Ką duoda skyrybų propaganda?

Dalia Jankaitytė

„Gerbiu vyrus, kurie visą gyvenimą nugyvena su viena moterimi, pirmąja savo meile. Už tokį pastovumą juos reikėtų įrašyti į rekordų knygą ir išmokėti pusę milijono eurų, kai eis į pensiją”. Taip kalbėdama apie šeimyninį gyvenimą ironizuoja viena Lietuvos šou žvaigždė.

Ar išties taip sunku patikėti, kad pasitaiko tokių porų, kurių gyvenime nė sykio nepasitaikė išdavystės?

Pavartykime gyvenimo būdo žurnalus, pažiūrėkime pokalbių laidas ar keisčiausius realybės šou ir įsitikinsime, kad pagrindiniai, daugiausia dėmesio sulaukiantys veikėjai yra išsiskyrę arba ketinantys tai padaryti žmonės. Šiandien apie skyrybas pranešti galima net ir prieš televizijos kameras, o sutuoktinio reakcijos telieka laukti kartu su juo įsitaisius prie televizoriaus.

Žmonės išgražėja, atjaunėja, įgauna pasitikėjimo - išsiskyrę. Bent jau tai pastaruoju metu afišuojama ant kiekvieno kampo. Apskritai, kam reikia tuoktis? Gal tam, kad išsiskyrę pasijustume kur kas geriau? Šiandien madinga pasipuikuoti, kad gyvenau su „ta” arba „tuo” (ypač jeigu apie juos rašo laikraščiai arba rodo per TV). Ir visada sulaukia dėmesio tie, kurie viešai aiškinasi savo santykius ir jausmus.

Pokalbiuose su jaunimu vis dažniau išsakomas skepsis tradicinės santuokos atžvilgiu. Ir naujasis Civilinis kodeksas numato partnerystės įregistravimą kaip alternatyvą santuokai.

Statistikos departamento teigimu, jeigu išliks pastarųjų metų ištuokų lygis, ateityje iš 100 susituokusių porų daugiau kaip 40 išsituoks. Per metus Lietuvoje vidutiniškai išsituokia apie 11 tūkstančių porų. Po ištuokos be vieno iš tėvų, dažniausiai - be tėvo, lieka apie 10 tūkstančių vaikų. Maždaug penktadalis porų išsituokia nepragyvenę santuokoje nė 10 metų, o apie 12 procentų - antrąjį vedybinio gyvenimo dešimtmetį. Ir tai tik oficiali statistika. Nėra žinių, kiek šeimų gyvena atskirai neišsituokusios.

„Oficialios skyrybos buvo tik vienos, - toliau cituoju šou žvaigždę. - Nors iš tiesų man negaila nė vienos pragyventos dienos - NET SANTUOKOJE. Jeigu dabar galėčiau rinktis, jokiu būdu nesituokčiau”. Ko gero, dar ne vienas žurnalas spausdins šios žvaigždės mintis, o skaitytojai, ypač jaunimas, manys, kad tai yra cool.

Šiandien skyrybos su artimu žmogumi primena apsivalymą nuo senų daiktų. Bent jau taip pateikiama - ir kaip užtikrintai - žiniasklaidoje.

Tai puikiai iliustruoja neseniai pasirodęs straipsnis apie naujųjų Lietuvos turtuolių meilės audras. Turtingas verslininkas, tardomas apie iširusią šeimą gynėsi, kad apie tai nenori kalbėti: „Tai yra ne tik mano asmeninis reikalas, bet ir kitų žmonių gyvenimas. Manau, skyrybos yra skausminga ir rimta tema. Mano buvusios žmonos atžvilgiu būtų neetiška ką nors komentuoti.” Ir jau kitoje pastraipoje, gal padrąsintas žurnalistės, o gal tiesiog norėdamas būti šiuolaikiškas, jis aiškina skyrybų priežastis: „Kadaise pajutau, jog nuėjau toli į priekį (suprask, uždirbau milijonus), o mano žmona liko toje pačioje vietoje. Jai buvo įdomus tik šeimyninis gyvenimas, o aš iš gyvenimo ir partnerystės troškau daugiau.” Toliau straipsnyje aiškinama, kad verslo magnatas negali būti kartu su žmona, kuri nesiekia to paties, kaip ir jis.

Tai yra klasikinis pavyzdys, kai moteris visą santuokinį gyvenimą rūpinasi vaikais, vyru, namais, o kai vyras užsidirba tiek, kad jam nebereikia lyginti marškinių, pietūs valgomi restorane ir vaikai jau savarankiški, - žmona tampa kaip nereikalingas „daiktas”. Pats verslininkas prisipažįsta: „Kai vaikai išėjo iš namų, pasikeitė ir mano su žmona santykiai - nebeliko įprastų kasdieninių rūpesčių.” Nejaugi santuokinis gyvenimas - tik rūpinimasis vaikais? Tačiau straipsnio autorei toks klausimas nepasirodė įdomus, ji ir toliau analizavo skyrybų naudą. Žurnalistė pastebi, kad „turtingo lietuvio žmona, nuolanki ir jautri moteris, po skyrybų tapo ryžtingesnė, pasiruošusi kovoti už save. Ji, kaip ir buvęs sutuoktinis, pagražėjo. Šią vasarą ji iš vieno automobilių salono išvažiavo nauju automobiliu”. Galime pamanyti, kad iki santuokos iširimo ji neturėjo jokios mašinos?! Taigi prašom: didelis straipsnis net apie kelis išsiskyrusius turtuolius su pozityvumo gaida.

