Dviguba kiaulystė

„Williams“ pasielgė kiauliškai. Į tai aštriai sureagavo tik Prezidentas. Jis vienintelis iš valstybės vadovų rimtai sunerimo dėl nacionalinio saugumo ir ūkinio savarankiškumo. Ministras Pirmininkas ir Seimo dauguma mano, kad viskas vyksta pagal planą. Intensyvios pastangos galiausiai davė vaisių: amerikiečiai išguiti, grįžta su tokia nostalgija laukti seni draugai.
Truputis istorijos. Mūsų „didieji“ kaimynai nuo amžių veržiasi prie Baltijos jūros. Tas beveik pasisekė Ivanui Žiauriajam. Galiausiai pavyko Petrui Pirmajam, kuris įsitvirtino siaurame ruoželyje prie Suomių įlankos. Už tai jis labiausiai ir gerbiamas – „iškirto langą“ į Europą. Buvo daug karų, kuriuose lietuviams teko ginti savo žemes prie Baltijos. Vieno jų metu buvo nusiaubtas Vilnius, išplėšti ir sugriauti Valdovų rūmai, kad neliktų net valstybingumo žymės. Taip, tie patys, kuriuos atstačius premjeras tikisi įsiamžinti.
Baltijos valstybėms vėl atgavus nepriklausomybę, kaimynai prarado didžiąją dalį jūros pakrantės. Su tuo susitaikyti nėra taip paprasta. Atgauti jėga, kaip parodė Čečėnijos įvykiai, per didelė kaina ir nepalanki tarptautinė situacija. Tenka ieškoti kitų būdų.
Banali tiesa: kas valdo energetiką, tas valdo valstybę. „Williams“ ir Vyriausybės sutartyje Lietuvai buvo numatyta teisė išpirkti visas amerikiečių bendrovės akcijas bei įpareigojimas perduoti įmonės valdymą tik euroatlantinius kriterijus atitinkančiai bendrovei. Šių metų birželio mėnesį „Williams“, „Jukos“ ir dabartinės Vyriausybės derybose šie straipsniai iš sutarčių dingo. Taip buvo atvertas kelias „draugų“ sugrįžimui. Netgi dabar, pasprukus iš Lietuvos „Williams“, buvo likusi galimybė premjero A.Brazausko Vyriausybei grąžinti Lietuvai šio strateginio objekto kontrolę ir taip įrodyti žmonėms, kad valstybės interesai yra aukščiau už partinius ir asmeninius. Tiek ekonomistai, tiek teisininkai siūlė keletą variantų, kaip tą padaryti. Tačiau ponas premjeras rimtu veidu tautai pareiškė, kad jis kitų alternatyvų nemato. Kyla klausimas, ar Ministras Pirmininkas dėl amžiaus ir pablogėjusios sveikatos jų neįžiūri ar yra ir kitos, „svarbesnės“ priežastys.
Valdant šiai Vyriausybei, kurią mūru remia į Seimo daugumą susispietusi buvusi partinė nomenklatūra, perspektyva atrodo liūdna. Atidavusi į kaimynų rankas „Mažeikių naftą“ ir prie to pridėjusi dar dujų ūkį, Lietuva sparčiai žengia ekonominės (o per ją ir politinės) nepriklausomybės praradimo link.

Bronislovas Prižginiškis

© 2002 "XXI amžius"