Laimėjimai ir nesėkmės

Kad Lietuva yra viena iš lyderių, rengiantis stoti į Šiaurės Atlanto Aljansą, rodo tai, kad jau kitą dieną po prezidento R.Pakso inauguracijos į Lietuvą atskubėjo NATO generalinis sekretorius Džordžas Robertsonas. Tai labai svarbus vizitas, žinant, kad dabartinėje gana sudėtingoje tarptautinėje situacijoje NATO generalinis sekretorius tikrai turi daugybę reikalų ir darbų. Tai jau ketvirtasis NATO generalinio sekretoriaus vizitas į Lietuvą. Paskutinį kartą Dž.Robertsonas lankėsi Lietuvoje pernai vasario mėnesį. Tuo pat metu Lietuvoje pradėjo darbą NATO pajėgų planavimo ekspertų grupė, kuri domisi Lietuvos karinių pajėgų pasirengimu dalyvauti kolektyvinės grupės operacijose, kai Lietuva taps NATO nare.
Dž.Robertsonas susitikimuose su Prezidentu ir kitais aukštais valstybės pareigūnais gana palankiai įvertino Lietuvos pasirengimą tapti Aljanso nare. Atrodo, jog svarbiausias Lietuvos tikslas - siekis kuo greičiau tapti NATO nare. Aišku, ne mažiau svarbi narystė Europos Sąjungoje. Tačiau, žinant dabartinių Prancūzijos ir Vokietijos vadovų Žako Širako ir Gerhardo Šrioderio poziciją ir arogantišką bei niekinamą požiūrį į „naujosios Europos“ valstybes už jų pritarimą Vašingtono politikai, gali atsitikti, jog bus blokuojamas naujų narių priėmimas. Tuo labiau kad ypač Lenkijos, tampančios labai svarbia JAV sąjungininke, pozicija labai erzina ne tik Berlyną, bet ir Paryžių. Dar daugiau, nors oficialaus patvirtinimo ir nebuvo, tačiau labai rimtai svarstoma galimybė dislokuoti mūsų kaimyninėje Lenkijoje planuojamus išvesti iš Vokietijos amerikiečių karius. Lenkijos žurnalas „Wprost“ rašo, jog tokią idėją besąlygiškai palaiko Lenkijos užsienio reikalų ir gynybos ministrai. Tikriausiai ir prezidentas A.Kvašnievskis, kurio abipusės simpatijos JAV prezidentui Dž.Bušui gerai žinomos. O Vokietijos ir Prancūzijos nemeilė „naujajai Europai“ gali būti siejama ir su pinigais. Juk Prancūzija ir Vokietija įneša didžiausią dalį į ES biudžetą, ir tie pinigai eis naujosioms ES narėms finansuoti. Žinant gana sudėtingą dabartinės Vokietijos ekonomikos padėtį, augantį nedarbą, be to, sunkias Rytų Vokietijos integracijos į bendrą Vokietiją pasekmes, Berlynas nelabai nori užsikrauti dar vieną finansinę naštą.
Rusijos spaudoje jau ne kartą ironizuojama, jog kandidatės į ES siekia gerti pieną iš dviejų karvių: ES ir JAV. Aišku, Amerika - mūsų strateginis sąjungininkas, ji vienintelė savo prezidento lūpomis pažadėjo ginti mūsų nepriklausomybę ir suverenitetą. Tikėtis tokio pareiškimo iš Vokietijos ar Prancūzijos vadvoų galima nebent sapne. Paryžiaus ir Berlyno priešiškumas Jungtinėms Valstijoms yra, anot JAV gynybos ministro D.Ramsfeldo, senosios Europos nedėkingumo grimasa. Apie tai kalbėjo ir Vokietijos opozicinės Krikščionių demokratų partijos lyderė, pareiškusi, jog Vokietijos kancleris G.Šrioderis ir užsienio reikalų ministras J.Fišeris elgiasi labai neatsakingai, nepadėdami JAV. O ji žino, ką sako, nes yra vienintelė tokio rango Vokietijos politikė, visą gyvenimą praleidusi komunistinėje Rytų Vokietijoje ir žinanti laisvės ir demokratijos kainą.
NATO generalinis sekretorius, sakydamas kalbą Seime, į susirinkusius parlamentarus Vyriausybės narius, diplomatus, kreipėsi lietuviškai, pažymėdamas, kad jam labai malonu vėl būti Lietuvoje ir matyti tą pažangą, pasiektą rengiantis narystei NATO. Jam taip pat nekelia abejonių, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, įsilies į plačią Europos valstybių šeimą. Dž.Robertsonas pasakė, jog formuojamos mobilios ir veiksmingos Aljanso greitojo reagavimo pajėgos iš abiejų Atlanto pusių, prie kurių prisidės ir Lietuva. Tiesa, NATO vadovas priminė, jog Lietuva privalo dirbti ir toliau pagal numatytą Aljanso planą, sustiprinti kovą prieš korupciją, turėti mobilias ir šiuolaikiškas karines pajėgas. „Lietuva labai sunkiai dirbo, todėl nusipelnė tapti NATO nare“, - pabrėžė Dž.Robertsonas.
Džiugu, kad naujasis prezidentas R.Paksas akcentavo Lietuvos užsienio politikos tęstinumą, ką jis pasakė ir NATO generaliniam sekretoriui. Tačiau daugelį nustebino pirmasis Prezidento vizito į užsienį pasirinkimas. Prezidentas nusprendė vykti į Afganistaną, esą jam labai rūpi, kaip ten jaučiasi nedidelis mūsų karių būrys. Jokių oficialių susitikimų su Afganistano valdžios pareigūnais net nebuvo numatyta. Vargu ar tai teisingas žingsnis. Juk buvo tikimasi, kad Prezidentas pirmiausia vyks vizito į Varšuvą. Nes, kad ir kaip kalbėtum, Lenkija yra strateginė Lietuvos sąjungininkė.
Aišku, Lietuvos sąjungininkai įdėmiai stebi, kas vyksta Lietuvoje po Prezidento rinkimų. Neatsitiktinai neseniai Lietuvoje viešėjęs JAV nevalstybinio NATO komiteto vadovas Briusas Džeksonas pabrėžė, jog Vašingtone apgailestaujama, kad du tokie puikūs žmonės, kaip Lietuvos ir Čekijos prezidentai Valdas Adamkus ir Vaclavas Havelas, kurie negailėdami jėgų kūrė naująją Europą, palieka savo postus. O B.Džeksonas – ne tik svarbaus NATO komiteto vadovas, bet ir įtakingas pasaulio politikas.
Jis taip pat yra JAV užsienio santykių komiteto narys, aktyviai dalyvauja Tarptautinio strateginių tyrimų instituto Londone darbe. B.Džeksonas parašė fundamentalių darbų apie strateginius tyrimus, tarptautinius santykius, ir jo darbai išspausdinti žinomiausiuose pasaulio leidiniuose.
Neapsiramina ir Rusija, irgi ieškodama priežasčių, kaip įgelti Lietuvai. Štai maskviškė „Pravda“ paskelbė straipsnį „Vahabizmas įsikūrė Lietuvoje“. Cituojamas Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficialus pareigūnas Aleksandras Jakovenka, kuris piktinasi Lietuvos prezidento V.Adamkaus sprendimu suteikti Lietuvos pilietybę Čečėnijosinformacinio centro vadovei Aminat Saijevai. Piktinamasi, jog Vilniuje buvo pristatyta žuvusio Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo žmonos Alos Dudajevos knyga. A.Jakovenka nusišnekėjo iki to, jog tokiais veiksmais Lietuva pažeidžia įsipareigojimus Jungtinėms Tautoms. Dar daugiau, Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinio komiteto vadovas Michailas Margelovas pareiškė, kad Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse Rusijos atžvilgiu taikomi dvigubi standartai. Be to, M.Margelovas teigė, kad Lietuva bendradarbiauja su čečėnų „bojevikais“. Visai kitaip padėtį Baltijos valstybėse nušviečia Vakarų spauda. Pavyzdžiui, Vokietijos laikraštis „Westdeutsche Allgemeine“ rašo, kad Vilniaus, Rygos ir Talino gatvėse verda gyvenimas. Anot laikraščio, jeigu ne šaltas Baltijos vėjas, tai atrodytų, jog atsidūrei Viduržemio jūros valstybėse. Taip pat primenama, kad žmonės džiaugiasi, jog nebereikia kalbėti rusiškai, ir deda labai daug vilčių į Europos Sąjungą. Taip pat teigiama, kad Baltijos šalių ekonomika išgyvena bumą. Jos augimas vidutiniškai pasiekė 5 proc. per metus. Tiesa, pažymima, jog yra ir negerų dalykų: korupcija, nusikalstamumas, automobilių vagystės. Ir, nepaisant to, Vokietijos laikraštis cituoja Briuselio ekspertų nuomonę, jog Baltijos valstybės, dargi prieš tapdamos visateisėmis ES narėmis, pasieks tokių šalių, kaip Ispanija ir Portugalija, gyvenimo lygį. Ypač pabrėžiami Estijos pasiekimai kompiuterizacijos srityje ir primenama, kad Estija jau tapo aukštų technologijų valstybe.
„Westdeutsche Allgemeine“ pabrėžia, jog Baltijos valstybėse neišnyko Rusijos baimė. Tą parodo Lietuvos, Latvijos ir Estijos veržimasis į NATO. Nors, kaip teigiama, visų trijų valstybių ginkluotosios pajėgos nedidelės, tačiau NATO apsaugotų šias valstybes visiems laikams. „Besisaugojantįjį ir Dievas saugo“, - teigia laikraštis.
Kitas Vokietijos laikraštis „Frankfurter Rundschau“ rašo: „Geografinis Europos centras yra netoli Lietuvos sostinės Vilniaus. Todėl niekam, kas vaikštinėja Vilniaus, Rygos ir Talino gatvėmis, net neateina į galvą mintis, kad baltiečių vieta - Europos centre. Ir jie ateina į Europą ne kaip prašytojai. Savo istorine patirtimi jie patys daug naudinga gali duoti savo naujiems partneriams“. Beje, vokiečių laikraštis cituoja ir Lietuvos užsienio reikalų ministrą A.Valionį, kuris esą pasakęs, kad derėtis dėl narystės Europos Sąjungoje yra lengviau, nei įtikinti visuomenę balsuoti už tą narystę. Norom nenorom tenka su tuo sutikti. Žmonių protus jaukia ne tik euroskeptikai, bet ir tie, kurie dabar staiga tapo ES šalininkais, nors dar visai neseniai iš visų tribūnų šaukė prieš.Tokie „atsivertėliai“ pirmiausia ir pila vandenį ant vadinamųjų euroskeptikų malūno, jiems aiškinant, jog naryste ES suinteresuotas tik „elitas“, o paprastiems žmonėms ji esą nieko gero neduos.

© 2003"XXI amžius"