"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2002 m. gruodžio 18 d., Nr. 45 (45)

PRIEDAI







NATO plėtra: nauji uždaviniai, nauja era

Iki rugsėjo 11-osios teroro aktų Amerikoje NATO atrodė beprarandąs aktualumą pasaulinėje politikoje. Tačiau būtent po šių įvykių tapo akivaizdu, kad aljansas su dar didesne jėga ir pasiryžimu privalo stoti už transatlantinės bendruomenės saugumą ir stabilumą. XXI amžiaus pavojai suformavo naująjį NATO tikslą – efektyvią kovą prieš terorizmą. Tai paskatino naują aljanso plėtros, karinio bendradarbiavimo ir prioritetų politiką. Siekis sukurti kuo tvirtesnę sąjungą prieš terorizmo ir masinio naikinimo ginklų plitimą buvo bene pagrindinis septynių šalių sėkmės Prahos susitikime faktorius.
Lapkričio 21-osios laikraščio „The Washington Times“ vadinamas „brandžiu“ 53-ųjų metų aljansas oficialiai paskelbė kviečiąs derybų dėl narystės Lietuvą, Latviją, Estiją, Bulgariją, Rumuniją, Slovėniją ir Slovakiją. „Pasaulinio terorizmo amžiuje NATO žūtbūtinai reikia ieškoti būdų, kurie darytų jį stiprų pavojams atremti“, – rašo „The Washington Times“ pridurdamas, kad po teroro išpuolių JAV pirmąkart istorijoje NATO paskelbė 5-ąjį straipsnį, išpuolį prieš vieną sąjungininkę traktuojantį kaip agresiją prieš visas NATO nares.
JAV vadovas Dž.Bušas į NATO viršūnių susitikimą Prahoje, anot „The Washington Times“, vyko turėdamas tris pagrindinius tikslus. Pirmiausia – aljanso plėtra, buvusių Varšuvos pakto narių pažangos įvertinimas ir „laisvos, vientisos ir taikios“ Europos vizijos įgyvendinimo planai.
Antra, Prahoje buvo aptartas senojo pobūdžio aljanso reorganizavimas į daug lankstesnę, modernesnę ir stipresnę organizaciją, pajėgią veikti ne tik prieš didžiulę kariuomenę pačioje Europoje, bet galinčią kovoti su klastingais teroristais, jų rėmėjais ir prieglobstį teikiančiomis šalimis bei asmenimis už senojo žemyno teritorijos ribų. Tokiai kovai neužtenka nuo šaltojo karo laikų užsilikusios taktikos – šiandien iškilo daug profesionalesnės, įvairiau specializuotos, lengviau ir moderniau ginkluotos kariuomenės poreikis.
Kaip žinia, JAV gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas neseniai pasiūlė NATO atsakomųjų pajėgų modelį: pačia naujausia technologija būtų aprūpinta 21 tūkstantis aljanso karių.
Trečia, NATO viršūnių susitikimo metu buvo aptarti glaudesni ryšiai su Rusija. Gegužės mėnesio sensacija – konsultacinė NATO ir Rusijos taryba buvo sudaryta tikintis pašalinti Rusijos prieštaravimus dėl NATO plėtros, įtraukti ją į kovą prieš terorizmą. Po susitikimo JAV prezidentas lankėsi Maskvoje ir su V.Putinu aptarė pačius svarbiausius abiejų šalių santykius, nemažai dėmesio skyrė Čečėnijai.
Neoficialiais „The Washington Times“ duomenimis, Dž.Bušo administracija tikisi gauti kuo didesnę paramą veiksmams prieš Iraką. Tam atkakliai priešinasi Vokietija ir kitos didesnės Europos šalys. Tačiau, antra vertus, 85 proc. NATO galimybių priklauso nuo JAV, todėl Europa čia reikšmingesnio vaidmens vaidinti negali.
Kaip žinia, septynios naujai į aljansą pakviestos šalys pareiškė remsiančios Amerikos veiksmus Irake. Įsijungimo į NATO idėja, anot Latvijos užsienio reikalų ministrės Sandros Kalnietės, dar neseniai atrodė nelyginant pažadėtosios žemės vizija, už kurią pakviestosios labiausiai turi būti dėkingos maksimaliai plėtrai pritariančiai JAV.
Dera pastebėti, kad daugelis, ypač vyresniosios kartos, latvių, lietuvių ir estų jaučia nuoskaudą dėl Vakarų abejingumo 1940-ųjų sovietinei inkorporacijai. Vilniuje pasakytoje Dž.Bušo kalboje galėjai justi savotišką atsiprašymą dėl to ir pažadą visus Baltijos šalių priešus traktuoti kaip JAV priešus.
