"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. balandžio 16 d., Nr. 8 (53)

PRIEDAI



ARCHYVAS
2002 metai
2003 metai

Vengrai pasisakė už narystę ES

Tautiškai apsirengusi kroatė balsuoja
už Vengrijos narystę Europos Sąjungoje

Praėjusį savaitgalį Vengrijoje vyko referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje. Nepaisant to, kad visi apklausų duomenys rodė, jog dauguma vengrų remia savo šalies narystę ES, rinkėjų aktyvumas buvo gana nedidelis. Balsuoti atėjo tik 45 proc. balso teisę turinčių rinkėjų. Tačiau, pagal Vengrijos įstatymus, referendumas laikomas įvykusiu, jeigu bent ketvirtis turinčiųjų teisę balsuoti žmonių pasisako „už“. Iš atėjusiųjų balsuoti net 84 proc. pasisakė už narystę ES, o 16 proc. buvo prieš. Po referendumo visoje Vengrijoje, ypač sostinėje Budapešte, vyko didžiuliai koncertai, kiti masiniai renginiai, užsitęsę iki ryto.


NATO jungtinių pajėgų Šiaurės Europoje vado vizitas

Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Kronkaitis (kairėje), NATO vyriausiasis jungtinių pajėgų Šiaurės Europoje vadas
generolas Džekas Deverelas ir krašto apsaugos
ministras Linas Linkevičius

Rengiamasi įsilieti į NATO pajėgas

Balandžio 13-14 dienomis Lietuvoje lankėsi NATO jungtinių pajėgų Šiaurės Europoje vadas generolas seras Džekas Deverelas. Tai jau antrasis šio aukšto karinio pareigūno vizitas į Lietuvą (pirmą kartą lankėsi 2001–ųjų vasarą). NATO karinių pajėgų Šiaurės Europoje vadą lydėjo regioninio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Leo Van den Bošas, regioninio štabo direktorius plėtrai ir integracijai brigados generolas Gunaras Lundbergas bei kiti atsakingi štabo karininkai. Šio vizito tikslas – su Lietuvos kariuomenės ir šalies gynybos politikos planavimo aukščiausiais pareigūnais aptarti mūsų karinių pajėgų plėtrą ir indėlį į bendras NATO šalių pajėgas.
Gen. Dž.Deverelas vadovauja NATO jungtinių pajėgų Europoje štabui priklausiančioms NATO Šiaurės Europos karinėms pajėgoms. Šiuo metu šiam regionui priskirta dešimt NATO valstybių: Didžioji Britanija, Norvegija, Vokietija, Danija, Belgija, Olandija, Islandija, Liuksemburgas, Lenkija ir Čekija. Iš septynių NATO pakviestų šalių keturios – Lietuva, Latvija, Estija ir Slovakija – po ratifikavimo proceso taps NATO jungtinių pajėgų Šiaurės Europoje atsakomybės regiono dalimi.
Delegacija, lankydamasi Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos valstybėse, domėjosi mūsų karinių pajėgų sąveikos ir integracijos NATO pasirengimo darbais ir planais. NATO aukštieji karininkai susitiko su krašto apsaugos ministru Linu Linkevičiumi, kariuomenės vadu generolu majoru Jonu Kronkaičiu, lauko pajėgų ir motorizuotos pėstininkų brigados “Geležinis vilkas” vadais. Svečiai taip pat susitiko su Užsienio reikalų ministerijos sekretoriumi Giedriumi Čekuoliu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Alvydu Sadecku. Vizitas baigėsi delegacijos apsilankymu Prancūzijos ambasadoje, kur įvyko susitikimas su Lietuvoje reziduojančiais NATO valstybių ambasadoriais.


Briuselis – ne Maskva, Europos Sąjunga – ne SSRS

Taip, ragindamas per gegužės referendumą balsuoti už Lietuvos ateitį Europoje, sakė Europos liaudies partijos (Krikščionių demokratų) ir Europos demokratų (ELP-ED) frakcijos Europos Parlamente (EP) pirmininkas Gertas Hansas Poetteringas. Praėjusią savaitę lankydamasis Lietuvoje jis žvalgė, kokios jėgos ateis į ELP-ED iš naujų ES narių bei kaip jos galėtų sustiprinti dešinįjį sparną Europos Parlamente. Apie tai kalbėta susitikimuose su Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku dr.Kaziu Bobeliu ir vicepirmininku Algirdu Saudargu bei Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) pirmininku prof.Vytautu Landsbergiu. Baigiantis viešnagei Gertą Hansą POETERINGĄ kalbino žurnalistas Arvydas JOCKUS.

