"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. gegužės 7 d., Nr. 9 (54)

PRIEDAI

Hagos tribunolas –palankus Lietuvai…

Hagos tarptautinis teismas, įsikūręs senuosiuose karalių rūmuose, dabar vadinamuose Taikos rūmais, turi keletą pavadinimų. Senosiose enciklopedijose jis vadinamas Nuolatiniu tarptautinio teisingumo teismu, Jungtinių Tautų tarptautiniu teismu, tiesiog Hagos tribunolu. Šiuo metu dažniausiai vadinamas Hagos teismu karo nusikaltimams, nes ypač po karo audrų Balkanuose jame teisiami karo nusikaltėliai.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą jis veikė 18 metų (1922–1940). Tuomet iš esmės šis teismas sprendė tarpvalstybinius ginčus ir teikė teisines konsultacijas tarptautiniais klausimais. Sovietų Sąjunga jo veikloje nedalyvavo, nes, kaip rašė tuometiniai jos žinynai, teismas vykdė didžiųjų imperialistinių valstybių valią ir ne kartą buvo panaudotas antisovietiniais tikslais. Sovietinė Maskva teismą laikė Jungtinių Tautų politikos instrumentu, kurį valdė Vašingtonas. Labiausiai Kremlių tada užrūstino 1922 metais Genujos konferencijos pagrindu priimtas Tarptautinio teismo sprendimas pareikalauti iš Sovietų Sąjungos reparacijų už nacionalizuotą po revoliucijos užsienio valstybių kapitalą. Žinoma, bolševikai šioje Hagos konferencijoje nedalyvavo ir teismo sprendimų nevykdė.
Hagos tarptautinio teismo veikla buvo sustabdyta, kai fašistinė Vokietija okupavo savo kaimynes 1939–1940 metais. Ji buvo atnaujinta tik pokario metais. Teismo statutas yra Jungtinių Tautų įstatų dalis, todėl visi Jungtinių Tautų nariai yra ir Teismo statuto dalyviai, įskaitant, žinoma, ir Lietuvą.
Teismas susideda iš dvylikos šalių atstovų–teisėjų, renkamų JT Generalinėje Asamblėjoje ir Saugumo Taryboje absoliučia balsų dauguma devyneriems metams, bet trečdalis jų perrenkami kas treji metai. Teismo pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami trejiems metams. Teismo sprendimai neskundžiami. Po karo Hagos tarptautinis teismas nagrinėjo beveik 100 tarptautinių bylų, bet ypač jų padaugėjo per pastaruosius penkiolika metų, kai užvirė Balkanų katilas.
Bet trumpam grįžkime į tuos prieškarinius laikus, kai Hagos teismas tiesiogiai neapėjo ir Lietuvos. 1931 metais tarp Lietuvos ir rytinę mūsų šalies dalį okupavusios Lenkijos kilo nesutarimai dėl tranzito Kaišiadorių–Lentvario geležinkelio ruože. Hagos teismas priėmė Lietuvai naudingą sprendimą, kad ji turi teisę nepraleisti per savo teritoriją Lenkijos transporto.
Tuo metu Lietuva bylinėjosi ir su Klaipėdos krašto signatarėmis – Didžiąja Britanija, Prancūzija, Italija ir Japonija – dėl Klaipėdos krašto statuso aiškinimo. Hagos teismas 1932 metais vėl padarė Lietuvai palankią išvadą. Kilus ginčams su Estija dėl Panevėžio–Saldutiškio geležinkelio ruožo nuosavybės, 1939 metais Tarptautinis teismas pripažino, kad bylą nagrinėti turi būtent Lietuvos teismas, o ne tarptautinis. Žodžiu, prieškariniai Hagos teismo sprendimai buvo palankūs Lietuvai, kaip Vakarų pasaulio atstovei. Pokarinėje Europoje Lietuva, kaip valstybė, jokių ieškinių kitai šaliai dar nepateikė, nors ginčų su kaimynais yra kilę.
Užtai Hagos tarptautinis teismas per keletą pastarųjų dešimtmečių turėjo pakankamai darbo. Apžvalgininkai prisimena 1984-uosius, kai Nikaragva kreipėsi į Tarptautinį teismą dėl JAV vykdomos ginkluotos intervencijos į Nikaragvą, pažeidžiant ne tik Jungtinių Tautų įstatus, bet ir 1956 metais tarp JAV ir Nikaragvos pasirašytą draugystės, prekybos ir laivybos sutartį. Prezidento Ronaldo Reigano vadovaujami Baltieji rūmai tuomet kategoriškai atmetė Hagos teismo sprendimą nutraukti agresiją ir kompensuoti padarytą žalą Nikaragvai, tvirtindami, kad Hagos teismas nagrinėja politinio pobūdžio skundus.
1992 metais Iranas pateikė ieškinį, kad JAV turi mokėti Teheranui kompensacijas už tris Irano ir Irako karo metu amerikiečių sugriautas naftos platformas. Hagos teismas tik 1996 metais priėmė kompromisinį sprendimą, kad ir Vašingtonas Teheranui gali teikti atsakomąjį ieškinį…
Praėjusį dešimtmetį ir šio dešimtmečio pradžioje Hagos tribunolui tenka nagrinėti nusikaltimų prieš žmoniją bylas. Kaip žinome, tęsiasi buvusio Jugoslavijos diktatoriaus Slobodano Miloševičiaus teismas, o neseniai nuteista vienuolika metų kalėti ir pirma moteris – buvusi Serbijos vadovė Mariana Plavšič. Ant Hagos tribunolo teisėjų stalo – dar bent dešimt Balkanų politikų bylų…Kalbama, kad čia atsidurs ir S.Huseino bei jo parankinių bylos, žinoma, jei pats diktatorius bus kada nors sugautas.
Štai toks yra garsusis Hagos tarptautinis teismas, įsikūręs didžiuliuose Taikos rūmuose pačiame Hagos centre, senų ir karališką puikybę menančių parkų pavėsyje.
Dabar čia irgi pavasaris. Nuo Šiaurės jūros pučia šaltokas, bet jau pavasario gaiva dvelkiantis vėjas. Tvyro, sakyčiau, fermeriška olandiška ramybė. Net daugybė imigrantų iš Azijos ir Afrikos šalių (Hagoje atvykėliai sudaro vos ne ketvirtadalį miesto gyventojų) nesudrumsčia miestelėnų rimties, nes valdžia jiems pritaikiusi labai gerai tramdantį apynasrį: nusikaltėlis imigrantas tuojau netenka darbo, vadinasi, – ir galimybės likti šalyje…

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija