Politikos analitikai abejoja
referendumo sėkme
Politologai, sociologai, žurnalistai
ir kiti Atviros Lietuvos fondo bei Tarptautinių santykių ir politikos
mokslų instituto surengtos konferencijos dalyviai labai atsargiai
prognozavo būsimo Lietuvos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje
(ES) rezultatus. Kai kurie konferencijos Porinkiminė Lietuva:
politikos naujovės ir tęstinumas prelegentai teigė, jog ne itin
sėkmingai numatyti praėjusių Prezidento rinkimų rezultatai leidžia
manyti, kad ir referendumo dėl narystės ES rezultatas gali būti
netikėtas.
Bus stebuklas, jeigu Lietuva balsuos už stojimą į Europos Sąjungą,
- sakė Lietuvos ryto redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka.
Jis priminė praėjusius Prezidento rinkimus, kurių rezultatas daugeliui
buvo labai netikėtas. Netikėtumo, pasak R. Valatkos, galima laukti
ir iš artėjančio referendumo. Visiems yra aišku, kad Europos
Sąjungoje turėtume gyventi šiek tiek geriau ir tas aiškumas baigsis
tuo, kad referendumas formaliai pasakys Ne, - kalbėjo žurnalistas.
Jam pritarė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių bei
politikos mokslų instituto docentas Ramūnas Vilpišauskas. Praėjusių
Prezidento rinkimų rezultatas daug kam buvo netikėtas, daug kas
po jų susimąstė, kad ir tai, jog referendumas baigsis be jokių
siurprizų, jau nėra garantuota, - sakė politologas.
Paklausti apie galimą referendumo nesėkmę ir to priežastis, politikos
analitikai įvardijo skeptišką bendrą Lietuvos piliečių požiūrį
į politinę sistemą bei gyvenimo perspektyvas. Žmonės gali balsuoti
ne prieš Europos Sąjungą, bet prieš politinį elitą, - pažymėjo
R. Vilpišauskas.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius
Raimundas Lopata akcentavo ir išrinktojo prezidento Rolando Pakso
vaidmenį rengiantis būsimajam referendumui. Situacija gali dar
pablogėti, jeigu apie Europos Sąjungą išrinktasis Prezidentas
šnekės taip, bet... arba tiktai taip.
Planuojamas referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą turėtų
įvykti šių metų gegužės 11 dieną. Tačiau šią datą dar turi patvirtinti
Seimas. Jis tai svarstys vasario 24-ąją prasidėsiančioje neeilinėje
sesijoje. Gegužės mėnuo referendumui pasirinktas todėl, kad tai
yra laikotarpis tarp Lietuvos stojimo į ES sutarties pasirašymo
ir jos ratifikavimo. Labai svarbu pateikti aiškų tautos sprendimą
dėl stojimo į ES prieš sutarties Europos valstybių parlamentuose
ratifikavimą.
2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose numatoma pasirašyti Lietuvos
stojimo į ES sutartį, kurią vėliau turės ratifikuoti Lietuvos
Seimas, ES valstybių narių parlamentai bei parafuoti Europos Parlamentas.
Ratifikavus stojimo sutartį ES valstybėse narėse, Lietuva taptų
visateise ES nare ir 2004 metų birželį jau galėtų dalyvauti Europos
Parlamento rinkimuose.
Pagal dabar galiojančią Referendumo įstatymo nuostatą, sprendimas
dėl klausimų, kurie buvo svarstyti privalomajame referendume,
yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių,
dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip trečdalis piliečių,
turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Šiuo metu rinkėjų sąrašuose yra daugiau kaip 2,7 milijono Lietuvos
piliečių. Pritarimas Lietuvos narystei ES būtų pareikštas tuo
atveju, jei už tai būtų ne mažiau kaip 902 tūkst. 550 piliečių.
Pagal Eltą
© 2003"XXI amžius"