Televizija taip pat padeda poroms išsiskirti. Tokių laidų autoriai tuo labai didžiuojasi. Atrodo, jie nuoširdžiai tiki, kad atlieka svarbią misiją. Vienoje laidoje buvo atviraujama su simpatiška mergina, gyvenančia su vyru, kuris ją terorizuoja tiek fiziškai, tiek morališkai. Laidos vedėjas niekaip nesuprato, kodėl mergina nepalieka tokio agresyvaus savo draugo. Atsakymas buvo toks: „Todėl, kad yra meilė, todėl, kad sunku palikti mylimą žmogų". Ji ne kartą mėgino išeiti, tačiau negalėjusi be jo gyventi. Žinoma, TV laidos autoriai padėjo merginai. Ji paliko vyrą. Bet kodėl niekas net nepabandė padėti merginos mylimajam? Gal jam tiesiog reikalinga psichologo ar kito specialisto pagalba? Juk laidos herojė kalbėjo ir apie meilę!

Holivudo aktoriai mėgsta priekaištauti žurnalistams, kad būtent jie kalti dėl jų eilinių skyrybų. Sunku būtų patikėti, kad dėl aktorių iširusių santuokų kalta tik žiniasklaida, tačiau formuodama viešąją nuomonę ji tikrai turi didelę galią.

Niekas net nebando kalbėti apie priežastis, dėl ko tiek daug skyrybų. Gali net būti apšauktas senamadišku, davatkišku arba kvailu, jeigu bandysi lipdyti pašlijusius santykius. Neseniai žiniasklaida smaginosi aptarinėdama vieno Seimo nario skyrybas. Žmona, kuri nuoširdžiai tikėjosi, kad tai tik trumpalaikis vyro nuopuolis, ir laukė jo sugrįžtančio, buvo daugiau pašiepiama, nei vyras, solidžiai per TV kalbėjęs apie „pribrendusį” sprendimą. Gal tikrindamas tą sprendimą jis pasinaudojo kokiu nors testu, kurių dabar apstu tiek vyrams, tiek moterims skirtuose žurnaluose? (Žinot, jei to testo keli punktai yra neigiami, Jūsų santuokai iškilo didelė grėsmė...) Sykį kitą išbandžius tokį žaidimą ir paaiškėjus, kad santuokinis gyvenimas yra pilkai nuobodus, gal ir pakertamas tikėjimas savimi?

Panašu, kad skyrybas laikome lengviausiu būdu išvengti nemalonių tarpusavio santykių. Tačiau Amerikoje atlikti tyrimai rodo, kad net du trečdaliai „nesėkmingai” susituokusių porų po penkerių metų pakeitė savo nuomonę.

Tad kas šiandien labiausiai formuoja santuokinio gyvenimo modelį? Šeima? Kino filmai, serialai? TV laidos? Neseniai atlikta visuomenės apklausa - „kokius žinomus žmones galėtume įvardyti kaip lietuviškuosius „Romeo ir Džiuljetą” - parodė, kad net premjero Algirdo Brazausko ir jo žmonos Kristinos Brazauskienės pora primena šios romantiškos ir pasiaukojančios meilės herojus.

Viena turtingo verslininko draugė, pasakodama apie jų bendrą gyvenimą, pasigyrė, jog savimi pasitikintis draugas vis dėlto nėra ramus, kad pasibaigus jo pinigams ji nepaliks jo, - kaip svarbu nuolat nerimauti dėl būsimų skyrybų!

O anksčiau jau minėta žvaigždė, dar visai neseniai viešai pasakojęs apie įsipliekusius jausmus žavingai gražuolei, dabar neva teisinasi, kad judviejų skyrybas lėmė pavydas. Jam nepatinka aiškintis.

Tačiau ką mes žinome apie poras, kurių gyvenimas galbūt iš ties panašus į Romeo ir Džiuljetos?! Ką mes žinome apie meilę, t.y. apie jausmą, kuris neretai pavadinamas tik chemine reakcija, kuri vieną dieną ima ir baigias? Kodėl mes gėdijamės kalbėti apie meilę, kai mylime ir esame mylimi?

Ar ne per daug reklamos skyryboms ir jų herojams? Ar kuris nors išgyvenęs skyrybų laikotarpį išties nori tuo didžiuotis? Ar tik priverstas tai daryti? Ar įmanoma skyrybas vertinti blaiviai, kai šalia dar yra ir vaikai? Istorijos, kad vaikui po tėvų skyrybų nieko netrūksta, tėra pačių tėvų išgalvotos. JAV tyrimais įrodyta, kad tėvų skyrybas patyrusių vaikų santuokos išyra gerokai dažniau nei vaikų iš įprastų šeimų.

Tad ką vis dėlto mums duoda tokia aktyvi skyrybų propaganda? Štai Lazdynų kaime gyvena pensininkas Pranas. Jį taip pat prieš keletą metų paliko žmona. Tačiau ji su savo dabartiniu draugu lanko buvusį vyrą reguliariai: atvažiuoja grietinės, pieno, kartu kasa bulves. Pranas sako, jog anksčiau pyko, o dabar priprato. Tačiau neseniai jis buvo labai sutrikęs, - kai buvusi žmona pareiškė ketinanti pas jį atsikelti gyventi su savo meilužiu. Pranas nuoširdžiai klausia - ar tai normalu?

© 2005 "XXI amžius"