Horizontai

Klausimas dėl tranzito per Lietuvą lieka atviras

Kaip praėjusį ketvirtadienį po susitikimo su Rusijos prezidento įgaliotiniu Kaliningrado tranzito klausimais Dmitrijumi Rogozinu ir Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Sergejumi Razovu sakė ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas, "klausimas dėl kariškių, vykstančių su kariniais bilietais, liko atviras, ir aš negalėjau jo suderinti". Vyriausybės vadovas teigė, kad šiuo klausimu konsultuojamasi su Europos Sąjunga, tačiau jis akcentavo, jog krypstama į tai, kad karinio bilieto pripažinti dokumentu, pakeičiančiu asmens pasą, negalima.Vienintelis galimas sprendimas, anot Premjero, jei Rusijos prašymą palaikytų Europos Sąjunga.
Nuo vasario 1 dienos tranzitu per Lietuvą galima keliauti tik su pripažintais, tai yra, aštuonių rūšių kelionės dokumentais. A. Brazauskas sakė, kad susitikime buvo daug dėmesio skirta tam, kokia bus nustatyta tvarka, užfiksuota ES dokumentuose, nuo liepos 1 dienos.
Vyriausybės vadovas informavo, kad Lietuvos derybininkai yra sutikę su Rusijos prašymu dėl vaikų kelionės tvarkos. Su tėvais važiuojantiems vaikams iki 14 metų, turintiems gimimo liudijimą, papildomų dokumentų nereikia. Tačiau nebuvo susitarta, kaip elgtis, kai vyksta vaikų grupės, ekskursijos ir pan.
Susitikime pavyko suderinti klausimą dėl antspaudų apie sienos kirtimą - nuo vasario 1 dienos kiekvienam keliaujančiam per Lietuvos teritoriją Rusijos piliečiui į kelionės dokumentą bus dedamas spaudas, tai yra, leidimas tranzitui. Tačiau Rusijos pusė atsisakė sutikti su pradiniu variantu, kad šis spaudas būtų dedamas į pasą. "Buvo susitarta, kad pasienyje kiekvienas Rusijos pilietis užpildys pareiškimą ir bus pažymimas šis pareiškimas", - patvirtino A. Brazauskas. Šiuos pareiškimus Lietuva jau yra išspausdinusi.
Nors apie tranzito tvarkos pasikeitimus Lietuvos pusė Maskvą informavo dar praėjusiais metais, Rusija susigriebė likus tik keletui dienų iki jos įsigaliojimo.
Vėliau Rusijos pareigūnai tais pačiais klausimais konsultavosi su užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu. Jei nebus vykdomi įsipareigojimai, duoti Europos Sąjungai, A. Valionis priminė, kad Lietuva turi tik vieną alternatyvą - įvesti vizų režimą. "Nematau kitos išeities, kaip tik labai sparčiai ir labai konstruktyviai dirbti", - tvirtino užsienio reikalų ministras. Pasak jo, Rusijos pareigūnai pažadėjo, kad abiejų šalių ekspertų grupės susitiks kaip įmanoma greičiau. "Mes nesiimsime jokių veiksmų, kurie mums sutrukdytų stoti į Šengeną. Nekursime jokių tvarkų, kurios natūraliai netaptų Šengeno teisyno reglamento dalimi", - dar kartą pakartojo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Vasario viduryje Rusijos Dūma turėtų apsispręsti dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos sutarties ratifikavimo datos. Pasak D.Rogozino, šį dokumentą Rusijos Dūma turėtų ratifikuoti iki pavasario sesijos pabaigos, o sesija baigsis birželį. Svečias sakė, kad ratifikavimo procedūra jau pradėta, iki vasario 1 dienos turėtų būti parengti visi reikalingi dokumentai. D. Rogozinas sakė, kad sienos sutarties ratifikavimas formaliai nesusijęs su įsipareigojimais Europos Sąjungai. "Mes raštiškai tokio įsipareigojimo nedavėme. Tai, kas susiję su šios sutartimi ratifikavimu, yra gera valia ir teisinga politika, kuri turi būti siekiant tolesnio Lietuvos ir Rusijos suartėjimo. Manau, kad šią sutartį reikia ratifikuoti", - pabrėžė D. Rogozinas.
Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos sutartis buvo pasirašyta 1997 m. spalio 24 d. Lietuvos Seimas ją ratifikavo 1999 m. spalio 19 d.

Parengta pagal Eltos ir užsienio agentūrų pranešimus