Negaus nė cento

Tuo metu, kai komunistiniai ir „patriotiniai“ Rusijos laikraščiai, tokie kaip „Tribūna“, „Literaturnaja gazeta“, kažkada buvęs gana pažangus savaitraštis, „Parlamentskaja gazeta“, lieja ašaras dėl Sadamo Huseino ir „kenčiančios Irako liaudies“, Maskvos dienraštis „Izvestija“ paskelbė Irako nacionalinio kongreso centro komiteto nario Muvafako Fatuhi straipsnį, pavadintą „Niekas negrąžins skolų“. Jame M.Fatuhi prisimena, kaip S.Huseinas, dar būdamas Irako viceprezidentu, sudarė komisiją, kuri turėjo numatyti gaires Irako ateičiai.
Šioje komisijoje dirbo trys geriausi Irako ekonomistai, tarp jų ir M.Fatuhi. Komisija paskelbė prognozes artimiausiems 30 metų. Tuo metu, kai dirbo komisija, barelis naftos tekainavo tik tris dolerius. Komisijos išvadose buvo prognozuojama, jog artimiausiu metu naftos barelio kaina išaugs iki dešimties dolerių. Dabar, kaip žinoma, naftos barelio kaina - 24-25 JAV dolerių. Tuomet nacionalinė Irako valiuta - dinaras - buvo labai stipri - net 3,3 dolerio. Metinė infliacija siekė tik tris procentus, o finansiniai Irako rezervai sudarė 40 milijardų dolerių. Faktiškai nebuvo nedarbo, o šalies infrastruktūra puikiai vystėsi... Komisijos išvadose buvo prognozuojama, kad jau po dešimties metų Irakas visiems laikams nebebus vadinamas silpnai išsivysčiusia šalimi.
Tačiau kada 1979 metais S.Huseinas užgrobė valdžią, jis visiškai atsisakė ekonomikos plėtros ir visas pastangas bei lėšas ėmė skirti ginklavimuisi. Todėl Irako dinaras visiškai nuvertėjo ir, prieš prasidedant sąjungininkų karinei operacijai, vienas JAV doleris kainavo du su puse tūkstančio dinarų. Nedarbas pasiekė grėsmingą mastą ir viršijo 70 proc. Infliacijos lygį sunku net įsivaizduoti - 60 tūkstančių procentų! Infrastruktūra visiškai sunaikinta. Oficiali Irako skola užsieniui pasiekė 90 milijardų dolerių. Kitais duomenimis, skola jau viršijo trilijoną dolerių.
S.Huseino valdymo metais jo sukeltuose karuose su kaimyniniu Iraku ir etninių kurdų skerdynėse žuvo mažiausiai pusantro milijono irakiečių. Daugiau kaip du milijonai tapo invalidais.
Rusija, Baltarusija ir Ukraina buvo didžiausios S.Huseino draugės. Jos dosniai tiekė ginklus. Todėl nei Rusijai, nei Baltarusijai niekas skolų negrąžins. „Maskva ir Minskas S.Huseinui tiekė tankus, lėktuvus, raketas, tai tegul dabar pačios ieško Sadamo milijonų“, - teigė M.Fatuhi. Jis priminė, jog Rusijos komunistų lyderiui Genadijui Ziuganovui turėtų būti didelė gėda, nes jis ne kartą svečiavosi pas S.Huseiną, glėbesčiavosi su juo, o režimas pūdė kalėjimuose ir žudė Irako kompartijos narius.
„Mes, irakiečiai, gerbiame Rusiją. Tai milžiniška šalis. Mes taip pat žinome Sovietų Sąjungos indėlį sutriuškinant fašizmą. Tačiau tenka tik apgailestauti, kad šiandieninės Rusijos politika nukreipta prieš Irako tautą“, - pabrėžė M.Fatuhi. Jis taip pat pažymėjo, kad naujasis atgimęs Irakas neieškos priešų, o ieškos draugų. Todėl Rusija turi pagaliau suprasti, jog reikia keisti tokią politiką ir siekti bendradarbiavimo su Iraku visiškai naujais pagrindais.
M.Fatuhi pabrėžė, jog tarptautinė bendruomenė turi imtis iniciatyvos sukurti Irakui kažką panašaus į Maršalo planą. Realizuojant tokį planą pirmiausia turi dalyvauti Jungtinės Valstijos, kitos jas parėmusios, nuverčiant S.Huseino režimą, šalys bei Jungtinės Tautos. „Tikimės, kad ir Rusija neliks nuošalėje“, - teigė M.Fatuhi.

Petras KATINAS

© 2003"XXI amžius"