Horizontai

Jaunimas už NATO

Lapkričio pabaigoje Prahoje vyks NATO valstybių susitikimas. Tvirtai tikima, jog Lietuva bus pakviesta į šią organizaciją. Tačiau pakvietimas – ne priėmimas. Iki priėmimo dar praeis metai ar daugiau. Per tą laiką bus stebima Lietuvos vidaus ir užsienio politika: korupcijos mastai, požiūris į holokaustą, tautinių mažumų būklė ir t.t.
Tokiomis aplinkybėmis trys Seimo nariai iš šimto keturiasdešimt vieno sugalvojo referendumą dėl stojimo (nestojimo) į NATO. Aktyviai renkami parašai net aukštosiose mokyklose. Paskutiniųjų apklausų rezultatai rodo, jog norinčių, kad Lietuva būtų NATO nare, yra gerokai daugiau nei pusė. Galima tikėtis, jog referendumo organizatoriai nesurinks reikiamo skaičiaus parašų ir referendumas neįvyks. Toks variantas šiuo metu Lietuvai būtų palankiausias. Tačiau jeigu įvyktų, pats referendumo faktas NATO šalims sukeltų abejonių dėl mūsų priėmimo.
Spalio 23 dieną Seime įvyko konferencija „Jaunimas už NATO“. Ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus sveikinimo žodyje, ir parlamentarai – NATO reikalų komisijos pirmininkas Vaclav Stankevič bei Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė savo pranešimuose, ir JAV ambasadorius Johnas Tefftas bei krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius buvo vieningos nuomonės – Lietuvai kito kelio nėra kaip tik įsijungti į NATO šalių bendriją. Šią išvadą gausiai susirinkusį jaunimą prašyta skleisti savo aplinkoje, kalbėti su įvairaus amžiaus žmonėmis.
Anksčiau NATO šalininkų buvo mažiau. Po ilgo ir įtikinamo aiškinimo jų vis daugėjo. Dabar už NATO pasisako apie 70 proc. Lietuvos gyventojų. Aljansas niekam nežvangina ginklais, bet stengiasi palaikyti taiką ir saugumą. Tai ne tik karinė, bet ir demokratinė organizacija, dabartinės užsienio politikos kertinis akmuo, saugumo simbolis. NATO išlaikė istorinius daugiau nei pusės šimtmečio išbandymus. Į saugią šalį ateina daugiau investicijų, sukuriama daugiau darbo vietų, pakyla ekonominiai rodikliai, gerėja žmonių materialinė būklė. Niekas nėra apsaugotas nuo terorizmo. Niekas nežino, kur jis pasireikš. Sujungus daugelio valstybių jėgas atsakas į teroristų veiksmus bus stipresnis ir veiksmingesnis. Visos NATO šalys yra lygiateisės, įsiklausoma ir į mažų valstybių balsą. Taigi Lietuva ne tik nieko nepraras, ji daug laimės.
Lietuva yra tarp Rytų ir Vakarų. Nė vienas pasaulinis karas pro mūsų tėvynę nepraėjo be skaudžių padarinių. Anot R.Juknevičienės, ir 1939 metais mūsų žmonės gyveno, kūrė, planavo ateitį. Tačiau greitai milijonas gyventojų atsidūrė Vakaruose, Sibiro lageriuose, žuvo partizanų gretose. Tie, kurie liko tėvynėje, taip pat išgyveno netektis, dramas ir tragedijas. Pasaulis nėra tobulas, ne visų pasakų pabaiga laiminga. Visos valstybės susirūpinusios sienų saugumu. Vokietija aktyviai rėmė Lenkiją, lenkai remia mus. 30 km nuo Vilniaus yra Baltarusija, kurioje paslaptingai dingsta žmonės – diktatūros apraiška. Putinas siūlo Baltarusijai tapti Rusijos sudėtine dalimi. Geopolitiniai poslinkiai nėra aiškūs, bet juos reikia stebėti, prognozuoti, remtis istorine patirtimi. Mindaugas karūną priėmė