NATO generalinis sekretorius: pakviestų į Atlanto Aljansą šalių stojimo sutarčių ratifikavimas nebus sklandus

NATO generalinis sekretorius lordas Džordžas Robertsonas Kęstučio Vanago (ELTA) nuotrauka

Vasario 27 dieną Lietuvos Respublikos Seime lankėsi ir plenariniame posėdyje kalbą pasakė NATO generalinis sekretorius lordas Džordžas Robertsonas. Jis taip pat atsakė į Seimo narių klausimus.
Dž.Robertsonas pabrėžė, kad kitais metais vyksianti Atlanto Aljanso plėtra, kada prie jo prisijungs Lietuva su dar šešios valstybėmis ir kada jo narių skaičius išaugs nuo 19 iki 26, bus didžiausia jo istorijoje. Šios tarptautinės organizacijos generalinis sekretorius patikino, kad Atlanto Aljansas, į kurį 2004 metais įstos septynios naujos šalys, savo tikslais, siekiais, veikla skirsis nuo ankstesnės NATO.
Pasak Dž.Robertsono, istoriniame NATO viršūnių susitikime Prahoje 2002 m. lapkričio 21-22 d. buvo ne tik septynios valstybės oficialiai pakviestos pradėti derybas dėl narystės, tačiau ir apibrėžti NATO politikos pokyčiai, kuriuos galima išskirti į tris punktus: 1) Atlanto Aljansas pasiryžęs ryžtingai spręsti terorizmo klausimą; 2) NATO pasiryžusi siekti masinio naikinimo ginklų, su jais susijusių technologijų, medžiagų ar patyrimo platinimo prevencijos ir kontrolės (Irako krizė įrodo, kiek šis klausimas svarbus tarptautiniam stabilumui); 3) susitarimas, kad Atlanto Aljanso pajėgos turi būti pasirengusios būti ten, kur jų reikia, o ne tik ten, kur yra jo narių teritorija. Šiuo metu sąjungininkės daug dirba, įgyvendindamos tuos naujus organizacijos politikos pokyčius. Konkretus to įrodymas – NATO greito reagavimo pajėgų kūrimas (jas planuojama sukurti iki 2004 metų). Generalinis sekretorius akcentavo, kad Lietuva prie jų galės prisijungti tapusi nare.
Prelegentas pasidžiaugė, jog Lietuva deda daug pastangų, siekdama prisidėti prie NATO teikiamos saugumo erdvės stiprinimo ir įnešti savo indėlį į organizaciją. Dž.Robertsono manymu, Lietuva pasiekė puikių pasiekimų, įgyvendindama narystės politinius reikalavimus, tačiau jai dar reikėtų sustiprinti kovą su korupcija, ne mažiau svarbus yra tęstinis jos ginkluotųjų pajėgų pertvarkymas kuriant veiksmingus karinius dalinius. Ypač teigiamai buvo įvertintas 2001 m. gegužės 23 d. pasiektas Lietuvos parlamentinių partijų susitarimas dėl šalies gynybos politikos 2001-2004 metais, pagal kurį susitarta Lietuvos gynybos išlaidas 2002 metais nustatyti 2 proc. BVP ir 2003-2004 metais šio procento nemažinti. Generalinis sekretorius išreiškė viltį, kad šis procentas bus ilgai išlaikytas ir po 2004 metų. Įvairių minėtų priemonių įgyvendinimas turėtų lemti, jog Lietuva taps veiksminga ir gerbiama NATO sąjungininke. Apskritai mažų Atlanto Aljanso valstybių prioritetu turėtų tapti specializuotų ginkluotųjų pajėgų, pavyzdžiui, nukreiptų į kovą su cheminiu ginklu, kūrimas.
Dž.Robertsonas pabrėžė, kad net maža šalis gali įnešti svarbų indėlį į tarptautinį saugumą. Tai liudija geri Lietuvos santykiai su didžiąja kaimyne Rusija, tranzito į Kaliningrado sritį klausimo sureguliavimas, įsipareigojimai Ukrainai. Be to, Lietuva dalyvauja NATO taikos misijose, operacijose Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove bei Afganistane, ir visur Lietuvos kariai laikomi gerai pasirengusiais ir kompetentingais.
Atsakydamas į NATO komisijos pirmininko Vaclovo Stankevičiaus klausimą, ar pernai pakviestų į Atlanto Aljansą šalių stojimo sutarčių ratifikavimas dabartinių 19 valstybių narių parlamentuose nesusidurs su tam tikrais keblumais, Dž.Robertsonas pažymėjo, jog stojimo sutarčių ratifikavimo procesas nebus sklandus. Matyt, kai kuriose valstybėse narėse ratifikavimo pavyks pasiekti tik po debatų, kurių metu bus svarstomi pakviestų į NATO valstybių pasiekimai. Šiuo atžvilgiu ypač didelę reikšmę įgis šalių kandidačių antikorupciniai įstatymai, nes organizacijos senbuvės labai nenorėtų, jog ji susilpnėtų dėl korupcijos.
Dž.Robertsonas, be kita ko, paskelbė, kad šių metų gruodžio mėnesį jis rengiasi pasitraukti iš NATO generalinio sekretoriaus pareigų.
NATO generalinio sekretoriaus kalbą ir atsakymus į parlamentarų klausimus išklausė premjeras Algirdas Brazauskas, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių vadovai.

© 2003"XXI amžius"