Pagrindinio tautos tikslo siekimo prielaidos

Nepaisant intensyvėjančios globalinės demokratizacijos, modernizacijos bei integracijos, tautos egzistencijos pagrindinio tikslo siekimas susiduria su gana rimtomis kliūtimis. Apie kai kurias iš jų jau užsiminėme, apie kitas čia pakalbėsime kiek plačiau (jokiu būdu nepretenduodami susistemintai jas pateikti).
Suprantama, tų kliūčių esama daug ir gana įvairių. Tai gali būti ankstyvesniame tautos gyvenimo tarpsnyje susiformavęs, bet naujosioms sąlygoms neadekvatus žmonių mentalitetas, taip pat politikų negebėjimas sistemiškai aprėpti prasiplėtusios socialinės visumos; inertiška valstybės politika, kuriai tebebūdinga išlikimo siekio bet kuria kaina tradicija; dominuojantis „ekonomizmas“, t.y. įsitikinimas, jog dėmesys gamybai, materialinės gyvenimo sąlygos vaidina lemiamą vaidmenį ir kt. Čia paliesiu keletą kitų esminių prielaidų, kurios veikia tautos pagrindinio egzistencinio tikslo siekimą.

Senatorius R.G.Lugaras kviečia NATO pakilti į kovą

Sausio pabaigoje Briuselyje JAV senatorius Ričardas G. Lugaras kalbėjo apie NATO vaidmenį kovoje su terorizmu. Jo nuomone, tai, ką pasaulis išvydo rugsėjo 11-ąją, buvo šiurpus mūsų visuomenės perspėjimas apie pavojų, tykantį šalia. Amerikiečiai pajuto mirtiną grėsmę ir teroristų ekstremalumą, kurie pasirodė pasirengę viskam.
R. G. Lugaras – vienas žymiausių JAV politikų, objektyviai užsiimančių NATO plėtros klausimų sprendimu, santykių su Rusija derinimu. Senatorius pasisako ir už Lietuvos narystę NATO. Tačiau NATO plėtrai jis neteikia tiek reikšmės, kaip jo pajėgų mobilizavimui. Supažindiname „Horizontų“ skaitytojus su R. G. Lugaro koncepcijos mintimis.

Ar teroristus dera vadinti musulmonais?

Islamas reiškia ramybę. Po rugsėjo 11-osios išpuolių šimtai islamo pasekėjų, aktyvistų, diplomatų ir intelektualų spaudos konferencijose, viešais pareiškimais, straipsniuose reikalavo Osamos bin Ladeno ir teroristų nelaikyti musulmonais.
Pavyzdžiui, Amerikos musulmonas Racedas Tayehas, Jungtinių tyrimų ir studijų asociacijos narys, ragina žurnalistus vengti terminų „islamo fundamentalistai“ ar „musulmonų ekstremistai“. „Vadinkite juos teroristais, – sako R.Tayehas, – jie neturėjo jokios religijos“.
„Amerika tai suprato“, – sako žurnalo „National Review Online“ redaktorius Jonahas Goldbergas. JAV prezidentas Dž.Bušas sulaukė nemažai islamo tikėjimo žmonių padėkų ir simpatijų, kai praėjus keletui dienų po teroristinio išpuolio apsilankė mečetėje, tuo parodydamas, kad islamo JAV nesieja su terorizmu. Vėliau jis sakė: „Islamas to neskatino. Islamas iš esmės reiškia ramybę. Teroristai nesiekė ramybės – jie pasėjo blogį ir karą“.

