V. Landsbergis: Visuomenės lūkestis - teisingumas

ELTA nuotr.

Pastarųjų metų politiniai skandalai, pradedant Paksogeitu, EBSW byla ir baigiant Vilniaus mero rinkimų peripetijomis – sukėlė daug pasipiktinimo visuomenėje, o teismo salėse baigėsi, liaudiškai tariant, šnipštu. Kur išsiskyrė viešosios nuomonės ir teisėsaugos keliai, ar Lietuva išties paskendusi korupcijoje, - apie tai „Atodangų“ pokalbis su europarlamentaru prof. Vytautu Landsbergiu.

V. Radžvilas: Lietuvos politinė sistema nesudaro sąlygų vadovautis moraliniais standartais

ELTA nuotr.

Nuo 1998 metų vykdomi Lietuvos gyventojų apklausų duomenys rodo žemą pasitikėjimą teismais. Tik 3 proc. mūsų šalies piliečių mano, jog Lietuvos teismai yra visiškai nekorumpuoti.

Savo ruožtu Prezidentas Valdas Adamkus ne kartą yra išreiškęs susirūpinimą Lietuvos teisėsaugos darbu bei nuogąstavimą, jog teismai netenkina visuomenės - neatlieka savo funkcijų taip, kaip to tikisi žmonės. Šalies vadovas net subūrė specialistų grupę, kurios tikslas – išsiaiškinti, kaip efektyviau išspręsti problemas, susijusias su teismų darbo viešumu ir pan., t.y. – iš esmės nustatyti, kaip galima pagerinti teismų veiklą. Ne mažiau opi problema šiandien yra ir politinė korupcija. Politikai nebijo viešai kalbėti apie “juodąsias” partijų buhalterijas, nes žino, kad faktiškai jokių realių pasekmių už tai nesusilauks.

Apie Lietuvos dešiniųjų rūpesčius

Vladimiras Laučius

Vladimiras Laučius

Vadinamoji centro dešinė Lietuvoje, jei tikėsime apklausomis ir už jų įžiūrėsime tam tikras tendencijas, tolydžio tampa kone vienspalvė. Krikščionys demokratai po 2000 metų Seimo rinkimų taip ir neatsigavo, ir kol kas nematyti požymių, kad greit sugebės atsigauti. Liberalai po 2000-ųjų sėkmės porą kartų pakeitė savo „veidą“ – iš pradžių atsikratė Rolando Pakso partijos įvaizdžio, dabar atsižegnojo nuo liberalcentrizmo ir/ar kriminalvadizmo, - bet kaskart sulig nauju apsivalymu prarasdavo dalį populiarumo. Šiuo metu padėtis tokia, kad Lietuvos liberalų sąjūdis turi dėti stačiai titaniškas pastangas, idant 5 proc. balsų per būsimus rinkimus į Seimą neatrodytų kaip tuščia svajonė. Savo ruožtu kitos dvi liberalų pavadinimą užsipatentavusios partijos turėtų labiau rūpėti teisėsaugai nei rinkėjams.

Nunuodyti žmogų prie gretimo stalo

Dalia Jankaitytė

Įdomu, ar suvokia nerūkantieji, kad net ir puikiausias vakaras prirūkytoje patalpoje sutrumpina jų gyvenimą? Ar rūkantys automobiliuose tėvai pagalvoja, kas gresia šalia jų sėdintiems mažamečiams vaikams?

Neseniai populiarioje televizijos pokalbių laidoje teisė rūkyti viešose vietose buvo ginama taip įnirtingai, tarsi tai būtų viena svarbesnių konstitucinių teisių, vos ne Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pražiopsota nuostata. Rūkantieji piktinosi Vyriausybės pasiūlymu nuo 2008 metų uždrausti rūkyti restoranuose, kavinėse, klubuose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose. Rūkaliai įsitikinę, kad taip bus pažeistos jų teisės bei pradėtas rūkorių genocidas. Verslininkas, aktorius, dizaineris ir dar keli užkietėję rūkoriai TV laidoje tiesiog tyčiojosi iš pačios idėjos uždrausti rūkyti viešojo maitinimo įstaigose. Mat jie įsitikinę, kad jokie draudimai negali jų priversti atsisakyti cigaretės dūmo.

Kodėl pavojinga gyventi šalia baimės visuomenės?

Tomas Misiūnas

Baltarusijoje nėra ne tik humoro laidų - jų televizijoje nėra ir tiesioginio eterio.

„Gimusieji SSRS“, „Dvasinis karas“, „Sąmokslo teorija“, „Radikalai trumpomis kelnėmis“, „Ant konvejerio… arba kas ir kur ruošia provokatorius ir diversantus Baltarusijai užgrobti“ ir panašios antraštės galėtų nustebinti ne vieną televizijos žiūrovą ar laikraščio skaitytoją. Turint omenyje šiuolaikinį politikos kaip spektaklio konstravimo populiarumą, Lietuvoje dažnai ties tuo ir sustojama, atsikvepiama. Tiesa, kartais vis dėlto sureaguojama į tokias antraštės arba jų turinį, jeigu jos pasirodo Rusijos valstybinėse ar nevalstybinėse (tokių, deja, beveik neliko) žiniasklaidos priemonėse. Kitaip nei Latvijos ar Estijos atžvilgiu, Rusijos žiniasklaida tokių priemonių sistemiškai nenaudoja Lietuvos įvaizdžiui savo piliečių sąmonėje formuoti. Nėra pas mus didelių rusų tautinių mažumų, Palanga jau seniai nebekonkuruoja su Jūrmala.