Naujas suokalbis: JAV aukoja Iraką už Baltijos šalis…

Per keletą dienų prisirinkau pluoštą pranešimų, kuriuos visus galima pavadinti taip: JAV pradėjo karo operaciją prieš Iraką. Kai tokia žinutė ryte pasirodė vienoje interneto svetainėje, ją perskaityti iškart panūdo dešimtys skaitytojų. Ar iš tikrųjų Vašingtonas išdrįso smogti antrą smūgį regione? Ar dabar tai jau tikrai naujojo karo pradžia? Kokių priemonių imsis Bagdadas? Kaip į tai reaguos Irako sąjungininkai ir apskritai pasaulio visuomenė? Galų gale, ar yra sąsajų tarp Irako ir Lietuvos?
Šie ir panašūs klausimai gali kilti ir „Horizontų“ skaitytojams.

JAV telkia jėgas aplink Iraką

Iš tiesų, JAV, kaip trečiadienį skelbia laikraštis „The World Tribune“, pradeda vadinamąją atvirą operacijos prieš Iraką fazę. Vadinasi, Vašingtonas pradeda burti savo kariuomenę aplink šią valstybę ir karines pajėgas telkia Bachreine, Katare, Kuveite ir Saudo Arabijoje. Šios šalys nuo seno yra Amerikos sąjungininkės ir čia dislokuotos skaitlingos amerikiečių karinės pajėgos. Iš jų Bagdadui buvo smogtas smūgis ir 1991 metais, kai kilo „Audra dykumoje“.
Tačiau ši karinė mašina pastaruoju metu nuolat stiprinama. Iš Havajų į Bachreiną artimiausiomis dienomis bus permesta apie 500 amerikiečių jūrų pėstininkų, vadovaujamų generolo leitenanto Erlo Helstono. Jie rengs placdarmą dislokuoti šalyje papildomas karines pajėgas, dalyvausiančias operacijoje prieš Iraką. Kuveite dar nuo praėjusių metų rugsėjo pabaigos dislokuota 3-iosios JAV armijos centrinė vadovybė, čia yra apie 2 tūkst. amerikiečių kareivių, tankų ir šarvuočių.
Pentagonas patvirtino, kad į regioną papildomai (be amerikiečių, čia yra Kanados, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos kariniai kontingentai) bus permesta dar beveik 20 tūkst. kareivių. JAV karinė žinyba netgi patvirtino aukštų karininkų, vadovausiančių operacijai, sąrašą. Kuveite operacijai rengsis generolas leitenantas Polas Mikolašekas, Saudo Arabijoje – generolas leitenantas Maiklas Moslis, o Bachreine – viceadmirolas Čarlzas Mura. Vasario 12 dieną į El Kuveitą atvyko JAV karinių pajėgų Artimuosiuose Rytuose ir Afganistane vyriausiasis vadas Tomis Frenksas.
Pentagonas ir CŽV planuoja, kad sėkmingai atlikti operaciją prieš Iraką prireiks 200 tūkst. kareivių.

Vašingtonas stabdo įsisukusią „blogio ašį“

Pamažu aiškėja, kad nuo metų pradžios sklindantys gandai apie galimą Amerikos ataką prieš Iraką nėra vien gandai. Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas leido suprasti, kad prezidentas Dž. Bušas svarsto smūgio Bagdadui galimybę kaip kovos su terorizmu tąsą. O JAV viceprezidentas Dikas Čeinis, po rugsėjo 11-osios teroro aktų sirguliavęs ir apskritai pasitraukęs į šešėlį, rengiasi kelionei po Artimuosius Rytus, kur aplankys vienuolika šalių, įskaitant ir Irako kaimynes.
Taigi Dž. Bušas, savo metinėje kalboje sausio 29 dieną pareiškęs apie „blogio ašį“ – Teheraną, Bagdadą ir Pchenjaną – nelaido žodžių vėjais. Praėjo vos keletas savaičių ir JAV rodo ženklus, kad trūks plyš įvykdys savo ketinimus – sustabdys šiuos terorizmo ir masinio naikinimo ginklų gamybos smagračius.
Kaip juokauja Pentagone, sutvarkė barzdočius, dabar imsis ūsuočių…