Įvairių politikos apžvalgininkų nuomone, šių šalių žmonės daug palankiau žvelgia į artimesnio bendradarbiavimo su JAV negu su pačiu NATO idėją. Latvijoje spalio mėnesį atlikti tyrimai parodė, kad apie 80 proc. šalies žmonių kiekvieną mėnesį uždirba mažiau nei 150 eurų ir mano, kad narystė aljanse juos įpareigos ir jų padėtį pablogins dar labiau.
„Mūsų žmonės klausia: kodėl turime leisti milžiniškus pinigus kariuomenei, jei vos suduriame galą su galu. Mūsų atlikta apklausa parodė, kad tik 51 proc. latvių pritaria šalies narystei NATO“, – sako Arnis Kaktinis, Marketingo ir viešosios nuomonės tyrimų centro direktorius.
Maža to, užsienio spaudoje vis dažniau pasirodo NATO plėtrą neigiamai vertinančių nuomonių. Kai kurios jų negaili kritikos derybų pakviestoms šalims, kai kurios – dėl skubotumo peikia aljanso politiką ir prognozuoja liūdnas pasekmes.
„Priimdamas Baltijos šalis į savo sudėtį NATO neužtikrins saugumo nei sau, nei joms“, – Maskvoje kalbėjo Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Sergejus Šiškarovas. Kiti Rusijos tarptautinių santykių ekspertai sako, kad „didžiuoju sprogimu“ vadinama NATO plėtra gali atnešti aljansui daugiau žalos nei naudos, nes posovietinio bloko valstybės esą gali būti pasirengusios narystei NATO psichologiškai, tačiau jų karinės pajėgos, fizinė bazė ir politinė kultūra – nevisiškai.
Panašios nuomonės ir JAV kariuomenės Europoje analitikas Džonas R.Denis sakydamas, jog etninės netvarkos, vyriausybinės korupcijos ir ribotų karinių galimybių kamuojamos šalys toli gražu nepridės Europai saugumo.
Tuomet kam plėstis? Regis, Vakarų vyriausybės įsitikinusios, jog aljanso plėtra yra optimaliausias būdas užsitikrinti saugumą.
„Šiandien aljansą sudaro du jėgos poliai: JAV ir likusios aljanso narės, – sako Dž.R.Denis. – Pridėjus tokias šalis kaip Rumunija, Bulgarija ar Slovakija, susidarys dar vienas, žemos kariuomenės kvalifikacijos polius. Tokių pajėgų padedamas NATO nebegalės deramai atlikti karinių operacijų.“
Nepaisant tokių nuomonių, dauguma transatlantinės bendruomenės vadovų ir diplomatų suskubo pasveikinti ilgą kelią ligi kvietimo į NATO ėjusias šalis, vadindami tai nauja era ne tik šių valstybių vidaus gyvenime, bet ir aljanso istorijoje. Anot pakviestųjų valstybių vadovų, NATO plėtra pirmiausia reikšminga tuo, kad sulaukusios transatlantinės bendruomenės pripažinimo posovietinės valstybės visiems laikams pasitraukė iš ūksmingo Rusijos šešėlio ir per žingsnelį priartėjo prie Vakarų.
„Tikimės, kad po pakvietimo į NATO Latvija taps demokratiškesnė ir atviresnė valstybė. Narystė aljanse mums padės susidoroti su vidaus problemomis, - sakė Latvijos transatlantinės organizacijos ekspertas Artis Pabrikas. – Kai tapsime visateisiais NATO nariais, latviai supras, jog jiems niekas nebegresia, o Rusija supras, kad Latvijos vieta yra šalia vakarietiškos bendruomenės“.
Kai kurie kritikai baiminasi, kad NATO siena gali tapti naujojo amžiaus geležine uždanga. „Putinas yra pragmatiška asmenybė, tačiau nėra lengva priversti jo žmones susitaikyti su Baltijos šalių naryste NATO“, -sakė buvęs sovietų diplomatas, kairiųjų lyderis Nikolajus Neilandas.
Antra vertus, pastarieji įvykiai rodo, kad Rusija nelinkusi sudaryti opozicijos transatlantiniam aljansui ir pati neprieštarauja artimesniam bendradarbiavimui. Bendra kova prieš terorizmą ir yra pažangiai mąstančių tautų vienijantis tikslas, kuris po lapkričio 21-osios Prahos viršūnių susitikimo tapo svarbiausiu NATO tikslu.

© 2002 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija