Dabartinė valdančioji koalicija -
visiškai logiškas junginys

Jacekas Komaras

Lietuvoje išrinktas naujas Seimas, susiformavo kairiųjų ir populistų valdančioji dauguma. Senasis Seimas

paskutinėmis savo darbo dienomis “ant smūgio“ ratifikavo ES Konstituciją. Apie šiuos Lietuvos politinio gyvenimo įvykius

„Atodangų“ pokalbis su Jaceku Komaru, laikraščio „Gazeta Wyborcza“ korespondentu Lietuvoje.

Kaip vertinate naujos valdančiosios daugumos susidarymą: ar socialdemokratų, socialliberalų ir Darbo partijos koalicija yra natūrali?

Konservatorių ir krikščionių demokratų integracija būtų natūrali

Andrius KUBILIUS

Nuo pat pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų krikščionių demokratų ir konservatorių santykiai buvo draugiški ir veiksmai vieningi. Bendradarbiavimo viršūne galima laikyti 1996-2000 m. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių)

ir Krikščionių demokratų partijos koaliciją, Seime turėjusią daugumą ir sudariusią vyriausybę.

Pastaraisiais metais buvo stebimas šių politinių jėgų santykių akivaizdus atšalimas ir visos dešiniosios pusės svorio politiniame gyvenime sumažėjimas. Apmąstyti dešiniųjų politinių jėgų patyrimą ir perspektyvas paprašėme

Tėvynės sąjungos pirmininką Andrių KUBILIŲ.

Išsivadėjusi demokratija

Vladimiras LAUČIUS

Eltos redaktorius

Vladimiras Laučius

Ko gero, po Seimo rinkimų ir nepaaiškinamai skuboto Europos Sąjungos Konstitucijos ratifikavimo atėjo laikas suabejoti, ar mūsų politinis gyvenimas tvirtai grindžiamas laisvės ir demokratijos principais. Ši abejonė anaiptol neverčia daryti išvados, kad laisvę ir demokratiją Lietuvos politikoje nustelbė kitokie principai. Problema ta, kad jame lemiamais momentais apskritai nepaisoma politinių principų ir vadovaujamasi tik pragmatiniais sumetimais. Tačiau, kaip pastebėjo Friedrichas Hayekas, kai vadovaujamasi pragmatizmu, o ne principais, laisvė tolydžio nunyksta. Šiandien lyg ir jaučiame jos skonį, lyg ir paisome demokratinių procedūrų, bet principinio įsipareigojimo santvarką įprasminančioms vertybėms Lietuvos partijų ir politikų elgsenoje dažnai nematyti.

Žinau visą tiesą apie TV žvaigždes!

Elvyra Kučinskaitė

Elvyra Kučinskaitė

Kartą, labai atsipalaidavusi ir todėl netyčia prisėdusi prie televizoriaus (tyčia sėduosi tik kai save griežtai nubaudžiu), pasijutau blogai. Bėgdama per eterius nuo vienos žviegiančios loterijos prie kitos, vis isteriškiau šokinėdama nuo vienų graudumų prie kitų, vis nuoširdžiau bandydama įsijausti į įvairias moteriškas laimes bei stilius, kamuodama savo užkietėjusią širdį, kad ši atsilapotų prieš teisiamųjų ir gelbėjamų skausmą, staiga suvokiau, kad gal ką nors ir suprantu apie gyvenimo rutiną – savo batus ir automobilio ratus, kriaukles ir vandens maišytuvus, net apie žoliapjoves ir statybines medžiagas, bet apie žvaigždes – absoliučiai nieko.

Sentimentalūs vakarai Baltarusijoje, arba Išaušęs šviesus rytojus

Tomas Misiūnas

Pirmas vakaras Baltarusijoje: kelionė automobiliu

Į Baltarusiją patekti po tik praūžusių parlamento rinkimų ir referendumo, suteikusio Lukašenkai galimybę prezidentauti iki gyvos galvos, nebuvo labai paprasta: pasienyje pareigūnai suirzę po tikriausiai per didelio skaičiaus per sieną praleistų rinkimų stebėtojų, o milicija pakelėse aktyvesnė nei įprasta ir ypač akylai vertina automobilių su nebaltarusiškais numeriais judėjimą.

Patekus į šią šalį be autoįvykių pasiekti poilsio vietą kuriame nors mieste nėra taip paprasta: pirmiausia, greičio ribojimo ženklai čia negalioja nei mieste, nei užmiestyje, nei lengviesiems, nei juo labiau sunkiasvoriams automobiliams.

Viešųjų finansų padėtis Lietuvoje -
kodėl „nėra pinigų“

Dr. Raimondas Kuodis

Neigiamos Lietuvos finansų tendencijos

Lietuvoje svarbiausių mokesčių tarifai, palyginti su išsivysčiusiomis bei stojančiomis į Europos Sąjungą šalimis, tikrai nėra mažiausi. Tačiau valstybės pajamų santykis su šalies BVP - gerokai mažesnis. Pavyzdžiui, šalyse kandidatėse šis santykis 1995-2002 metais vidutiniškai buvo apie 42 nuošimčius (Vokietijoje - apie 44 nuošimčius), o Lietuvoje (29,8 nuošimčiai 2002 m.) jis artimas NVS šalių vidurkiui (25,4 nuošimčiai 1995-2002 m.). Kitaip tariant, jei Lietuvos valstybės pajamos sudarytų bent 36 nuošimčius BVP, tai reikštų, kad į įvairius biudžetus Lietuvos valstybė surinktų 3 mlrd. litų daugiau nei dabar. Tai – reikšminga suma. Tačiau nepaisant šio ir taip nemenko atsilikimo, Lietuvos valstybės pajamos pastaraisiais metais santykinai toliau mažėjo.