Apie ekonominę Europos Sąjungos paramą

Dabar Europos Sąjunga vienija penkiolika valstybių narių (Airiją, Austriją, Belgiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Graikiją, Ispaniją, Italiją, Liuksemburgą, Olandiją, Portugaliją, Prancūziją, Suomiją, Švediją ir Vokietiją). Jose gyvena 6 proc. mūsų planetos gyventojų; ES teritorija beveik pusantro karto didesnė už JAV. ES paslaugų eksporto ir importo dalis pasaulyje yra 25 proc., prekių – 19 proc.; ES bendrojo vidaus produkto dalis pasaulio ekonomikoje sudaro 20 proc.; kasmetinis biudžetas – per 90 mlrd. eurų; didžiausią jo dalį sudaro Vokietijos įnašas (vos ne penktadalį). Keturios ES valstybės – Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija – priskiriamos ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių aštuonetui. Šalis nares jungia bendra rinka, kurioje nėra kliūčių laisvam asmenų, prekių, paslaugų, kapitalo judėjimui. Bendroji rinka galutinai įsigalėjo neseniai – tik 1993 metais. Šį darinį, kai galioja bendri ir visiems privalomi teisės aktai, ekspertai vertina kaip toliausiai pažengusio ekonominio vienijimosi modelį. Tai skatina ES vienytis ir politiškai, šalis kandidates siekti šios narystės. 1998 metais prasidėjo derybos su Kipru, Vengrija, Lenkija, Estija, Čekija ir Slovėnija, 2000 metais – su Lietuva, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Malta.
ES siekiama sumažinti šalių ir regionų ekonominės bei socialinės plėtros lygio skirtumus, tai yra ekonomiškai silpni regionai remiami finansiškai, dalinamas jų ekonominis pajėgumas. Daugiausia tokios paramos sulaukia Graikija, Portugalija, Ispanija ir Airija. Ši parama skiriama per struktūrinius ir sanglaudos fondus. Jų panaudojimas – kiekvienos šalies sugebėjimų ir pastangų reikalas. Klasikiniais pavyzdžiais, kuriuos dažnai mini užsienio ir mūsų politikai, tapo Airija ir Graikija. Airija per paskutinįjį dešimtmetį išsiskiria sparčiausiai augančiu ūkiu, didžiausiu gimimų ir mažiausiu mirčių skaičiumi, didžiausiu jauniausių gyventojų skaičiumi, mažiausiais mokesčiais, didžiausiu bendrojo vidaus produkto augimu. Tuo tarpu Graikijoje – mažiausia BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, mažiausias BVP procentas, skiriamas moksliniams tyrimams, mažiausias eksporto procentas, mažiausia asmeninių kompiuterių, tenkančių šimtui gyventojų, mažiausiai automobilių tenka tūkstančiui gyventojų.
Kyla klausimas, ar įgijusi teisę naudotis ES parama Lietuva sugebės sumaniai tvarkytis, tai yra pasinaudoti jai teikiama ekonomine parama. Už paskirtas lėšas teks atsiskaityti – ES reikalauja tikslių ataskaitų, ar pagal paskirtį panaudoti pinigai. Yra pasitaikę atvejų, kai netiksliai panaudotas lėšas buvo paprašyta grąžinti.
Jau dabar, dar būdama šalimi kandidate, Lietuva gauna ES finansinę paramą per PHARE, ISPA, SAPARD programas. Anot Finansų ministerijos Finansinės paramos departamento direktoriaus Rolando Kriščiūno, PHARE programos tikslas – remti šalių kandidačių pasirengimą narystei ES. SAPARD – tai specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa, kurios pagrindinis tikslas – remti narystei besirengiančių šalių žemės ūkio modernizavimą, konkurencingumą, kaimo plėtrą ir skatinti alternatyvias pajamas kaimo vietovėse. Pagal šią programą Lietuvai kasmet skiriama apie 30 mln. eurų. Nuo 2000 metų Lietuva gauna paramą pagal ES iniciatyvą – ISPA. Šios programos lėšos skiriamos dideliems aplinkos bei transporto projektams įgyvendinti. ISPA finansuoja ne mažesnius kaip 5 mln. eurų vertės projektus, padengia ne daugiau kaip 75 proc. projektų vertės. Priminsime, jog programų parama skiriama su sąlyga, kad projektai bus finansuojami ir iš nacionalinių biudžetų.
