Žmogaus teisės po 2001 m. rugsėjo 11–osios

Po teroristinio akto rugsėjo 11 dieną buvo sulaikyta apie 1 200 žmonių, dauguma jų – be teismo sankcijų. JAV kongresas priėmė vadinamąjį patriotinį įstatymą, leidžiantį praplėsti specialiųjų tarnybų ir FTB įgaliojimus. Tačiau naujos priemonės, kurios, teisėsaugos organų manymu, yra labai svarbios kovojant su terorizmu, susilaukė visuomenės kritikos.
Nepriklausoma „Tarptautinės amnestijos“ organizacija gegužės mėnesį parengė pranešimą, kuriame nagrinėjamas laikotarpis nuo 2001 metų sausio iki gruodžio. Dokumento autoriai bando įrodyti, kad kovos su terorizmu priemonės daugelyje šalių, o ypač JAV, pažeidžia žmogaus teises. „Tarptautinės amnestijos“ ekspertų manymu, patriotinis įstatymas labai plačiai traktuoja sąvoką „teroristinė veikla“, taip pat ir „veikla, kelianti grėsmę Jungtinių Valstijų saugumui“. Iš sulaikytųjų po rugsėjo 11-osios įvykių 104 vėliau buvo apkaltinti įvairiais, nesusijusiais su teroristine veikla, teisės pažeidimais, 504 sulaikytuosius Amerikos valdžia apkaltino JAV imigracijos įstatymo pažeidimu, dauguma jų buvo deportuoti iš šalies, nors kai kurie jų iki sulaikymo prašė politinio prieglobsčio. 2001 metų lapkritį prezidentas Bušas pasirašė įsakymą sudaryti karinę komisiją–teismą terorizmo aktų byloms nagrinėti, teismą, kur negalioja 5 konstitucijos pataisa, pagal kurią kaltinamasis neprivalo liudyti pats prieš save, teismo posėdžio metu nedalyvauja prisiekusieji, kaltinamasis neturi teisės į apeliaciją.
Pranešime buvo kalbama ir apie karinius veiksmus Afganistane, kurių rezultatas – tūkstančių nekaltų žmonių mirtys. „Tarptautinės amnestijos“ generalinės sekretorės I.Chan teigimu, JAV administracija ir Kongresas parodė blogą pavyzdį kitoms šalims. Indija, Pietų Afrika, Didžioji Britanija priėmė įstatymus, ribojančius žodžio laisvę bei žmogaus teises neteisėto sulaikymo atveju. I.Chan sako, kad kiekviena valstybė privalo užtikrinti savo piliečių saugumą, tačiau to reikia siekti efektyviomis priemonėmis, o ne pažeidžiant žmonių teises. Jeigu žmogus yra sulaikytas dėl įtarimo keliant grėsmę valstybės saugumui, tačiau jam yra paskiriamas advokatas, jo byla nagrinėjama atvirame teismo procese, kuriame dalyvauja prisiekusieji, – viskas gerai. Problema iškyla tada, kai žmogų sulaiko be konkrečių įkalčių prieš jį, be teismo sankcijų ir teisės į gynėją.
Kovos su terorizmu esmė – neleisti įvykti teroro aktui, sulaikyti potencialų teroristą, kol jis nepadarė nusikaltimo. „Tarptautinės amnestijos“ atstovė D.Arenas pateikia pavyzdį, kai įtariamasis buvo sulaikytas ir apkaltintas ketinimu susprogdinti radiologinę bombą. Prieš jo areštą nedelsiant pasisakė Žmogaus teisių teisininkų komitetas. Ar Amerikoje yra įstatymai, leidžiantys teisti žmogų, kol jis dar neįvykdė nusikaltimo? Į šį klausimą teisininkų komiteto atstovas K.Gurvicas atsako, kad yra atsakomybė už sąmokslo organizavimą. Jeigu asmuo nepadarė nieko neteisėto, tačiau yra liudininkų, kad jis ketina tai padaryti ir tai galima įrodyti teisme, asmeniui galima pateikti kaltinimą sąmokslo organizavimu. Tačiau tik teismas gali nuspręsti, ar žmogaus sulaikymas yra teisėtas, ar ne.
Kovoje dėl žmogaus teisių Amerikoje pastaruoju metu aktyviai dalyvauja teisėjai. Neseniai apygardos teisėja G.Kesler pareikalavo viešai paskelbti 1 200 žmonių, sulaikytų po rugsėjo 11-osios įvykių, vardus. Jos manymu, vyriausybė nesugebėjo įrodyti, kad šiuo atveju buvo reikalinga slaptumo politika. Slapčia areštuoti demokratinėje visuomenėje negalima. Yra sąvoka habeas corpus – ar žmogaus sulaikymas teisėtas, turi nuspręsti teismas. Amerikos vyriausybė dėl šio teisėjos reikalavimo pateikė apeliacinį skundą.
Kovai su terorizmu Amerikoje buvo pasiūlyta praplėsti FTB teises, kad biuras galėtų stebėti politines bei religines organizacijas, internetą, tačiau Demokratijos ir technologijų centro direktorius D.Dempsis į tai atsakė: vargu, ar nors vienas iš 19 teroristų, įvykdžiusių teroro aktą rugsėjo 11-ąją, aptarinėjo savo ketinimus internetu. Jo teigimu, šis pasiūlymas prieštarauja žmonių teisei į žodžio ir susirinkimų laisvę bei privataus gyvenimo neliečiamumui.
Hofstra universiteto profesoriaus E.Fridmano teigimu, tokio pasiūlymo įgyvendinimas užkirs kelią politinėms diskusijoms visuomenėje, žmonės bijos atvirai reikšti savo nuomonę. Praeityje jau buvo atvejų, kai naujieji įgaliojimai buvo panaudoti visai ne taip, kaip planuota. Fridmano nuomone, demokratinėje valstybėje dauguma neturi gauti to, ko reikalauja, priešingu atveju demokratija bus panaikinta. Visada turi būti ribojamoji sistema, į kurią įeina žmogaus teisių įstatymas.
Fridmano teigimu, po to, kai FTB pradės viršyti naujuosius įgaliojimus, visuomenė griežtai pasisakys už jų panaikinimą. FTB veiksmai vėl bus apriboti, kaip ne vieną kartą buvo nutikę. Kiek kartų jis pažeisdavo žmonių teises, kiek kartų atsiprašinėjo! (Ar ne laikas Amerikai nustoti klysti?) Fridmano manymu, labai svarbu istoriją prisiminti dabar, neleisti daugumai gauti to, ko nori tam, kad išsaugotų socialinę laisvę.
Teisininkų nuomone, net jei Amerikos piliečių teisės nebus pažeistos, pasiūlymo įgyvendinimas gali padaryti visuomenei daug žalos. Žmonės bijos atvirai reikšti savo nuomonę, nebus galimybių ieškoti geresnių politinių sprendimų.
Vykdančiosios valdžios atsakymas į tai vienas – visa tai laikina.

Ala RASMIENĖ

© 2002 "XXI amžius"