S.Huseinas bus nuverstas kovo mėnesį

Vienas iš pagrindinių norų – nuversti Sadamo Huseino režimą, ir tai, ko gero, bus padaryta jau kovo mėnesį, rašo Londono „The Guardian“. Ši idėja tarsi netyčia išplatintos informacijos pavidalu pasklido iš Pasaulio ekonomikos forumo Niujorke užkulisių. Tuomet Vašingtonas esą pareiškęs, kad turi S.Huseino nuvertimo scenarijų ir ši operacija truks kokias ašuonias savaites.
Pirmiausia JAV pasistengs sukelti nepasitenkinimą S.Huseino režimu šalies viduje, suaktyvinti opoziciją (prieš diktatorių galima panaudoti ir kai kuriuos nepaklusnius jo sūnus bei artimuosius), o paskui maištininkus parems visa Amerikos karinė mašina…
Vašingtonas tikisi, kad jų operaciją parems tūkstančiai emigravusių iš Irako S.Huseino politinių oponentų ir šiaip pabėgėlių. CŽV nori pasitelkti kurdų kovotojus, susibūrusius šiaurinėje Irako dalyje, ir puoselėja atkurti ne tik suverenų Kurdistaną, bet ir pašalinti „Bagdado vagį“, padedantį Turkijai kovoti prieš kurdų išsivadavimo lyderius.
JAV puoselėja viltis sutelkti Kuveito šiitų būrius. Amerikos instruktoriai jau dirba parengiamąjį darbą Kuveito teritorijoje, taip pat vyksta derybos su opozicinio Irako nacionalinio kongreso vadovais.
Žinoma, šiame žaidime, ko gero, didžiausią įtaką daro pinigai. Perfrazuojant žinomą posakį, jeigu – ne pinigai, tai labai labai dideli pinigai…

Opozicija yra ir Amerikai

Po rugsėjo 11-osios teroro aktų Amerikai iš esmės pritaria visas pasaulis. Moralės prasme Vašingtonas yra teisus šimtu procentų: demokratiją reikia ginti, terorizmo šaknis būtina išrauti. Niekam ne paslaptis, kad jos dabar nusidriekusios toli už Afganistano ribų…
Pasaulyje daug ir tokių šalių, kurios negatyviai vertina „reindžerio“ Vašingtono užmojus. Netgi pačioje Amerikoje apstu politikos veikėjų, kurie perspėja Dž. Bušą nekišti nagų, kur nereikia.
Pavyzdžiui, buvęs JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Ričardas Holbrukas tvirtina, kad Bušas klydo, tris valstybes vadindamas „blogio ašimi“. „Nėra jokios blogio ašies. Yra trys skirtingi valstybių tipai. Bet Irakas – tikroji problema“, – pasakė diplomatas.
BBC laidoje „Hard Talk“ jis pridūrė, kad dabartinis JAV prezidentas sumanė žengti žingsnį toliau negu jo tėvas, kuris 1991 metais išvijo Iraką iš Kuveito, bet nedrįso eiti toliau – nuversti S.Huseino režimo. Dabar atėjo laikas šią didžiulę JAV klaidą ištaisyti.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris laikraščiui „Die Welt“ pareiškė, kad artėjant rinkimams šalyje Irako problema Berlynui taptų pernelyg sunki našta. Netgi karščiausiam Dž. Bušo šalininkui, Didžiosios Britanijos premjerui Toniui Blerui atrodo, kad Vašingtonas pernelyg skuba, nes nėra akivaizdžių įrodymų apie S.Huseino paramą Osamai bin Ladenui. Londonas prisimena, kad dabartinė pensininkė konservatorė, buvusi premjerė „geležinė ledi“ Megė (Margaret)
Tečer pasielgė karštakošiškai, pradėjusi karą dėl Folklendo salų su Argentina…

Kas sulaiko Vašingtoną?

Dažniausiai svarstoma taip: S.Huseinas – tai ne padrika talibų armija Afganistane, kurią per keletą mėnesių pavyko išsklaidyti. Irako diktatorius turi sutelkęs disciplinuotą, gerai parengtą, ištikimą gerai ginkluotą (daugiausia rusiškais ginklais) kariuomenę.
Kitas kol kas Vašingtoną sulaikantis motyvas – Bagdadas turi branduolinį ir kitokį masinio naikinimo arsenalą. Tuo įsitikino tarptautiniai ekspertai, nuo 1993 iki 1999 metų tikrinę Irako atsargas. Vadinasi, Bagdadas šimtą kartų pavojingesnis už talibų Kabulą.
Dar daugiau: S.Huseiną atvirai remia ir JAV perspėja Arabų šalių lyga bei tokia įtakinga jėga kaip Kinija, su kuria Amerikai vis dėlto reikia skaitytis. Iranas, su kuriuo Irakas prieš keletą dešimtmečių kariavo, dabar tarsi pajuto brolybės trauką, o čia dar S.Huseinas pareiškė, jog atakos atveju irakiečiai nepaliks iraniečių nelaimėje…Ta pati NATO narė Turkija bijo, kad karas prieš Iraką išplis į kaimynines valstybes ir taps katalizatoriumi kurdams pakeisti politinę šalies sanklodą.
Pagaliau, kas ateis po S.Huseino? To nežino niekas.
Štai kodėl, kaip vaizdžiai rašo Austrijos laikraštis „Der kleine Zeitung“, muzikantai iš Dž. Bušo antiteroristinio orkestro vienas po kito palieka savo vietas.

