Savivaldos rinkimai: valdžia rinkėjui artima, bet nelabai įdomi

Vladas Gaidys

Savivaldos rinkimai, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" direktoriaus Vlado Gaidžio teigimu, taps kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų repeticija. Sociologas nuogąstauja, kad politikų rietenomis ir skandalais nusivylę žmonės tradiciškai griebsis protesto ir balsuos prieš valdžią, už vadinamąsias populistines partijas, o įvairūs veiksniai gali sumažinti ir taip ne itin didelį rinkėjų aktyvumą. Situaciją galėtų pakeistų aktyvesnis jaunimo ir emigrantų dalyvavimas rinkimuose, tačiau pakankamai jų balsų užsitikrinti esą būtų galima tik įteisinus balsavimą internetu.

Kas iš tiesų šiandien vyksta Lietuvoje?

Andrius Navickas

Andrius Navickas

Šiame tekste paprasčiausiai norėjau pasidalinti keliais klausimais, kurie, manau, ne vien man dažnai kyla pastaruoju metu. Kodėl vis intensyvėja pastangos suniekinti mūsų valstybės istoriją? Kodėl susiformavo "valstybininkų" klanas ir ko jis siekia? Kodėl įtakingos žinaisklaidos priemonės virto siundomais skalikais? Esu įsitikinęs, kad atėjo laikas šiuos klausimus diskutuoti viešai, o ne tik dalintis jais pašnibždomis.

Supriešintos vertybės: šeima, santuoka ir draugystė

Vladimiras Laučius

Vladimiras Laučius

Draugystės užmarštis

Pasak Euripido, vienas ištikimas draugas vertas 10 000 giminaičių. Šis pabrėžtinai aukštas draugystės vertinimas, ko gero, nebūdingas nei tradicinės kaimiškos bendruomenės, nei šiuolaikinės liberalios visuomenės, tariant Walterio Lippmano žodžiais, viešajai filosofijai.

Klasikiniai autoriai - Aristotelis, Ciceronas - labino draugystę kaip vieną didžiausių žmogiškųjų vertybių. Nuo Michelio Montaignio gilesnės refleksijos lygmeniu iki "Trijų muškietininkų" bei "Trijų draugų" autorių grožinio žanro pavidalais požiūris į draugystę kaip nelygstamai svarbų santykį tarp žmonių būdingas moderniajai Vakarų kultūrai.

„Šaltasis karas“ Miunchene: baisu, bet netikra

Tomas Misiūnas

Kodėl žmonės žiūri siaubo filmus? Dažniausiai todėl, kad jie labiausiai skatina adrenalino gamybą organizme. Viena vertus, jie kažkuo žavūs, patrauklūs, kita vertus, bent jau sekundės dalį būna labai baisu. Užsienio politikoje tokių siaubo filmų, skatinančių adrenalino išsiskyrimą, taip pat pasitaiko.

Kai 2002 m. JAV prezidentas George'as W. Bushas prabilo apie naują JAV nacionalinio saugumo strategiją, kurios pagrindas - preventyvūs smūgiai, tai tarptautinę bendruomenę sužavėjo ir išgąsdino. Sužavėjo tai, kad JAV prezidentas seniai išbandytą strategiją pristatė kaip naują, tiesiog kitaip apibrėždamas ir pakeisdamas jos taikymo objektą, t.y. pereidamas nuo valstybių prie nevalstybinių ir sunkiai nuspėjamų veikėjų - teroristų, smurtinių nevyriausybinių organizacijų ir neprognozuojamų valstybių. Išgąsdino tai, kad kalba buvo kategoriška, skelbianti pax americana oficialų įtvirtinimą. Tiesa, G.W. Bushas tuo metu kalbėjo savo visuomenei.

Ar jau tampame ir politinių savižudžių tauta?

Dr. Egidijus Vareikis

Dr. Egidijus Vareikis

Savivaldos rinkimai visai netoli. Paspėlioti, kas laimės, žinoma, įdomus užsiėmimas, nors ir rizikingas - Lietuvos patirtis rodo, kad rinkėjai linkę apgaudinėti ne tik viešosios nuomonės tyrėjus. Linkę apgaudinėti partijas ir kandidatus, linkę apgaudinėti ir... patys save.

Parašyti šį tekstą paskatino klausimas - kodėl rinkimams artėjant vėl kyla populistų populiarumas. Dvi didžiosios partijos, keisdamos viena kitą partinėje rikiuotėje, jau negali miegoti ramiai. Štai Rolando Pakso bendražygiai užima garbingą trečiąją vietą populiarumo rikiuotėje, o Darbo partija pirmą kartą per pastaruosius mėnesius prisiaugino naujų rinkėjų. Ir visa tai nepaisant to fakto, kad vienos partijos stabas vis giliau klimpsta į kriminalą, o kitos - dar prieš keletą metų buvo paskelbtas politiniu lavonu. Visa tai nepaisant to, kad viena partija neturi absoliučiai jokios municipalinio darbo tradicijos, o kitoje - publiką juokina šokanti vado žmona.