Dabar Lietuvai skiriama finansinė parama iš ES fondų yra vidutiniškai 463 mln. litų per metus. Įstojus į ES parama bus gerokai didesnė. Europos Komisijos paskelbtame dokumente „Bendri derybų finansiniai rėmai 2004–2006 metais“ naujoms šalims narėms struktūrinių veiksmų biudžetas yra 25,567 mlrd. eurų. Per trejus metus struktūrinė parama pamažu bus didinama, bet negalės viršyti 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Iki 2006 metų naujai įstojusios šalys narės gaus apie 137 eurus gyventojui. Graikija, Airija, Portugalija ir Ispanija dabar vidutiniškai gauna 231 eurą gyventojui. Skirtumas didelis. Tačiau nepulkime pavyduliauti. Tokį skirtumą lemia šalies BVP dydis, šalies plotas, gyventojų skaičius, nedarbo lygis ir kt. Taip pat derėtų prisiminti, kad ES narių šeimą papildys dešimt šalių kandidačių. Iki šiol įstodavo po 2–3 valstybes (1985 metais – Ispanija ir Portugalija, 1995 metais – Austrija, Suomija ir Švedija). ES biudžetas taip pat turi dugną – vargu ar būtų gerai, jei visos lėšos būtų sunaudotos iš karto, įstojus dešimčiai šalių kandidačių. Lietuvai įstojus į ES, 2004–2006 metais iš struktūrinių fondų kasmet vidutiniškai tikimasi gauti po 1 mln. 707 tūkst. litų.
Šiuo metu koordinuojant Finansų ministerijai rengiamas Bendrasis programavimo dokumentas. Tai svarbiausias dokumentas norint gauti struktūrinių fondų paramą. Jame Lietuva turės parodyti, kam ir kaip panaudos ES struktūrinių fondų lėšas. Šiuo metu numatyti keturi struktūriniai fondai: Europos regioninės plėtros, Europos socialinis fondas, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas ir Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas.
Lietuvos bendrajame programavimo dokumente išskiriami trys plėtros prioritetai: gamybinis sektorius, žmogiškieji ištekliai, socialinė ir ekonominė infrastruktūra. Gamybiniam sektoriui lėšos bus skirstomos pagal keturias kryptis: parama stambioms pramonės įmonėms, parama žemės ūkiui, kaimo plėtrai, miškininkystei, žuvininkystei, parama moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, parama turizmui. Žmogiškųjų išteklių kryptis – tai užimtumas, aktyvios darbo rinkos priemonės, socialinė integracija; švietimas ir profesinis mokymas; informacinė visuomenė. Socialinei ir ekonominei infrastruktūrai skirtos lėšos skirstomos penkiomis kryptimis: transportas, telekomunikacijos ir energetika, aplinkos apsauga, socialinė ir sveikatos apsaugos infrastruktūra, vietinė infrastruktūra.
Atsižvelgiant į kryptis nustatytos priemonės, kurios turėtų dar labiau sukonkretinti investavimo sritį, – regioniniai, socialiniai ir ekonominiai partneriai bei kiti Lietuvos ūkio subjektai galės rengti ir teikti finansavimui konkrečius projektus.
Lietuva vertinama kaip viena pirmaujančių šalių kandidačių kuriant teisinę ir administracinę sistemą, reikalingą struktūrinių fondų ir sanglaudos fondo administravimui. Tikėkime liaudies išmintimi: „Gera pradžia – pusė darbo“.

Aldona KAČERAUSKIENĖ

© 2002 "XXI amžius"