Rusija tvirtina: „Ne!“

Kita kalba apie Rusijos reakciją. Ji ypač griežtai kritikuoja Ameriką.
V.Putinas, duodamas interviu laikraščiui „The Wall Street Journal“, perspėjo JAV dėl antiteroristinei koalicijai pavojingų vienašališkų veiksmų „blogio ašies“ atžvilgiu. Bet Dž. Bušas į šį perspėjimą sureagavo dar kartą pakartodamas, kad Irakui, Iranui ir Šiaurės Korėjai neleis grasinti Amerikai. Vadinasi, labai greitai Maskva turės nuspręsti, ar Rusija lieka antiteroristinėje koalicijoje. Maskvai Sadamo Huseino nuvertimas – principinis klausimas, galintis vėl atšaldyti santykius su Vašingtonu.
Rusijos vadovas savo nusistatymą prieš smūgį Irakui praėjusią savaitę pakartojo ir Kanados premjerui Žakui Kretjenui, apsilankiusiam Maskvoje.

Irakas – už Baltijos šalis…

Tačiau ne veltui sakoma, kad politika – kompromisų menas. Tik kompromisai kompromisams nelygūs.
Įdomus kompromisas galimas ir Irako atveju.
Kaip rašo Londono „The Times“, Dž. Bušas ketina su V.Putinu sudaryti sandėrį: Maskva užsimerkia prieš JAV smūgį Irakui ir formaliai lieka antiteroristinėje koalicijoje, o už tai Vašingtonas pagreitina Maskvos suartėjimą su aljansu ir net daro jai nuolaidų plėtros į Rytus klausimu.
Kaip suprantate, čia jau paliečiami ir Lietuvos gyvybiniai reikalai.
Rusų apžvalgininkai tokį sandėrį vadina nelogišku, nes Maskva jau tarsi viena koja aljanse, ir toks suokalbis esą jai nieko neduotų. Bet jeigu Irakas būtų paaukotas už Baltijos šalių įstojimą į NATO arba bent šio įstojimo įšaldymą – tai patenkintų abi puses.
Jeigu tikėtume „The Times“, sandėris su Maskva dėl Irako Dž. Bušo administracijoje gimdo ginčus. Prieš jį yra Pentagono šefas D.Ramsfeldas, už – valstybės sekretorius K.Pauelas ir prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais K.Rais. Vašingtone supranta, kad Rusijos pasitraukimas iš koalicijos apnuogintų JAV pozicijas Afganistano šiaurėje. Karo prieš Iraką atveju Vokietija grasina irgi neremti Amerikos.
Bet rusų politologai teigia, kad dažniausiai istorijoje nugali pragmatizmas. Vadinasi, Maskva iš tikrųjų gali apsimesti nepastebėjusi JAV operacijos Irake pradžios.
Todėl gali būti, kad Maskvai pavyks išsiderėti iš Vašingtono kokios nors NATO plėtros pertraukos. Gegužės mėnesį Rusijos ir NATO šalių ministrų susitikime ketinama pasirašyti vadinamąją „NATO dvidešimties“ bendradarbiavimo sutartį, kuri, kaip teigė K.Pauelas, taps gera aljanso viršunių forumo lapkritį Prahoje uvertiūra.
Jeigu toks scenarijus realus (pasaulio žiniasklaida, skirtingai nei lietuviškoji, sugeba prognozuoti ir pateikti globalines galimų įvykių versijas), Lietuvos viltys būti pakviestai rudenį į NATO turėtų blėsti. Arba atvirkščiai: Vilnius turėtų dar įnirtingiau belstis į Briuselio vartus, skelbdamas savo siūlomus variantus pagal Vašingtone ir Maskvoje kurpiamus scenarijus. Tik viešumas ir įžvalgumas padėtų išbristi iš susidarančios politinės aklavietės. Tačiau tokią įvykių eigą turėtų numatyti ir analizuoti Užsienio reikalų ministerijos, Prezidentūros, įvairiausių komitetų strategai, dešimtys patarėjų valstybės institucijoje ir t.t.
O gal galima ir kita įvykių raida: JAV skuba kuo greičiau pradėti operaciją prieš Iraką ir nuversti S.Huseiną, kad iki NATO viršūnių susitikimo Prahoje dar liktų gražaus laiko kaip nors užglaistyti Maskvai skaudžią Baltijos šalių integracijos į aljansą problemą. Bet tokią versiją palikime nuošaly...

Česlovas Iškauskas

© 2002 "XXI amžius"