"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. gegužės 7 d., Nr. 9 (54)

PRIEDAI

HAGA - karalių ir teisininkų miestas

Hagos priemiestyje Delfuose prie gotikinės bažnyčios stovi stiklinė širdis

Nedidelis Olandijos pajūrio miestas Haga, prigludęs prie šiuo metu dar vėsios ir banguotos Šiaurės jūros pakrantės, mums žinomas daugiau kaip Tarptautinio teismo, kitaip sakant, tribunolo karo nusikaltimams įvertinti vieta.
O iš tiesų Haga - tai Olandijos (arba Nyderlandų) vyriausybės ir karalienės rezidencijų vieta, kuri gyventojų skaičiumi (apie 540 tūkstančių) maždaug prilygsta Vilniui. Tai kartu ir Pietų Olandijos provincijos sostinė, ir parlamento posėdžių vieta. Hagoje yra karalienės Beatriksės rezidencija. Dar Haga garsėja elektroninės aparatūros gamyba, be to, konditerijos pramone ir fajanso bei porceliano gaminiais. Hagos priemiestyje Eipinburge yra garsių lėktuvų "Fokker" gamykla.
Haga vadinama ir pasaulio teisės sostine. Čia yra dar 1913 metais pastatyti Taikos rūmai, kuriuos olandams padovanojo Amerikos mokslininkas ir milijardierius Endrius Karnegis. Rūmuose taip pat įsikūrusi Tarptautinės teisės akademija, Nuolatiniai trečiųjų teismo rūmai ir jų padalinys Tarptautinis arbitražas, didžiulė tarptautinės teisės biblioteka. Akademinį miesto peizažą puošia Tarptautinis statistikos institutas, Karo ir Jūrų akademijos, Karališkoji vaizduojamojo meno akademija ir daug kitų tarptautinio lygio institucijų.
Pats Hagos miestas iš tikrųjų vadinamas S-Gravenhage ir pirmą kartą paminėtas 1097-aisiais. XIII amžiuje grafas Florisas IV nupirko smėlėtą pakrantę, kurios aukščiausioje vietoje pastatė Tvenkinio rūmus, dabar vadinamus Binenhofu. Šią vietovę vėliau pavadino Haga, tai yra "aptverta žeme". 1248 metais karalius Viljamas II pasirinko Hagą karališkąja poilsio vieta. 1256 metais Florisas V čia pastatė tikrus rūmus, kurie apaugo įvairių tipų ir architektūrinių stilių pastatais ir virto miestu. XVII amžiuje, Hagai išsivadavus iš ispanų katalikų karalių valdžios, rūmuose apsigyveno naujieji protestantų didikai – princai iš Oranijos (vėliau nuo to kilęs britų salyne veikiantis Oraniečių, arba Oranžinis ordinas). Prancūzų imperatorius Napoleonas iš miestelio Hagą pavertė miestu, čia įkurdinęs pirmąjį visos Nyderlandų žemės karalių – savo brolį Liudviką. Šis karalius Hagai suteikė miesto teises.
Per ilgus amžius ši nuo didžiulės Europos sumaišties nutolusi pakrantė buvo karalių rezidencija. Galbūt todėl nuo XVII a. pabaigos čia vyksta tarptautinės konferencijos. Būtent Hagoje, Taikos rūmuose, buvo priimti keli labai svarbūs dokumentai – 1899 ir 1907 metais atnaujinta Hagos konvencija dėl karo įstatymų ir papročių, dar kitaip vadinama Taikių tarptautinių konfliktų sprendimo konvencija. 1954 metais buvo priimta konvencija dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu. Nė nereikia sakyti, kokie svarbūs šie dokumentai būtent dabar, kai karas Irake – šioje Rytų kultūros Mekoje – nušlavė nuo žemės paviršiaus neįkainojamus žmonijos sukurtus paminklus.
Haga garsi istorinėmis konferencijomis: 1922 metais čia vyko konferencija dėl reparacijų, surengta Genujos konferencijos pagrindu. Ji svarstė užsienio šalių pretenzijas dėl Sovietų Rusijos nacionalizuoto užsienio kapitalo. 1929 metais Hagos konferencija vėl svarstė reparacijų klausimą, bet šįkart - iš Vokietijos.
Tokia yra Haga – ramus ir šiuolaikiniame pasaulyje beveik nepastebimas, žemiausioje Europos vietoje nusprūdęs karalių ir teisininkų miestas. Atskirai reikėtų pasakoti apie Hagos pietuose esantį Delfų priemiestį. Tai senas mėlynojo olandų porceliano miestas. Jis išgarsėjęs ir tuo, kad 1584 metais čia buvo nužudytas princas Viljamas Oranietis. Čia gyveno ir kūrė garsūs olandų dailininkai Johanas Vermejeris, Janas Stynas, Fabricijus.
Žinoma, Hagoje yra daug muziejų, senovės rūmų, nuostabių senų bažnyčių ir kitokių kultūros paminklų. Dar viena detalė, kažkodėl man priminusi gimtąją Lietuvos Suvalkiją. Puikus Hagos senamiestis yra prigludęs prie Veiverio ežero, o juk mūsų Prienų rajone irgi yra Veiverių miestelis. Taip ir norėtųsi sužinoti: gal tarp tolimųjų olandų ir lietuvių yra koks nors ryšys?

Česlovas IŠKAUSKAS,
Politikos apžvalgininkas

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija