Horizontai

Dešinioji alternatyva: sėkmės Lietuva

Per trylika atgautos nepriklausomybės metų pirmuosius valstybei keltus uždavinius pavyko išspręsti. Įtvirtinta nepriklausomybė, įgyvendinama demokratija, sukurta rinkos ekonomika, sėkmingai integruojamės į euroatlantines struktūras. Po metų tapsime tikrais Europos Sąjungos nariais – mums atsivers didžiulės galimybės. Kaip Lietuva eina pasitikti savo ateities? Kas labiausiai kelia nerimą? Tai pirmas klausimas, pateiktas konservatorių politinėje programoje „Dešinioji alternatyva: sėkmės Lietuva“. Ši programa – tai beveik dviejų šimtų puslapių knyga, pristatyta visuomenei birželio 5 dieną naujuosiuose „Forum Palace“ rūmuose. Knygą pristatė Seimo narys, Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius. Knygos pristatyme dalyvavo Seimo nariai prof. Vytautas Landsbergis (Tėvynės sąjungos Politinio komiteto pirmininkas), pirmoji TS pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, TS Krikščioniškųjų demokratų frakcijos pirmininkė Irena Degutienė.
Svarbiausi šiandienos probleminiai iššūkiai yra šie:
– elgsenos skurdas – vis labiau plintantis individualus ir visuomeninis elgsenos skurdas, kai prarandamas noras mokytis, dirbti ir turėti normalią šeimą, o valstybė savo neišmintinga socialine politika tai tik dar labiau skatina; kai valstybės neginamos nyksta arba neatgimsta dorovinė, moralinė ir pilietinė bendruomenės ir tautos tradicija, tuo sudarant prielaidas augti nusikalstamumui, plisti moraliniam reliatyvizmui, silpti tradicinei šeimai; kai tikėjimas ateitimi ir pasitikėjimas savimi yra tapę didžiausiu deficitu ir todėl susidaro palankiausia terpė populizmui; kai tarpusavio pasitikėjimu ir bendruomeniškumu pagrįsto socialinio kapitalo ugdymas vis dar neįgyja valstybės sąmoningos politikos bruožų, dėl ko pilietiškumas tebėra žemas;
– valstybės silpnumas (ar net bejėgiškumas), kai valstybė demonstruoja nesugebėjimą apsiginti nuo nepageidaujamos politinės įtakos iš Rytų; apsiginti nuo korupcijos; kai valstybė, valdoma biurokratiškai, stokoja dinamiškumo, seka visuomenės raidos procesams iš paskos, nepajėgia įgyvendinti reikalingų reformų ir siekti ilgalaikių strateginių tikslų, apsaugoti žmogų ir verslą nuo išsikerojusio biurokratizmo, garantuoti teisingumo ir žmogaus saugumo; kai valstybės autoritetas yra sunykęs ir valstybė negali būti visuomenės moraliniu autoritetu;
– ekonomikos silpnumas, kai besidžiaugdami gražiais augimo skaičiais, užmirštame, kad mūsų ekonominis potencialas skaičiuojant vienam gyventojui siekia tik kiek daugiau nei trečdalį Europos Sąjungos vidurkio; kai Lietuva net nuo artimiausių kaimynų atsilieka plėtojant ūkio konkurentiškumą didinančią žinių ekonomiką, o valstybė nerodo pakankamai politinės valios, kad šį atsilikimą įveiktume ambicingu „tigro šuoliu“; didėja skirtumai tarp didžiųjų miestų ir provincijos, nėra sukurtos šių skirtumų įveikimui būtinai reikalingos smulkaus verslo ir regionų vystymo politikos.
Jau gegužės 24 dieną vykusiame Tėvynės sąjungos VI suvažiavime priimtoje deklaracijoje „Tėvynės sąjungos programiniai metmenys“ konservatoriai sakė esą daug geriau pasirengę priimti permainų iššūkius. Turime suvokti žmonių nerimo ir nepasitenkinimo, nusivylimo ir kartėlio priežastis. Reikia ne tik suprasti ir užjausti. Turime vėl įkvėpti jiems tikėjimo ir pasitikėjimo dvasią. Tai galime padaryti tik pateikdami kitokios politikos alternatyvą, sąžiningos politikos, į kurią vietoje reklaminių blizgučių vėl sugrąžinami protas ir išmintis. Tai turi būti dinamiškos ir ambicingos politikos alternatyva šiandieninei kairiajai stagnacijai, politikai be ambicijų ir politikai, neturinčiai ilgalaikių tikslų“.
Konservatyvioji politinė programa konstruojama iš aiškių konservatyviosios ideologijos vertybių. Tai:
– visuomenėje – tvarka (besiremianti ne tik į Baudžiamąjį kodeksą ir policiją, bet pirmiausia – į bendrai puoselėjamų moralinių vertybių pagrindą) ir pilietiškumas:
– valstybėje – stiprumas, teisingumas, autoritetas ir tuo pagrįstas sugebėjimas ginti visuomenės vertybes;
– ekonomikoje – laisvė, nuosavybė, žinios ir pasitikėjimas savimi, ambicija būti geriausiems.
Kiekvienos šių vertybių aptarimui knygoje rasime atskirą skyrių.

Visuomenė

Stiprios visuomenės sąlyga yra stipri tauta, išpažįstanti tradicines vertybes. Konservatoriams kelia nerimą tai, jog „šiandien lietuviai Europoje pasižymi tuo, kad iš visų Europos valstybių mažiausiai didžiuojasi savo tėvyne, mažiausiai pasitiki savo valdžios institucijomis, labiausiai norėtų tvirtos rankos, mažiausiai tiki, kad ateitis bus geresnė, ir mažiausiai dalyvauja bendruomenės veikloje. Mes esame nebendruomeniška vienišųjų minia – ir tai yra mūsų visuomenės ligų priežastis. Lietuvoje didėja asocialių šeimų ir jose augančių vaikų skaičius, auga nusikalstamumas, ir ne todėl, kad policijos per mažai, o todėl, kad sovietmetis sunaikino visuomenės moralinę vertybinę orientaciją. Todėl skyrybų skaičius tuoj bus lygus vedybų skaičiui, o ketvirtadalis vaikų gimsta ne šeimoje, kuri yra stipriausias moralinių vertybių formuotoja“.
Ryškėja dvi svarbios visuomenės problemos. Tai – įsivyravęs nevykęs individualistinis laisvės supratimas – laisvė daryti bet ką ir elgtis bet kaip. Tačiau laisvė negali tapti laisve griauti visuomenės moralines normas ir tradicijas, į kurias remiasi visuomenės vidinė tvarka. Moralė yra ne individualus pasirinkimas, o per šimtmečius krikščioniškoje visuomenėje susiformavę žmogaus buvimo žmogumi kriterijai. Visuomenės tvarka remiasi į visuomenės moralės pamatą, kuris yra tradicijos ir tikėjimo Apvaizda saugomas bendruomenėje ar šeimoje. Todėl visuomenė turi teisę ir pareigą tokias vertybes ginti, nes tai yra visuomenės tvarkos gynimas. Kuo daugiau visuomenėje yra moralinės tradicijos, tuo mažiau reikia policijos ir kalėjimų.
Ne ekonominis skurdas, bet elgesio skurdas yra didžiausia Lietuvos problema. Būtent stoka noro mokytis, dirbti ir turėti normalią šeimą žmogų varo į ekonominį skurdą, o ne atvirkščiai. Elgesio skurdą rodo griūvančios šeimos, irstančios bendruomenės, visuomenės socialinių ryšių ir pasitikėjimo stoka. Elgesio skurdą skatina ir netinkama socialinės paramos politika, kuri nesukuria moralinės motyvacijos įveikti elgesio skurdą, didina pagundą pasilikti asocialume, didina pagundą gimdyti ir auginti vaikus ne šeimoje, didina pagundą neieškoti pastovaus darbo.
Didėjantį nusikalstamumą ir savižudybių skaičių taip pat lemia ne vien skurdas ir nedarbas. Labai dažnai visų šių reiškinių priežastimi tampa paprastų moralinių vertybių praradimas, žmogiško bendravimo stoka, kuri padeda plisti elgesio skurdo kultūrai.
Išeitį konservatoriai mato stiprioje bendruomenėje, kuri „teikia žmonėms saugumą, padeda įveikti elgsenos skurdą. Ji naikina nusikalstamumo priežastis, teikia žmogui psichologinį saugumo ir priklausymo jausmą, sutelkia žmones apsiginti, išsaugo ir daro gyvybingas moralines vertybes. Bažnytinėje bendruomenėje šis tikslas yra pasiekiamas geriausiai“.
Konservatorių nuomone, „jeigu norime stiprios visuomenės ir tvarkos visuomenėje, paremtos bendromis krikščioniškomis vertybėmis, o ne vien policijos jėga, turime pagrindiniu savo politikos šūkiu paskelbti „Atgal į bendruomenę, atgal į sveiką šeimą“.
Bendruomeniškumas, o ne individualizmas yra raktas į sėkmę.
Bendruomenių atsigavimą siūloma pradėti nuo šeimos ir mokyklos. Geresnės terpės už šeimą augti ir bręsti vaikui nėra. Juk čia diegiamos vertybės, kuriomis grindžiama visuomenės tvarka. Mokykloje įtvirtinama tai, kas diegiama šeimoje. „Išsilavinęs žmogus turi būti kultūringas, išsilavinęs turi mokėti ne tik dirbti kompiuteriu, bet ir pažinti krikščioniškosios moralės kultūros pamatus“, – rašoma programoje.

Valstybė

Pasaulis tampa globalių ekonominių, socialinių, kultūrinių procesų dalimi. Ilgametėje konkurencijoje atsidūręs verslas pagimdė globalų pasaulinį ūkį, kuris priverstas vos ne kasdieną keisti produkciją. Atsirado nepastovūs vartotojų poreikiai, prie kurių būtina taikytis, taip pat naujos galvosenos. Tuo tarpu valstybinis sektorius daug kur išliko sustabarėjęs. Ateityje valstybėms, taip pat ir Lietuvai, teks vis sparčiau taikytis prie naujos globalios aplinkos.
Konservatoriai įsitikinę, jog „stipri valstybė – tai ne biurokratiškai, o pagal Naujosios Viešosios Vadybos principus tvarkoma valstybė, į kurios valdymą perkeliami geriausi šiandieninio dinamiško verslo valdymo principai“. Ir tarp tų principų svarbiausias – didesnis dėmesys piliečiui, jo įtraukimas į valdymą.
Lietuvoje kol kas šitoks požiūris į valstybės valdymą yra labai menkai paplitęs, todėl valstybė yra pasiklydusi savo pačios biurokratijos pinklėse ir darosi vis labiau atsiliekanti nuo dinamiškų visuomenėje ir ūkyje vykstančių procesų bei vis menkiau tos pačios visuomenės suprantama. Šios problemos pradėtos spręsti dar 2000 metais, diegiant į valstybės valdymą biurokratijos Saulėlydžio principus, deja, vėlesnės Vyriausybės šių darbų nesugebėjo toliau tęsti. Laikotarpio reikalavimus atitinkantį valstybės valdymą pajėgi įgyvendinti tik stipri valstybė.
Stipri valstybė – tai paslaugi piliečiui valstybė. Valstybės įstaigų darbas turi būti sutvarkytas taip, kad žmonių reikalai būtų tvarkomi be vilkinimo ir biurokratizmo.
Stipri valstybė – tai teisinga ir sąžininga valstybė. Pertvarkymai gali būti pradėti įgyvendinti tik tada, kai jie pribrendę, jie turi būti vykdomi apgalvotai, nuosekliai, palaikant grįžtamąjį ryšį, neleidžiant žmonėms nenaudingos bevaldystės, jų interesų nepaisymo. Naujoji viešoji vadyba, naikinant biurokratinį valdymą, kartu naikina ir sąlygas korupcijai vešėti. Valstybė susigrąžins žmonių pasitikėjimą tik tada, kai vykdys piliečiams duotus įsipareigojimus.
Stipri valstybė – tai sugebėjimas išryškinti strateginius valstybės prioritetus, pasirinkti svarbiausias veiklos kryptis, sutelkti į jas turimus ir iš Europos Sąjungos gaunamus resursus ir pasiekti jose apibrėžtus tikslus. Ir visa tai tinkamai išaiškinti žmonėms ir juos sutelkti tokiam žygiui.
Stipri valstybė – tai valstybės interesus ir valstybės piliečius užsienyje sugebanti apginti valstybė.
Stipri valstybė – tai ir autoritetingas lyderis, rodantis visuomenei kryptį ir vertybinę orientaciją. Tik stipri valstybė gali ginti ir puoselėti visuomenės moralinių vertybių sistemą.
Vadinasi, reikalinga stipri valstybė, o ne minimali valstybė. Tik tokia valstybė bus verta pagarbos ir pasididžiavimo.

Ūkis

Pastebimas didžiulis atotrūkis tarp Europos Sąjungos ir mūsų šalies gerovės lygio. Tai skatina žmones jaustis nevisaverčiais, nepasitikėti valdžia. Nemažėja jaunų žmonių, pasiryžusių ieškoti laimės Vakaruose.
Konservatoriai įsitikinę, jog „jauni žmonės savo ateitį su gyvenimu Lietuvoje ims sieti tik tuomet, jeigu prie vakarietiškų gerovės, švietimo standartų artėsime žymiai sparčiau“.
Siūloma ryžtis lietuviškam „tigro šuoliui“. Pasididžiavimas savo valstybe atsiras, kai atrodysime ne prasčiau nei vidutinė Europos Sąjungos valstybė. Reikia skirti daugiau dėmesio švietimui, vadybai, informacinėms technologijoms, mokslo tyrimams.
Svarbiausiu valstybės prioritetu turėtų tapti žinios, žinių įgijimas, žinių valdymas. Ypač didelis dėmesys turėtų būti skiriamas sparčiausiai augančioms ūkio šakoms. Proveržio kryptimis turi būti telkiami valstybės resursai, sudarant galimybes šioms ūkio šakoms ne tik išsaugoti pasiektą konkurentiškumą, bet ir sparčiai plėstis bei didinti gamybos bei eksporto apimtis.
Konservatoriai supranta, kad žinių ekonomikos plėtra yra svarbiausias šalies konkurentiškumo augimo garantas, tačiau tokios ekonomikos vystymasis yra galimas tik tinkamoje versliškumo kultūroje. Versliškumo kultūrą ugdo vyraujančios nuostatos visuomenėje bei valstybės sukurtos sąlygos smulkiam ir vidutiniam verslui vystytis.
Todėl kaip papildomą svarbiausią artimiausio laikotarpio uždavinį konservatoriai deklaruoja deramos europietiškos infrastruktūros smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai sukūrimą bei veiksmingos regioninės politikos įgyvendinimą, paremtą Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimu, užtikrinant, kad ši parama pateks ne vien tik į didmiesčius. Jie nori matyti savininkų ir savo verslą sėkmingai vystančių šeimų Lietuvą. Savininkai ir savo verslą puoselėjantys piliečiai sudaro stiprios visuomenės pagrindą.
Konservatoriai įsitikinę, jog iki 2015 metų Lietuva gali pasiekti išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių lygį, jeigu suvoks laikotarpio diktuojamas sąlygas ir dirbs negailėdami jėgų, o ne, anot Tėvynės sąjungos pirmininko A.Kubiliaus, sėdės pliažuose ir gurkšnos alų.
Į klausimą, iš kur bus imamas finansavimas šiai visas gyvenimo sritis apimančiai programai įgyvendinti, A.Kubilius atsakė, jog tai bus mokamai panaudota Europos Sąjungos parama, Lietuvai siūlomos įvairių fondų lėšos.

Sutartis su Lietuva

Konservatyvioji politinė programa „Dešinioji alternatyva: sėkmės Lietuva“ parengta autorių kolektyvo. Nurodytos trys pavardės – A.Kubilius, Kęstutis Masiulis, Kęstutis Škiudas ir Dešiniosios alternatyvos iniciatyvinė grupė. Autoriai naudojosi naujausia pasauline literatūra. Knygoje daug iliustracijų, diagramų, lentelių. Tai pagyvina tekstą, daro jį įdomesnį, lengviau skaitomą. Konservatoriai norėtų, kad knyga būtų skaitoma ir kuo plačiau aptarinėjama įvairiuose visuomenės sluoksniuose, nes „Dešinioji alternatyva – tai bandymas patiems apibrėžti, kokios Lietuvos norime, kokios permainos būtinos, kokių tikslų jomis sieksime. Mes įsitikinę, kad gali būti įgyvendinamos tik tokios permainos, kurių tikslai suprantami Lietuvos žmonėms, kuriems pritaria šalies politinė bendruomenė“.
Konservatoriai Lietuvos žmones pakvietė į naują žygį. Jų siūloma Dešinioji alternatyva – tai sutartis su Lietuvos žmonėmis vardan Lietuvos sėkmės. Ar taip bus, parodys darbai ir ateitis.

Aldona KAČERAUSKIENĖ