnale yra lietuvių kalbos kertelė, kur mėginama mokyti lietuvių kalbos. Pvz., pateikia kokį lietuvišką valgių receptą. Parašo lietuviškai ir angliškai. Žurnalas leidžiamas seniai, nuo tų laikų, kai buvo įsteigta Lietuvos vyčių organizacija.

Dar yra ,,Pensininkas“, skiriamas vyresnio amžiaus žmonėms. Redaktorius daug metų buvo Karolis Milkovaitis Kalifornijoje, o administracija dirbo čia, Čikagoje, ir čia buvo spausdinamas. Jis buvo labai sumaniai redaguojamas. Tai daugiau sveikatos patarimų, mitybos, lengvų pasiskaitymų leidinys, kuris įdomus pensininkams. Pensininkai jį mielai skaito (net ir Lietuvoje užsisako tie, kurie grįžta gyventi į tėvynę. Red).

Atsigavo ,,Technikos žodis“, atrodo, kad jis yra dvimėnesinis. Tai griežtųjų mokslų temomis rašantis žurnalas. Buvo manoma jau jį uždaryti. (Bet iš Lietuvos atvykus iniciatyviems žmonėms, jis buvo atgaivintas. Red.). Dar yra ,,Medicina“. Kaip pavadinimas sako, tai yra Amerikos Lietuvių gydytojų sąjungos leidžiamas žurnalas. Išeina 4 ar 6 kartus per metus. Kaip matote, spaudos dar yra pakankamai.

Du periodiniai leidiniai išeina Australijoje – tai laikraščiai; Pietų Amerikoje išeina taip pat du. Europa nebeturi savo lietuviško laikraščio. D. Britanijoje senieji spaudiniai užsidarė, o naujai bandomas neįsitvirtino.

Dauguma lietuvių telkinių leidžia savo biuletenius.

Floridoje jų yra du: St. Petersburge ir, atrodo, Daytona Beach. Denver, Colorado valstijoje, leidžiamas periodinis knygos formos, bet žurnalo dydžio, minkštais viršeliais leidinėlis ,,Tulpė Times“. Medžiaga pateikiama vienoje pusėje lietuviškai, kitoje – angliškai. Taip pat ir Seattle, Vašingtono valstijoje. (Ir Prancūzijos lietuvių bendruomenė kas du mėnesius leidžia biuletenį, kurio viena pusė puslapio spausdinama lietuvių, kita – prancūzų kalba. Jis pradėtas leisti neseniai atvykusių pajėgomis.) Ir Colorado, ir Floridos, ir Vašingtono valstijos leidinėliai taip pat yra pradėti leisti neseniai. Dabar kuriasi naujos lietuvių bendruomenės ir joms reikia turėti savo susižinojimo kampelį, todėl jos sukuria tokius laikraštukus. Juos arba dalina, arba prenumeruoja. Tokie leidiniai išsivystė iš bažnytinių biuletenių.

Jūs priminėte įdomų dalyką – bažnytinį biuletenį, kurį leidžia lietuviškos parapijos.

Čia, Amerikoje, visos parapijos kas savaitę leidžia biuletenius. Juos išdalina į bažnyčią ateinantiems parapijiečiams. Tai įprastas reiškinys. Biuletenyje pažymima Mišių tvarka, parapijos renginiai, būna nedidelis religinis straipsneliukas, tarsi pamokslo sutvirtinimas, pažymimos aukos ir kita, į ką norima atkreipti parapijiečių dėmesį (juose būna net reklamų skiltis. Red.). Lietuviškos parapijos daro tą patį. Bet tokio dalyko kaip lietuviška parapija jau daugiau nėra, paprastai Mišios vyksta ir lietuvių, ir anglų kalbomis. Kai kur, pvz., Čikagoje, Brighton Parke, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje biuletenis leidžiamas ir lietuvių, ir anglų, ir ispanų kalbomis, kadangi parapijoje yra labai daug Meksikos kilmės žmonių. Lietuviškiausias biuletenis Čikagos apylinkėse yra Lemonte, Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijoje. Paprastai tai būna 4 psl. mašinraščio dydžio leidinėlis. Dar leidžiami tokie biuleteniai Čikagoje, Marquette Parke, Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijoje, Detroite leidžiami du, nes yra dvi lietuviškos parapijos: Šv. Antano ir Apreiškimo. Clevelande taip pat yra dvi parapijos. Viena, žinau, tikrai leidžia, antroji liko labai maža, ten gal biuletenio jau ir nebėra. Niujorke negaliu pasakyti. Bet jeigu kur lankosi lietuviai, ten būtinai bus ir biuletenis lietuviškai, nes Amerikos lietuviai labai vertina lietuvišką žodį. Tai yra jų pagrindinė susižinojimo priemonė. Puikus dalykas yra kompiuteris, puiku turėti Internetą ir telefoną, bet niekas dar neatstoja spausdinto žodžio.

Kalbant apie išeivių žiniasklaidą, negalima nepaminėti radijo bei televizijos.

Televizija tėra absoliučiai viena – tik Čikagoje matoma ,,Lietuvių televizija“ (savininkas - naujausios bangos išeivis iš Lietuvos, buvęs Lietuvos kino studijos dokumentikos redaktorius Arvydas Reneckis. Red). O radijo programų per visą Ameriką yra šešiolika. Buvo dar daugiau. Šiuo metu vien Čikagoje yra 4 radijo laidos (tris radijo programas valdo pokarinės bangos lietuvių palikuonys, nors jas veda daugiausia naujai atvykę, o prieš kelis mėnesius pradėjo veikti radijo diskusijų programa ,,Savas radijas“, kurią įsteigė trys jauni drąsuoliai, neseniai atvykę iš Lietuvos. Red). Kai mes atvykome į Ameriką, Čikagoje buvo 12 radijo programų. Detroite (Michigano valstija) dabar yra dvi, Clevelande - taip pat dvi radijo programos ir t.t.

Dėkojame už išsamų pokalbį.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija