Karo auka gali tapti pasaulinė prekyba

Karas Irake pakenkė sistemai, kuria grindžiama pasaulio ekonomika, ir gali suduoti smūgį institucijoms, sukurtoms saugoti nuo pavojų pasaulinę ekonomikos plėtrą. Irako karas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje sukiršino Prancūzijos ir Vokietijos atstovaujamą "senąją" Europą su JAV ir Didžiąja Britanija, įtempdamas ir taip sudėtingus santykius ekonominės politikos požiūriu. Jei šie nesutarimai persikels iš užsienio politikos arenos į tikrąjį verslą, Irako karo aukomis gali tapti tarptautinė prekyba ir investicinė veikla.
Ginčai taip pat yra bloga naujiena Didžiajam septynetui, Pasaulio bankui ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), nes šiuo metu minėtos institucijos turėtų pasinaudoti savo krizių sprendimo sugebėjimais. "Pagrindinis klausimas yra tas, kiek galima šį negerą jausmą atskirti nuo kasdienių reikalų", - sakė Vašingtono tarptautinio ekonomikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Adamas Pouzenas. Jungtinės Valstijos dėl didžiulio einamosios sąskaitos deficito yra itin priklausomos nuo užsienio investicijų, kuriomis finansuoja skolinimąsi. Tuo tarpu likusiam pasauliui labai reikalingi JAV vartotojai, kurie pirktų šių valstybių gaminamą produkciją ir skatintų ekonominį atsigavimą. "Kapitalo srautams nepatinka netikrumas ir nerimas dėl taisyklių pokyčių, pavyzdžiui, susijusių su mokesčiais ar bendrovių valdymu, apimančių būdus išsivežti lėšoms", - aiškino A. Pouzenas.
Kasdieniai reikalai, galintys paveikti užsienio investuotojų pasitikėjimą, reikalauja kantrybės ir diplomatiškumo - savybių, kurių šiuo metu labai trūksta Paryžiuje, Londone ir Vašingtone. Įtampa gali pirmiausia atsiskleisti tarptautinėje prekyboje, kuri yra pasaulio gerovės kertinis akmuo.
Dohoje, kuri dabar labiau žinoma dėl joje įkurto JAV karinių pajėgų Persijos įlankoje centrinio štabo, vyko ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) prekybos liberalizavimo derybų paskutinis turas. Deja, dabar šios derybos pateko į aklavietę dėl muitų žemės ūkio importui. Šiuo klausimu ir vėl išsiskyrė Prancūzijos bei Jungtinių Valstijų nuomonės. Gana nesunku įsivaizduoti politinius nesutarimus persikeliant į prekybos areną, nes Vašingtono politikai tik ir tesvarsto, kas su Jungtinėmis Valstijomis, o kas prieš jas.
"Pasaulis negali sau leisti atgalinės globalizacijos krypties, - pateiktame tyrime savo klientus įspėjo "Morgan Stanley" vyriausiasis ekonomistas Stivenas Roučas. - Tai padidintų prekybinės trinties ir protekcionizmo riziką, pakartojant skausmingas klaidas, kurios nuvarydavo pasaulį nuo bėgių kritiniais praeities momentais. (...) Globalizacijos ekonomiką bus sunkiau įgyvendinti tiek, kiek naujų įtrūkimų jau dabar nestabilioje pasaulio tvarkoje atneš Irako karas". Be to, sunku pasakyti, kaip tokiomis atšiauriomis sąlygomis galėtų klestėti TVF fondas ir Pasaulio bankas. Didžiausia problema yra ta, kad naujosios ekonomikos, kurioms minėtos organizacijos turėtų padėti, atsidurs pavojingiausioje padėtyje, jei dar kartą smuks pasaulinės ekonomikos plėtra. Savo ruožtu tokia galimybė šiais neramiais laikais nebūtų itin netikėta.
Ir TVF, ir Pasaulio bankas turėtų gerinti savo veiklą reformomis. Tačiau gerų rezultatų neverta tikėtis, jei jų valdybose dirbantys europiečiai ir amerikiečiai susidurs kaktomuša ir nepajėgs susitarti. "Nerimauju, jog įtampa, panaši į tą, kurią stebėjome JT Saugumo Taryboje, gali atsispindėti ir (Tarptautinio valiutos) fondo bei (Pasaulio) banko svarstymuose, - nuogąstavo ekonomikos profesorius bei JAV ir Europos politikų patarėjas Baris Eichengrinas. - Yra pavojus, jog pagrįstų ekonominių sprendimų priėmimui skersai kelio atsistos politika. Pagrįstai baiminamasi, kad įtampa dėl karo (Irake) procesą sulėtins, o, nesant reformų, šios institucijos taps ne tokios efektyvios".
Tą patį būtų galima pasakyti ir apie turtingiausias šalis vienijantį Didįjį septynetą, kurio, kaip ir TVF, atstovai susitiks balandžio 12 dieną Vašingtone. Turtingųjų klube karą remia JAV, Didžioji Britanija, Japonija ir Italija, tuo tarpu Prancūzija, Vokietija ir Kanada nepritaria sprendimui kariauti be JT Saugumo Tarybos pritarimo. Kai kurie ekonomistai mano, jog Didysis septynetas už uždarų durų svarsto galimybę susilpninti JAV dolerį, nes tai padėtų perkelti dalį paklausos iš Jungtinių Valstijų į Europą. Šie ekspertai tikisi, jog Europos centrinis bankas pasinaudos aukštesniu euro kursu ir nurėš palūkanų normas, siekdamas paskatinti regiono ekonomikos augimą.
Tačiau kiti ekonomistai vadina tokius Didžiojo septyneto koordinuotus veiksmus prasimanymu. Paskutiniame susitikime, kuris vyko vasario 21 dieną Paryžiuje, euro zonai atstovaujančios šalys nė nesistengė slėpti kritikos dėl Jungtinių Valstijų biudžeto ir einamosios sąskaitos deficitų, tuo tarpu Vašingtonas priekaištus atmetė kaip nepagrįstus. "Per savo profesinę karjerą, kuri tęsiasi daugiau nei 30 metų, niekad nesusidūriau su tokiais priešingais esminių ekonominių padarinių vertinimais", - sakė Tarptautinio atsiskaitymų banko vadovas Endrius Kroketas.

Reuters-ELTA

© 2003"XXI amžius"