Papasakokite savo politinį kelią iki ELP-ED frakcijos Europos Parlamente pirmininko posto.
Gimiau 1945 metais. Mano tėvas, vokiečių kareivis, žuvo paskutinėmis karo dienomis, sovietams veržiantis į Vokietiją. Aš niekada nemačiau savo tėvo, ir galbūt tėvo mirtis psichologiškai suformavo mano įsipareigojimą kitokiai Europai. Jau būdamas studentu, supratau, kad Europos vienijimasis reiškia taiką tarp europiečių. Dar studijuodamas įstojau į Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (KDS) jaunimo organizaciją ir visą laiką dirbau su Europa susijusiose srityse. 1974-1976 metais buvau Žemutinės Saksonijos KDS jaunimo organizacijos pirmininku. Dabar esu KDS Osnabriuko apygardos Žemutinėje Saksonijoje skyriaus pirmininkas, o mano jauniausias sūnus vadovauja šio regiono KDS jaunimo organizacijai. KDS regione priklauso puspenkto tūkstančio narių, ir tai viena stipriausių KDS apygardų Vokietijoje. 1976-1980-aisiais vadovavau visos Žemutinės Saksonijos KDS jaunimo organizacijai, ir tuomet ši organizacija mane iškėlė kandidatu į Europos Parlamentą. Pagal išsilavinimą esu teisininkas, taip pat studijavau politikos mokslus ir istoriją. Dešimt metų dėsčiau Europos teisę Osnabriuko universitete.


Finišo tiesiosios barjerai

Šiandien Atėnuose pasirašomi istoriniai dokumentai – ES sutartis su valstybėmis kandidatėmis. Lietuvos vardu šią sutartį pasirašo premjeras A.Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. O prieš savaitę, praėjusį trečiadienį, Europos Parlamentas balsavo dėl dešimties šalių kandidačių, tarp jų ir Lietuvos, priėmimo į Europos Sąjungą. Dėl kiekvienos šalies kandidatės buvo balsuojama atskirai. Kad Europarlamentas rekomenduotų priimti valstybę kandidatę, reikėjo, jog už tai balsuotų mažiausiai 314 iš 626 Europos Parlamento narių. Negavus tokio pritarimo, kandidatė nebūtų buvusi pakviesta balandžio 16 dieną pasirašyti stojimo sutarties. Už Lietuvos narystę trečiadienį balsavo 521 Europarlamento narys, 22 – prieš, 24 – susilaikė. Tai palyginti geras rezultatas. Aišku, tiek balsavimas Europarlamente, tiek ES sutarties pasirašymas Atėnuose – dar negalutinė naujų narių priėmimo į Europos Sąjungą procedūra. Naujų narių priėmimą turi ratifikuoti visų ES šalių parlamentai. Štai čia ir iškyla tam tikri nuogąstavimai.


Europos Sąjungos bendrosios politikos

Aktorė Inesa Paliulytė ir Lietuvos-Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus vadovė Birutė Strakšienė

Europos Sąjungos, į kurią rengiasi įstoti ir Lietuva, politika turi savo bruožus, apie kuriuos būtina žinoti stojančioms į ją šalims. Po Frankofonijos dienų vėliava Kauno visuomenę pasiklausyti paskaitos „Europos Sąjungos bendrosios politikos“ pakvietė Prancūzijos ambasados regioninio bendradarbiavimo patarėjas Baltijos šalims Michel Gontier.
„Dabar Europai trūksta bendros saugumo politikos, nors turime didžiulį bendrą vidaus produktą ir svarią ekonomiką“, – teigė pranešėjas. Pasak jo, Europos Sąjungoje reikėjo žingsnio į priekį, pertvarkyti institucijas. Buvo nutarta sukurti naują postą ir tuo pačiu palikti tarptautinių ryšių plėtrą. Europos Konventas dirba bendrosios Europos saugumo politikos labui. Pranešėjas teigė siekiantis, kad tam vadovautų vienas žmogus, t.y. Europos užsienio reikalų ministras, kuris turėtų dirbti ilgesnį laikotarpį. Iki šiol galioja vadinamasis slenkantis prezidentavimas: šeši mėnesiai Graikijai, šeši mėnesiai Danijai ir t.t. O per pusmetį labai sunku kažką nuveikti. Konvento darbo tikslas yra vykdyti Europos institucijų reformą, nes ES institucijos buvo sukurtos šešioms šalims, o dabar jų yra 15, greit bus 25. Tad, pasak jo, „kvaila vis dar dirbti pagal seną tvarką“.
Kalbėdamas apie savo darbą su Baltijos šalimis, patarėjas sakė, kad yra trys rizikos faktoriai. Pirma, ar visos trys šalys balsuos už stojimą į Europos Sąjungą. Antra, ar ES parlamentai balsuos už Baltijos šalių stojimą į Europos Sąjungą. Trečia, ar Konvento darbas bus sėkmingas. Jo supratimu, jei nebus įvykdyta Europos institucijų reforma, kažin ar galės ir norės šalys kandidatės stoti į šią Sąjungą.