Svarbus vizitas dar neišsprendžia visų klausimų

NATO generalinis sekretorius Džordžas Robertsonas į Vilnių atvyko iš Rygos. Aukštasis pareigūnas daug kalbėjo apie būtinumą Lietuvai stiprinti gerus santykius su Rusija, gyrė tų santykių būklę, ypač su Kaliningrado sritimi. Pasak Dž.Robertsono, ryšių stiprinimas su Karaliaučiumi prisideda prie naujų santykių su Rusija kūrimo pasibaigus šaltajam karui. Generalinis sekretorius teigė, jog sprendimą dėl NATO plėtros aljansas priims visiškai savarankiškai, ir Rusijos nuomonės nepaisys. Tačiau NATO vadovas atkakliai vengė kalbėti konkrečiai, kokios pretendentės į aljansą gali būti pakviestos viršūnių susitikime Prahoje lapkričio mėnesį. Apsiribota diplomatiniais išsisukinėjimais: dar niekas nenuspręsta. Priminta ir apie būtinus „namų darbus“, kuriuos iki lapkričio privalo atlikti Lietuva. Ne tik dėl mūsų kariuomenės modernizavimo, bet ir dėl kovos su korupcija stiprinimo bei demokratijos standartų išsaugojimo. Žodžiu, NATO vadovai nesunkiai gali rasti prie ko prikibti. O ypač dėl to, kad korupcijos pavyzdžių Lietuvoje netrūksta. Taigi nesulaukus pakvietimo nebus galima net prikišti, kad NATO pataikauja Maskvai. Patys būsime kalti. Gal todėl užsimaskavusiems NATO priešininkams Lietuvoje telieka trinti rankas iš džiaugsmo, kai kova prieš korupciją tik imituojama.

Pakeliui į tikslą

Pasaulio įvykiai taip smarkiai (ir vis labiau) nustelbia lietuviškus „namų reikalus“, kad neretai gali pasirodyti, jog Lietuvoje beveik nieko nevyksta. Net bulvarinės laikraštienos pirmuosiuose puslapiuose stambiu planu į skaitytoją žvelgia „marginaliniai“ nusikaltėliai, įvykiai, kuriems normali spauda skirtų nebent (sovietinės žurnalistikos terminais kalbant) „išplėstinę informaciją“.
Dėl bulvarinės spaudos „triumfo“ jau pabodo aušinti burną, juolab kad perspektyvos normaliai, objektyviai spaudai beveik nesimato, o čia jau ne vien konservatorių ar krikdemų galvos skausmas, bet ir valstybės rūpestis. Valstybės, kuri taip rūpinasi savo įvaizdžiu, o per dešimtį laisvos spaudos metų taip ir neįstengė išugdyti dienraščio, kurį būtų įmanoma ne tik perversti, bet ir susidaryti daugmaž objektyvią nuomonę apie šalies pulsą, jo svyravimus, apie kraujospūdį rinkoje, teisėtvarkoje, muitinėse ir kitose opiose valstybinio organizmo vietelėse. Apmaudu, nes intelekto ir objektyvaus proto Lietuvoje tam pakaktų. Esama neeilinių analitikų, profesionaliai į „seisminę“ padėtį pasaulyje ir Lietuvoje reaguojančių apžvalgininkų bei žurnalistų. Tik jie išsimėtę po tokius leidinius, kurie, ir būdami solidūs, nė iš tolo nepasiekia daugelio skaitytojų. Kodėl?

Ir ten yra grėsmių

Būtų gerai, jeigu tokią išvadą galėtume padaryti perskaitę A.Endriukaičio antieuropietišką kūrinį „Horizontuose“ Nr. 5. Pritartume, sakytume, kad tikrai taip yra. Reikiai eiti, bet su galva. Žiūrėti visapusės naudos: ir sau, ir Europai. Ir pasauliui.
O kai yra tik gąsdinimas ir jokios alternatyvos – tada negerai. Tada panašu į užsakymą. Užsakytojai mėgsta destrukciją įvairiausiais pavidalais. Viskas, kas yra grynai destruktyvu, panašu į užsakymą.
Pagalvokime apie alternatyvą. Pirmiausia – niekur neiname. Paliekame taip, kaip dabar yra. Neabejotinai Rusijos įtakoje. Ir visi žinome, kad dabar negerai yra. Ir tuštėja Lietuva (emigruojama), ir pasilikusieji nutautėja – psichologinė diversija. O dar niekaip nesusitvarkome su vietiniais ir globaliais vagimis, todėl skurstame. Negerai palikti taip, kaip yra.

Piniginė demokratija:

SKAUSMĄ MALŠINANTIS kompresas. paklusnumo užkeikimas. lygybės cinizmas.
aukštuomenės legalizavimas. VALDŽIA KAIP PREKĖ. DEMOKRATIJOS NĖRA.

Politika – idėja ar verslas?

„ Aš – banditas: gyvenu plėšdamas turtinguosius. – O aš – džentelmenas: gyvenu plėšdamas neturtinguosius. Jūsų ranką!“
Bernardas Šou

Mūsų žmonėms įteigta, kad Seimo ar savivaldybių rinkimų rezultatai yra šventas, neliečiamas dalykas, lygi, laisva, tikroji, natūralioji, neginčijama ir teisėta, kitaip neišreiškiama tautos valia. Teigiama, kad šią valią reikia gerbti ir jos klausyti, maištaujantieji baksnojami rinkimų rezultatais.
Iš principo taip ir yra, tačiau politinė visuomenė turi matomąją ir nematomąją pusę. Yra idealistinė nuostata – politika yra idėja, siekianti kilnių humanistinių tikslų; ir yra pridengta materialistinė nuostata, kai politika tampa tokiu pat verslu, kaip prekių gamyba arba prekyba. Šiuo atveju prekė yra korupciniai ir savanaudiški veiksmai, galimi mandatu gautą įtaką ir galimybę spręsti arba paveikti kitų sprendimus.

Ar atsakingai deramės su Europos Sąjunga?

2002 metų sausio 30 dieną Europos Komisija (EK) pasiūlė būsimų naujų Europos Sąjungos narių ūkininkams skirti tik ketvirtadalį tos finansinės paramos, kurią gauna dabartinių ES narių ūkininkai, o išmokos susilygintų tik 2012 metais. Šie siūlymai pribloškė realiausias kandidates į ES.
Europos Komisija nenurodo tikrų priežasčių, dėl kurių nusprendė vykdyti diskriminacinę politiką šalių kandidačių atžvilgiu. Europos Sąjungos žemės ūkio politika kasmet kainuoja 35 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug pusę viso ES metinio biudžeto, tačiau ji nebetenkina vidaus poreikių. Pagrindinė priežastis gali būti nenoras iš 35 mlrd. dolerių pyrago daugiau atriekti pusalkanėms naujosiomis narėms, nes ES šalių ūkininkai gautų mažiau lėšų.

JAV neketina „miegoti ant laurų“

Sausio 29-osios kalboje Dž.Bušas patikslino dar po rugsėjo 11-osios išpuolių suformuluotą pareiškimą, kad JAV nedarys skirtumo tarp teroristų ir juos palaikančiųjų. Šįkart Amerikos prezidentas pažadėjo nusitaikyti ir į bet kurį piktadarišką režimą, siekiantį įsigyti masinio naikinimo ginklų.
Dž.Bušas drąsiai įvardijo valstybės, kurios vis dar kelia grėsmę taikai pasaulyje. Šiaurės Korėją, Iraną ir Iraką JAV vadovas pavadino „aršiausiais blogio židiniais“. Dienraščio „Jerusalem post“ teigimu, Dž.Bušas nieko džiuginančio nežadėjo tiems, kurie tikėjosi, jog JAV „užmigo ant laurų“ po sėkmingos karinės kampanijos Afganistane. Atsiliepdamas į Dž. Bušo pareiškimą apie tris pasaulio taikai grėsmę keliančius režimus, šis dienraštis pritaria JAV prezidentui: „Dabar sustoti mes negalime. Jeigu teroristų stovyklos liks neišnaikintos, o šių valstybių indėlis į tarptautinį terorizmą nebus ištirtas, mūsų pasiektas saugumas tebus trumpalaikis apgaulingas reiškinys“.

Simpoziumas apie knygų muges

Tarptautinis simpoziumas apie knygų mugių svarbą Europoje vyko vasario 5-6 dienomis Vilniaus rotušėje.
Šių metų rudenį Lietuva pakviesta garbės viešnia Frankfurto knygų mugėje. Ta proga Goethe'ės institutas ir surengė simpoziumą. Jo tikslas – suformuluoti knygų mugių koncepciją, ypač ją pritaikyti „mažoms“ Europos tautoms, padėti Lietuvos visuomenei geriau suprasti, kas yra knygų mugės ir kam jos reikalingos. Simpoziume pranešimus skaitė prof. dr. K.Schlogelis, dr. A.Lemppas, L.Rudolfas, dr. M.Kasneris, dr. M.Walde'as, prof. dr. E.Aleksandravičius, dr. S.Žukas, A.Mažrimas, J.Kunčinas, L.Varanavičienė, I.Marčiulionytė. Diskusijose dalyvavo svečiai iš Frankfurto, Geteborgo, Leipcigo, Minsko, Maskvos, Prahos, Rygos, Talino ir Varšuvos.