iš Romos, ne iš Bizantijos. Krikštą priėmė taip pat iš Vakarų, ne iš Rytų. Tad ir dabar turime atsigręžti į Vakarus. „Be jų liksime paribio zonoje, net jeigu ir įsitvirtinsime Vakarų civilizacijoje“, – sakė R.Juknevičienė. Seimo narys, NATO reikalų komisijos pirmininkas Vaclav Stankevič pasidžiaugė, jog visų politinių partijų vieningai priimtas susitarimas dėl stojimo į aljansą yra sėkmingai vykdomas, Lietuva netgi tapo lydere tarp šalių kandidačių, dažnai minimas Vilniaus dešimtukas.
nukelta į 8 p.
atkelta iš 3 p.
Mums duotas šansas – niekas mūsų šalies nebevadins maža ir silpna valstybe, mes būsime sudėtinė NATO dalis, lygiavertė ir pilnateisė. Apie tai svajojo mūsų partizanai, kai 1949 metais buvo pradėtas steigti NATO.
Nepriklausomybę atkūrusi mūsų valstybė pradėjo antrąjį gyvavimo dešimtmetį. Jos vardas vis plačiau žinomas pasaulyje. Tolsta laikai, kai prašėme labdaros: sušelpkite, padėkite, atsiųskite, atvežkite… L.Linkevičius sakė: „Tie laikai atsibodo, jie baigėsi. Esame išdidi tauta, nuėjusi garbingą kelią, išsaugojusi savitą kultūrą, seną indoeuropiečių kalbą, intelektualųjį potencialą. Saugumą suprantame ne tik kaip privilegiją, bet ir kaip teisę dalyvauti NATO veiksmuose palaikant saugumą. Per tūkstantis mūsų kariškių uostė paraką karštuose taškuose“. Prisiminta, kaip trisdešimt mūsų karių buvo integruoti į Danijos kontingentą Kroatijoje. Jie pateisino viltis geru kariniu pasirengimu. Mūsų medikų grupė jau atlieka misiją Afganistane. Netrukus ten išvyks keturiasdešimt karių. Kartu su amerikiečiais jie aktyviai kovos prieš terorizmą. „Niekur nedalyvaudami, tik laukdami malonių niekam nebūsime įdomūs. Turėti saugumo skėtį virš galvos nepakanka. Tik visur dalyvaudami, palaikydami demokratinius procesus turėsime moralinę teisę būti lygiaverčiai“, – kalbėjo L.Linkevičius. Mūsų aktyvumą pagyrė JAV ambasadorius Johnas Tefftas. Jis sakė: „Lietuva padeda apginti civilizaciją, kurią visi labai branginame“.
Mūsų patirtis artėjant į NATO svarbi kitoms valstybėms. Stebėdama mus Rusija situacijos nebedramatizuoja. Daug Rusijos kariškių mano, jog tai mūsų pasirinkimas, mūsų teisė. Prelegentai suabejojo, ar Rusija kada taps NATO nare. Anot JAV ambasadoriaus Johno Teffto, NATO ir Rusija kuria naują tarybą, kuri palengvins bendrų sprendimų priėmimą kovojant su terorizmu, oro erdvės kontrolę Ukrainoje, Vidurio Azijoje, Kaukazo valstybėse. Pietų Kaukazas toli nuo Lietuvos. Mes negalime daryti įtakos ten vykstantiems procesams. Pastebimas tų šalių noras artėti prie NATO. Mūsų patirtis jiems yra svarbi. Su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu pasirašėme sutartis. Ukraina puoselėja viltis tapti NATO nare. Tų vilčių išsipildymas mums būtų svarbus.
Prelegentai išreiškė viltį, kad parašai dėl referendumo nebus surinkti. JAV ambasadorius J.Tefftas baigdamas savo kalbą sakė: „Džiaugiuosi, kad Lietuvai svarbios NATO puoselėjamos vertybės. Didžiuojuosi Lietuvos pasirengimu, tikiu, kad po nepilno mėnesio galėsime atšvęsti pakvietimą į NATO“. Tačiau visa priklausys nuo kiekvieno iš mūsų apsisprendimo, nuo pokalbių su tais, kurie abejoja.

Aldona KAČERAUSKIENĖ