Karas baigėsi – problemos liko

Plėšikavimas - šiomis dienomis plačiai paplitęs reiškinys Basros mieste

Viso pasaulio televizijų ekranuose mirgėte mirga vaizdai apie chaosą ir masinius plėšikavimus Bagdade, Mosule, Kirkuke, Basroje ir kituose Irako miestuose. Nusiaubtos vyriausybinės įstaigos, diktatoriaus Sadamo Huseino artimųjų, tarp jų ir sūnaus Udajaus, rūmai. Išplėštos daugelio šalių ambasados, kuriose faktiškai liko tiktai sienos. Neišvengė grobimų netgi nacionalinis muziejus, iš kurio pagrobtos neįkainojamos istorinės vertybės. Išgrobstytas ligoninių turtas bei medicininė įranga. Susidariusią padėtį po faktiško S.Huseino diktatūros žlugimo užsienio agentūrų korespondentai pavadino visiška anarchija.


Pokarinis Irakas: kova už rinkas

Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis, kuriam ką tik suteiktas Sankt Peterburgo universiteto garbės daktaro titulas, priima Rusijos prezidento
Vladimiro Putino sveikinimą

Irake dar siautėja anarchija, irakiečiai ir džiaugiasi ilgamečio rėžimo žlugimu, ir neatsilaiko prieš plėšikavimo pagundas, šalies šiaurėje amerikiečiai kartu su kurdais muša priešo likučius, specialieji daliniai tebeieško O. bin Ladeno pėdomis dingusio 24 metus valdžiusio diktatoriaus ir jo svitos, o pasaulis jau svarsto, koks bus pokarinis Irakas, kas jį valdys, kas tvarkys naftos telkinius, kokie santykiai bus su kaimyninėmis šalimis.

Iraką valdys generolai

Amerikiečiai, dar neužėmę Bagdado, paskelbė planus, koks bus pokarinis Irakas. Apžvalgininkų nuomone, toks skubotumas yra dėl to, kad JAV vadovybė nori užbėgti už akių Europai, kuri reikalauja į vyriausybės formavimą įtraukti ir Jungtines Tautas. Vašingtonas neketina to daryti, ir JT, matyt, bus skirtas tik formalus vaidmuo, sudarant pokarinę Irako valdžią ir atkuriant šalį. Šalis bus padalyta į tris administracinius sektorius.


Apie grėsmes demokratijai

Pareiškimas

Generalinio policijos komisaro staigus ir beatodairiškas atleidimas, numatytas ir turėjęs įvykti praėjusią savaitę, ir pavirto daug svarbesniu įvykiu. Jis pasireiškė kaip Lietuvos demokratinės konstitucinės valdžių sąrangos patikrinimas ir esamų jėgų kokybės pasitikrinimas.


Europos liaudies partijos generalinio sekretoriaus vizitas

Balandžio 7 dieną Lietuvoje lankėsi Europos liaudies partijos (EPP) generalinis sekretorius Antonis Lopez-Isturiz. Priminsime, jog Europos liaudies partija jungia vos ne penkiasdešimties šalių centro dešinės orientacijos politines partijas, konservatorius ir krikščionis demokratus. Tai didelė politinė jėga. Lietuvos konservatoriai ir krikščionys demokratai šiuo metu Europos liaudies partijoje turi stebėtojo statusą. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, statusas keisis. Šios partijos taps narėmis.


