Žinios trumpai

Šeštadienį įsigaliojo Europos Sąjungos (ES) Nicos sutartis, pasirašyta 2000 metų gruodį viršūnių susitikime ir sudaranti sąlygas reformoms, kurių reikia Europos šalių bloko plėtrai į Rytus. Sutartyje numatyta, kad Europos parlamento narių skaičius nuo dabartinių 626 padidės iki 732, bus naujai paskirstytos vietos. Europos Komisija turės ne 20, o 25 narius. Penkios didžiosios valstybės daugiau nebeturės antrojo savo komisaro. Sutartis taip pat numato naują balsų pasiskirstymą ES ministrų taryboje. Nicos sutartį jau 2006 metais gali pakeisti nauja konstitucinė sutartis, kurią dabar rengia buvusio Prancūzijos prezidento Valeri Žiskaro d’Esteno vadovaujamas Europos ateities konventas. Pastarasis siekia iš esmės reformuoti ES institucijas.
u Rengdamasis galimam karui su Iraku, Vašingtonas toliau telkia savo karius Persijos įlankos regione. Iki vasario vidurio į Kuveitą atvyks dar 80 tūkst. amerikiečių karių. Šiuo metu čia jų yra apie 20 tūkst. „Kuveitui dabar sunkus etapas“, - įspėjo vidaus reikalų ministras savo šalies žmones. Kartu jis pabrėžė, kad Kuveito žmonėms JAV kare su Iraku nereikia bijoti nieko, išskyrus sabotažo aktų. Vyriausybė paves pamokslininkams mečetėse išaiškinti žmonėms, kad tokios akcijos yra neteisingos. Kuveitas yra pietinė Irako kaimynė ir laikomas svarbiais vartais amerikiečių invazijai. Anot ministro, JAV Kuveite, be kita ko, sutelks 350 lėktuvų ir aštuoniolika karinio jūrų laivyno laivų.

Kopenhagoje ir Stokholme pristatytos visuomenės nuomonių apklausos. Duomenys rodo, kad dauguma danų norėtų pakeisti savo kroną euru, tuo tarpu švedai vieningosios Europos valiutos atžvilgiu tebėra pasidaliję į dvi stovyklas. Euro įvedimui pritartų 55 procentai danų, 34 procentų būtų prieš, o likę 11 procentų šiuo klausimu dar neapsisprendę. Švedai, balsuosiantys dėl prisijungimo prie euro rugsėjo 14 dienos referendume, šiuo klausimu vis dar pasidaliję į dvi stovyklas. Už vieningąją Europos valiutą pasisako 44 procentai Švedijos gyventojų, o 43 procentais yra prieš. Tuo tarpu visuomenės nuomonės akivaizdžiai pasikeitė naftos ištekliais turtingoje Norvegijoje, kurios gyventojai 1972 ir 1994 metais nepritarė savo šalies prisijungimui prie Europos Sąjungos. Naujosios apklausos rodo, kad Norvegijos stojimą į ES remia du trečdaliai šalies gyventojų. Atrodo, jog proeuropietiškos visuomenės nuomonės paveikė ir krikščionių demokratų partijai atstovaujantį Norvegijos premjerą Chelį Manę Boneviką, kuris anksčiau narystei ES priešinosi. Iš Skandinavijos šalių vienintelė Suomija kartu su kitomis vienuolika ES valstybių yra prisijungusi prie euro zonos.

JAV šiandien paskelbs žvalgybos Irake duomenis, kurie esą įrodo, jog Irakas slepia draudžiamus ginklus.Tai pareiškė JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas žurnale „The Wall Street Journal“. „Įrodymai patvirtins, kad JT ginklų inspektoriai negauna viso reikalingo bendradarbiavimo, jų prašymai nepriimami, o klausimai lieka neatsakyti“, - sakė K.Pauelas savo straipsnyje. Jis teigia, kad JAV pateiks įrodymus apie ginklų programas, kurias Irakas stengiasi nuslėpti. Aukštas pareigūnas paragino pasaulį pripažinti, jog Irakas nepakluso tarptautinės bendrijos valiai, kuri buvo pareikšta JT rezoliucijoje Nr. 1441. Pasak jo, Irakas neįvykdė dviejų rezoliucijos reikalavimų - deklaruoti savo ginklus ir bendradarbiauti. „JAV siekia taikiai nuginkluoti Iraką, - pabrėžė K. Pauelas. - Tačiau mes nepabūgsime karo, jeigu tai bus vienintelis būdas atsikratyti Irako masinio naikinimo ginklo“. JAV valstybės sekretorius taip pat sakė, kad šiuo metu JAV pradeda naują konsultacijų su sąjungininkais etapą ir stengsis išspręsti tarpusavio nesutarimus. Remdamasis gerai informuotais šaltiniais, dienraštis „The Washington Post“ teigia, kad JAV žvalgyba turi informacijos, jog Irakas pervežė ir slėpė draudžiamą ginkluotę nuo Jungtinių Tautų inspektorių dažnai likus kelioms dienoms ar net valandoms iki inspektorių apsilankymo. JAV prezidentas Dž. Bušas su nacionalinio saugumo patarėjais nutarė išslaptinti kai kuriuos duomenis ir paskelbti viešai. Paskelbus tokią informaciją, tikimasi sulaukti didesnio pritarimo JAV planams jėga priversti Sadamą Huseiną nusiginkluoti.

Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) neturėjo žvalgybinių duomenų, kurie būtų padėję išvengti rugsėjo 11-osios tragedijos. CŽV pareigūnas pareiškė esąs įsitikinęs, kad visa žvalgybinė informaciją, kurią tarnyba turėjo surinkusi iki 2001 m. rugsėjo 11-osios, nebūtų padėjusi užkirsti kelio teroristiniams išpuoliams, tą dieną sukrėtusiems visą pasaulį. Likus keliems mėnesiams iki išpuolių vyko „karštligiškas“ darbas ir, padedant sąjungininkams, buvo surinktas „milžiniškas“ žvalgybinės informacijos kiekis apie Osamą bin Ladeną ir jo „Al Qaeda“ organizaciją. „Faktas, jog, nepaisant visko, ką darėme, mes ir likę vyriausybės nariai negalėjo surasti strateginės informacijos - kas, kur, kaip ir kada, – kuri būtų leidusi mums susidaryti aiškesnį šio mirtino sąmokslo vaizdą“, - sakė CŽV direktoriaus pavaduotojas slaptoms operacijoms Džeimsas Pevitas.
u Europos didžiausiai ekonomikai būtina tikra krizė, norint, kad reformoms pritartų dauguma šalies gyventojų, - tuo įsitikinęs darbo rinkos specialistas M.Burda, dėstantis Berlyno Humboltų universitete nuo 1993 metų. Jo nuomone, vyriausybė pasiūlė įdomių ir „kai kurių keistų dalykų“ bei keletą tokių, kuriems nėra vilties „praeiti“ parlamente. Taip jis atsiliepė apie ministrų kabineto iniciatyvas, paskelbtas po perrinkimo praėjusių metų rudenį. „Svarbiausias klausimas yra tai, ar dabartinė padėtis pakankamai sudėtinga, kad paskatintų visuotinį sutarimą, - sakė M.Burda, pridurdamas: – Šiems dalykams būtina krizė, o aš nepastebiu, kad žmonės taip jaustųsi“. Praėjusį gruodį nedarbo lygis Vokietijoje pasiekė 4,225 milijono, arba beveik 10 procentų visos darbo jėgos. Manoma, kad iki vasario bedarbių šalyje padaugės iki 4,5 milijono. 2002 metais didžiausia Europos ekonomika tepaaugo 0,2 procento - lėčiausiai per pastaruosius devynerius metus.

Kiek Rusijoje naftos, nežino niekas. Anot ekspertų, paslapties šydas, dengiantis Rusijos „juodojo aukso“ atsargas, neleidžia tikėtis didžiulių investicijų į jų plėtojimo verslą. Pagal daugiau ar mažiau svarbių duomenų įslaptinimo tradiciją, atsiradusią dar Sovietų Sąjungos laikais, duomenis apie tikslias įrodytas Rusijos naftos atsargas dengia paslapties šydas. Tai taip pat atsitinka dėl klasifikacijų skirtingumo, dėl sąvokos „įrodytos atsargos“ netikslumo ir, svarbiausia, dėl valdininkų nenoro pereiti prie tarptautinės klasifikacijos sistemos ir atskleisti kai kuriuos duomenis. JAV žurnalo „Oil and Gas“ duomenimis, įrodytos Rusijos naftos atsargos sudaro 48,6 milijardo barelių, tuo tarpu Rusijos analitikai kartais nurodo mažiausiai tris kartus didesnius skaičius. Kartais su jais sutinka ir užsienio ekspertai, nurodydami 136 milijardų barelių skaičių. Penkių stambiausių Rusijos korporacijų ataskaitose pateiktais duomenimis, šios bendrovės kontroliuoja daugiau kaip 70 milijardų barelių naftos. Pavyzdžiui, pramonės lyderių „Lukoil“ ir „Jukos“ atsargos sudaro atitinkamai 14,5 milijardo barelių ir 12,6 milijardo barelių. „Jei paprasčiausiai sudėtume dešimties stambiausių Rusijos naftos bendrovių atsargas, kurias patvirtino analitikai, bus gautas skaičius, kuris labai viršys įvertinimus, kuriuos, tarkime, paskelbė „British Petroleum“ analitikai“, - aiškina „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis. Jo vertinimais, Rusijoje yra ne mažiau kaip 150 milijardų barelių įrodytų naftos atsargų, kurios leis išsaugoti esamas gavybos apimtis dar ne vieną dešimtmetį.

Parengta pagal Eltos ir užsienio agentūrų pranešimus

© 2003"XXI amžius"