Čekai pritarė

Jauna čekė mojuoja ES ir Čekijos vėliavėlėmis per šventinį koncertą

Čekijoje įvykusiame referendume dėl šalies narystės Europos Sąjungoje gauti rezultatai beveik analogiški neseniai Lenkijoje įvykusio referendumo rezultatams. Už narystę ES balsavo 77,3 proc. atėjusiųjų balsuoti, prieš - 22,7 proc. Iš viso referendume dalyvavo 55,2 proc. balso teisę turinčių rinkėjų iš 8,3 mln. Čekijos valdžia referendumo išvakarėse pernelyg nesijaudino, nes Referendumo įstatyme numatyta, jog atėjusių balsuoti rinkėjų skaičius visiškai nėra lemiantis veiksnys. Įdomu, kad visi apklausų duomenys, skelbti prieš lemiamą referendumą, beveik visiškai pasitvirtino. Tiesa, daliai stojimo į ES šalininkų kėlė rūpesčių Čekijos prezidento Vaclovo Klauso euroskeptiška pozicija. V.Klausas yra vienintelis tokio aukšto rango politikas iš visų dešimties kandidačių į Europos Sąjungą, pasisakantis prieš Europos integraciją.

Jau septyni referendumai sėkmingi

Šiemet referendumuose savo nuomonę dėl narystės Europos Sąjungoje ketina pareikšti devynių iš dešimties ES kandidačių piliečiai; septyniose šis renginys - jau praeitas etapas.
Praėjusį savaitgalį Čekija stojo į vieną gretą su Lietuva, Lenkija, Malta, Slovėnija, Slovakija, Vengrija - visose referendumai įvyko, visose pritarta narystei. Dar dvi, Latvija ir Estija, atliks šią procedūrą rugsėjį, o Kipre nutarta referendumo nerengti.
ES plėtra priklausys ir nuo dabartinių penkiolikos ES narių, kurių parlamentai turi ratifikuoti stojimo sutartis, kandidačių pasirašytas Graikijoje balandį.

Kito kelio nėra

Žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija apie tai, kad NATO generalinis sekretorius Džordžas Robertsonas, viešėdamas Lietuvoje, neoficialiame aukštų Lietuvos valdžios pareigūnų pokalbyje atkreipė dėmesį į tai, jog pati didžiausia Lietuvos problema yra korupcija ir saugumas. Informacijoje buvo teigiama, jog NATO generalinis sekretorius tiesiai pareiškė, kad Lietuva tol realiai nebus NATO nare, kol čia nebus sutriuškintos trys keturios aukštų pareigūnų ir politikų grupuotės. Esą Dž.Robertsonas taip ir pasakęs, jog kol šie asmenys dirbs saugume ar užims aukštus postus valdžioje, NATO paslaptys Lietuvai patikėtos nebus. Beje, buvo skelbiama, jog Dž.Robertsonas netgi paminėjo konkrečius asmenis, užimančius aukštus postus Lietuvoje, kuriais NATO nepasitiki. Nesigirdėjo, kad kas nors būtų paneigęs tokią informaciją. Ji nebuvo ir komentuojama. Jeigu taip buvo iš tiesų - nieko nuostabaus. Naivu būtų manyti, kad NATO tarnybos nesidomėtų, kas vyksta būsimosiose Aljanso šalyse. Na, dėl išsiplėtojusios korupcijos, tai Dž.Robertsonas, aišku, nepasakė nieko nauja. Patys matome.

Lietuvos atstovai patenkinti galutiniu Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties projektu

Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas ir Lietuvos atstovai Konvente dėl Europos ateities yra patenkinti parengtu galutiniu ES Konstitucinės sutarties projektu. A. Brazauskas, komentuodamas šį dokumentą, sakė, kad į jį pateko apie 80 procentų Lietuvos siūlytų nuostatų. "Pagrindiniai visi punktai mums yra priimtini. Atviras klausimas yra Viršūnių tarybos valdymas, – ar jai pirmininkaus, kaip iki šiol, rotacijos principu atskiros valstybės, ar bus pastovus pirmininkas tam tikram laikotarpiui", – sakė A. Brazauskas. Jo nuomone, tokio pirmininko įgaliojimai turėtų būti labai gerai apsvarstyti. A. Brazauskas mano, kad ES Konstitucija turėtų būti priimta 2004 metų rudenį. Vyriausybės vadovo nuomone, diskutuotinas yra klausimas, ar ją reikėtų priimti referendumo būdu. "Tokios būtinybės nėra. Tai diskusijų objektas. Jeigu parlamentas prieis prie tokios išvados, tada tai bus svarstoma", - sakė A. Brazauskas.

Dešinioji alternatyva: sėkmės Lietuva

Per trylika atgautos nepriklausomybės metų pirmuosius valstybei keltus uždavinius pavyko išspręsti. Įtvirtinta nepriklausomybė, įgyvendinama demokratija, sukurta rinkos ekonomika, sėkmingai integruojamės į euroatlantines struktūras. Po metų tapsime tikrais Europos Sąjungos nariais – mums atsivers didžiulės galimybės. Kaip Lietuva eina pasitikti savo ateities? Kas labiausiai kelia nerimą? Tai pirmas klausimas, pateiktas konservatorių politinėje programoje „Dešinioji alternatyva: sėkmės Lietuva“. Ši programa – tai beveik dviejų šimtų puslapių knyga, pristatyta visuomenei birželio 5 dieną naujuosiuose „Forum Palace“ rūmuose. Knygą pristatė Seimo narys, Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius. Knygos pristatyme dalyvavo Seimo nariai prof. Vytautas Landsbergis (Tėvynės sąjungos Politinio komiteto pirmininkas), pirmoji TS pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, TS Krikščioniškųjų demokratų frakcijos pirmininkė Irena Degutienė.

Pilietinė veikla – politinė

Esama visokių veiklų, kurias išvardyti būtų sunku, nes gyvojoje gamtoje ir visuomenėje niekas nestovi vietoje: juda, gimsta, tarpsta, išnyksta augalų ir gyvūnų rūšys, tautos ir jų valstybės. Ir negyvoji gamta tik iš pirmo žvilgsnio tūno: ten taip pat vyksta procesai, tik žymiai lėtesni. Vieni procesai vyksta savaime, neskatinami iš šalies, kitus skatina ir vykdo žmogus. Apsiribosime pilietinės veiklos, vykdomos demokratinėje valstybėje, žinoma, neišsamiu panagrinėjimu.

Įsikūrė demokratinis judėjimas „Lietuvos kelias“

Gegužės 24 dieną Vilniuje, “Žinijos” draugijoje, įsikūrė demokratinis judėjimas “Lietuvos kelias”. Šio judėjimo pirmininke išrinkta socialinių ir psichologijos mokslų daktarė Lilijana Astra.
Demokratinio judėjimo svarbiausi tikslai: stiprinti konstitucinę demokratiją, teisingumą ir tautinę kultūrą; ginti asmeninę ir politinę laisvę; siekti gyventojų socialinės saugos bei stabilumo, ekonominės plėtros ir dvasinės kultūrinės pažangos; stiprinti vietos savivaldą ir bendruomenes.