Smurtas ir kazuistika Čečėnijos byloje

Nepriklausomybę iškovojusios Lietuvos piliečiai žino, kaip sunkiai už laisvę kovoja čečėnų tauta, kiek aukų sudeda ant nepriklausomybės aukuro. Kiekvienos nepriklausomybės siekiančios tautos politinis aktas atsiliepia ir tarptautiniuose politikos sluoksniuose. Ir tai suprantama, nes tauta yra tarptautinės teisės subjektas. Tiesa, Čečėnijos nepriklausomybės klausimas Vakarų šalims dar neįgauna jam adekvataus atgarsio. Čečėnijos laisvės ir nepriklausomybės klausimo sprendimas labiau suprantamas išsivadavusioms iš Rusijos imperijos tautoms. Vasario 21 dieną Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje, įvyko konferencija „Čečėnijos problema kaip teisės paneigimas“. Spausdiname joje skaitytą prof. V.Landsbergio pranešimą, kuriame išsamiai išnagrinėtas tarptautinis Čečėnijos problemos sprendimo aspektas. Kadangi konferencija vyko prieš vadinąmąjį Čečėnijos referendumą dėl konstitucijos, vykusį kovo 23-iąją, todėl akivaizdus pranešėjo išankstinis numatymas svarbiais šiai tautai klausimais. Prelegentas pristato ir aiškią Lietuvos poziciją šiame, daug gyvybių nusinešusiame konflikte – tik politinės derybos gali būti konflikto sprendimo raktu.


Karas televizijos ekrane: ideologija ar propaganda?

Kemp Ležune (Šiaurės Karolina) kartu su kariškiais meldžiasi JAV prezidentas Džordžas Bušas ir jo žmona Laura Buš. Dž .Bušas aplankė jūrų pėstininkus, sakė kalbą, pietavo su kariais, susitiko su Irake žuvusių jūrų pėstininkų artimaisiais

Viso pasaulio televizijos kompanijos ištisą parą nenuilstamai informavo savo žiūrovus apie karo Irake įvykius. Karo zonoje dirbo tūkstančiai žurnalistų. Tačiau ar karas iš tiesų toks, kokį jį matydavome televizoriaus ekrane?
Tiesioginiuose karo veiksmuose dalyvaujančios šalys karą vertina kiek kitaip nei tos, kurių kariai šiame kariniame konflikte nedalyvauja. Rusijos televizijos kanalai anonsuose skuba pranešti apie kiekvieną karo naujieną. Visose informacinėse žinių laidose dienos įvykių apžvalga pradedama reportažais iš Irako. Tuo tarpu BBC pirmiausia žiūrovą supažindina su kitais tą dieną vykusiais įvykiais ir tik vėliau prabyla apie karą. Pirmiausia parodomas Irako žemėlapis, kuriame pažymėtos aršių mūšių vietos. Tik vėliau rodomi specialiųjų korespondentų parengti siužetai. Vaizdai cenzūruojami, nerodomi karo belaisvių veidai.


Kodėl keturi pasaulio didieji vetavo Irako režimo nuginklavimą?

Žinyno (CIA World Factbook) duomenys rodo, kad Prancūzijai tenka 22,5 proc. Irako importo. Prekyba su Iraku pagal JT programą “Nafta už maistą” yra trečioji pagal apimtį ir nuo 1996 metų siekia 3,1 mlrd. JAV dolerių. Prancūzija buvo didžiausia 2001 metų prekybos su Iraku partnerė. Stambiausioji naftos kompanija „Total Fina Elf“ derėjosi dėl Irako naftos telkinių žvalgymo. Apimtis – ketvirtadalis visų telkinių. Stokholmo instituto (SIPRI) duomenimis, Irakas nuo 1981 iki 2001 metų importavo iš Prancūzijos per 13 proc. savo ginkluotės.
Tiesioginė Vokietijos ir Irako prekyba sudaro 350 mln.dolerių kasmet ir dar vieną milijardą per trečiąsias šalis. 2002 metais Bagdade buvo pasirašyta penkių tūkstančių automobilių ir atsarginių dalių tiekimo sutartis už 80 mln. dolerių. Tais pačiais metais kompanija „Daimler Crysler“ įsipareigojo tiekti Irakui sunkvežimius už 13 mln. dolerių. Vokietijos valdžia tiria šalies korporacijų nelegalų ginkluotės tiekimą Irakui per Jordaniją.


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija