Horizontai

H.Kisindžeriui – 80 metų

Ggužės 27-ąją 80-ąjį gimtadienį atšventė vienas įtakingiausių XX amžiaus JAV politikų Henris Kisindžeris, kurį vieni istorikai linkę liaupsinti, kiti – niekinti.
H.Kisindžeris gimė 1923-iaisiais Vokietijoje, viduriniosios klasės žydų šeimoje. Į JAV kartu su kitais šeimos nariais atvyko būdamas penkiolikos. Tarnaudamas JAV ginkluotosiose pajėgose 1943-iaisiais gavo JAV pilietybę. Nuo tada prasidėjo svaiginanti karjera. H.Kisindžeris Harvardo universitete apgynė daktaro disertaciją, kurios tema pasirinko tarptautinius santykius. 1968-aisiais šis politikas tapo R.Niksono rinkiminės kampanijos patarėju, o šiam tapus JAV prezidentu gavo patarėjo gynybos klausimams postą. 1973-iaisiais H.Kisindžeriui buvo patikėtas šalies sekretoriaus postas, paskirta Nobelio taikos premija bei aukščiausiasis JAV apdovanojimas – prezidento Laisvės medalis.
Daugelis H.Kisindžerio politinių žingsnių ir šiandien vertinami gana dviprasmiškai. Jis siekė pagerinti JAV santykius su Sovietų Sąjunga bei komunistine Kinija, Kongrese skatino į Vietnamą siųsti daugiau karių ir tuo pat metu slapta derėjosi dėl šio karo paliaubų. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje H.Kisindžerį kritikavo ir kairieji, ir dešinieji. Konservatyvių pažiūrų piliečiai piktinosi stiprėjančia Sovietų Sąjungos karine galia, liberalesni rinkėjai smerkė taikstymąsi su žmogaus teisių pažeidimais sovietinėse respublikose bei Čilėje valdžią gavusiu generolu Pinočetu. Aktyvią politinę karjerą H.Kisindžeris baigė 1977-aisiais. Vėliau jis skaitė paskaitas įvairiuose JAV universitetuose, rašė diplomatijos istoriją apžvelgiančius veikalus bei vadovavo vienai Niujorko konsultacinei firmai.
Ne kartą su H.Kisindžeriu bendravęs buvęs diplomatas, o dabar vadovaujantis Vašingtono ,,Common Ground“ juridinei firmai Džeimsas Tomasas teigia, kad šis politikas darė įtaką daugelio rimtų tarptautinių problemų sprendimams. Pasak Dž.Tomaso, joks kitas JAV valdžios atstovas taip nesirūpino JAV ir Kinijos santykių gerinimu, ir tai darė taip sėkmingai. Tuo tarpu H.Kisindžerio politines nesėkmes esą derėtų sieti su jo asmeninėmis savybėmis. H.Kisindžeris garsėjo užsispyrimu, nenoru nusileisti net mažiausiose smulkmenose. Pavyzdžiui, karo Vietname metu Paryžiuje vykusių derybose pirmuosius šešis mėnesius beprasmiškai diskutuota ne apie karo pabaigą, bet apie tai, kokia turėtų būti derybų stalo forma, kai tuo metu kare žuvo tūkstančiai amerikiečių karių. Vietnamo karo veteranai tokio poelgio negali pateisinti.
Daug diskusijų savo laiku sukėlė ir H.Kisindžerio vykdyta politika Artimuosiuose Rytuose. Izraelis kaltino JAV siekiais sugriauti žydų valstybę ir H.Kisindžerį asmeniškai nepagarba savo tautiečiams, gyvenantiems Izraelyje. Šiandien Izraelio pareigūnai jau nebe taip aršiai pasisako prieš Palestinos valstybės atsiskyrimą.
Tuo tarpu JAV ir Sovietų Sąjungos santykiai aštuntojo dešimtmečio pradžioje kiek pagerėjo. Tiesa, vargu ar H.Kisindžeris buvo teisus sakydamas, kad amerikiečiams pavojingos tik sovietų idėjos, o ne tuometinė karinė galia. Nereikia pamiršti, kad Sovietų Sąjunga buvo stipri branduolinė valstybė, aštuntojo dešimtmečio pradžioje savo armiją sugebėjusi aprūpinti ginklais, kurie pasaulinėse rinkose vertinami iki šiol. Dž. Tomasas mano, jog H.Kisindžeris nepadarė didesnės įtakos šiandieninei JAV vidaus bei užsienio politikai, niekas jo minčių nebecituoja. H.Kisindžeris tik retkarčiais dalyvauja televizijos debatuose ,,Fox News“ kanale. 2001-aisiais žurnalistas Kristoferis Hitčensas išleido knygą, kurią pavadino ,,Henrio Kisindžerio teismas“, kiek vėliau taip pat pavadintą dokumentinį filmą rodė ,,BBC“ televizijos kanalas. Tačiau tai nė kiek nesutrukdė pačiam H.Kisindžeriui ir toliau būti vienu labiausiai JAV elito vakarėliuose gerbiamų svečių.
Sovietų Sąjungos ir vėliau Rusijos diplomatinis vertėjas Viktoras Suchodrevas puikiai prisimena prieš tris dešimtmečius vykusį pirmąjį susitikimą su H.Kisindžeriu. Jis tikina, kad šio politiko kalbas versti nebuvę sunku. Tuometiniai aukšto rango JAV diplomatai bei politikai drauge imdavo ir vertėją amerikietį, kurio paslaugų kartkartėmis būdavo atsisakoma, norint parodyti pasitikėjimą sovietų diplomatais. Į klausimą, ką H.Kisindžeriui jautė aukšti tuometiniai sovietų pareigūnai, V.Suchodrevas atsako prisimenąs, kad ilgainiui A.Gromyka su šiuo JAV politiku ėmęs bendrauti kaip su sau lygiu. Beje, atkaklumas ir užsispyrimas pirmosios viešnagės Maskvoje metu H.Kisindžeriui, kuris tuo metu tebuvo JAV prezidento patarėju gynybos klausimais, padėjo pasiekti, kad derybose dalyvautų pats L.Brežnevas. Sunkią akimirką, kai, rodės, derybos tuoj pat žlugs, H.Kisindžeris visada sugebėdavo rasti išeitį iš susidariusios padėties, pakreipti pokalbį kita linkme ar tiesiog vykusiai pajuokauti. V.Suchodrevas šį politiką prisimena kaip neprilygstamą derybininką, padėjusį JAV užmegzti glaudesnius santykius su Sovietų Sąjunga, o vėliau ir jos teisių perėmėja Rusija.

Gražina MINKAUSKAITĖ