"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. liepos 2 d., Nr. 13 (58)

PRIEDAI

Turkijos generolai budi...

„Irako karo pasekmės gali labai negatyviai paveikti politinę vidaus situaciją Turkijoje“, - pareiškė vienas aukštas Turkijos generalinio štabo generolas. Šis kariškis išreiškė ne savo, o visos Turkijos armijos vadovybės poziciją. Žinant, kad Turkijos generalitetas visada įdėmiai seka įvykius ne tik kaimyninėse valstybėse, bet ir šalies viduje, toks pareiškimas padarytas ne šiaip sau.
Turkų generolų nuogąstavimai visiškai pagrįsti. Islamizmo apraiškų sustiprėjimas kaimyniniame Irake, nuvertus diktatorių Sadamą Huseiną, gali labai suaktyvinti vietinius islamistus. Be to, Irako kurdų, sustiprinusių savo autonomiją, pavyzdys taip pat gali paskatinti Turkijos kurdus siekti savo nacionalinių ir politinių tikslų. Ypač tuo atveju, jeigu Turkijos valdžioje išsilaikys nors ir nuosaikūs islamistai.
Dabartinis Turkijos premjeras T.Erdoganas iki šių metų pradžios neturėjo teisės užimti valstybinių postų. Mat 1998 metais Turkijos teismas pripažino jį kaltu kurstant religinius neramumus ir skatinant radikalųjį islamizmą. Pagrindinis kaltinimas T.Erdoganui buvo jo sukurtas ir viešai perskaitytas eilėraštis viename islamistų mitinge. O jis skamba taip: „Mečetės - mūsų kareivinės, mečečių kupolai - mūsų šalmai, minaretai - mūsų durtuvai“. Apie T.Erdogano pakantumą galima spręsti iš to, kai 1994 metais, tapęs didžiausio Turkijos miesto Stambulo meru, jis iškart uždraudė pardavinėti alkoholinius gėrimus visuose miesto restoranuose ir kavinėse. Tai sukėlė didžiulį vietinių verslininkų nepasitenkinimą ir sudavė skaudų smūgį turizmo verslui. Juk Stambulas - mėgstama užsienio turistų vieta. Šiuo metu Turkijos valdžia jau peržiūrėjo anksčiau priimtus įstatymus, kurie draudžia moterims pasirodyti universitetuose ir kitose mokyklose bei darbo vietose su musulmoniškais galvos apdangalais. Be to, T.Erdogano vyriausybė, siekdama Turkijos narystės Europos Sąjungoje, pasirengusi įvykdyti vieną pagrindinių ES reikalavimų - leisti privačioms radijo ir televizijos kompanijoms transliuoti laidas kurdų kalba. „Mes - už Turkijos narystę Europos Sąjungoje, tačiau kai kuriuos ES reikalavimus mes laikome pernelyg dideliais“, - pareiškė vienas T.Erdogano vyriausybės narys.
Šiuolaikinės Turkijos įkūrėjas Mustafa Kemalis Atatiurkas, sukūręs pirmąją regione pasaulietinę valstybę, panaikinęs šariato įstatymus, iki šiol yra didžiausias autoritetas Turkijos armijoje. Šiuolaikinės Turkijos Respublikos įkūrėjas Atatiurkas (tikroji pavardė Mustafa Kemal-paša) valdė Turkiją 1923-1938 metais. Po Pirmojo pasaulinio karo Atatiurkas vadovavo vadinamajai Kemalio revoliucijai. Jos metu buvo kaunamasi ne tik už senosios sistemos panaikinimą, bet ir prieš Antantės valstybių nutarimą, kuris pagal Serro (Prancūzija) taikos sutartį po 1919-1922 metų Turkijos-Graikijos karo Graikijai atidavė dideles Turkijos teritorijas. Atatiurkas 1922 metais nugalėjo Graikijos kariuomenę, o 1923 metais išvadavo Stambulą. 1922-aisiais Atatiurkas panaikino sultonatą ir ėmėsi modernizuoti valstybę Europos demokratinių valstybių pavyzdžiu. Jo iniciatyva panaikinti šariato įstatymai, religiniai teismai, uždarytos medresės, dervišų ordinas ir jo vienuolynai, uždrausta daugpatystė, moterims suteikta rinkimų teisė, vietoje arabiškų įvesti lotyniški rašmenys, europietiškas kalendorius, priimta konstitucija ir civilinis kodeksas. Taigi šio žmogaus nuopelnai Turkijos valstybei milžiniški. Neatsitiktinai jis vadinamas nacijos tėvu. Nuo to laiko, kai 1923 metais Atatiurkas paskelbė Turkiją respublika, Turkijos kariškiai jo priesakus laiko šventais ir jų laikosi lygiai taip pat, kaip priesaikos ar karininkų garbės kodekso. Todėl armijos vadovybė įdėmiai seka, kad radikalūs islamistai nebandytų pasukti atgal. Tris kartus - 1960, 1971 ir 1980 metais - armijai teko imtis ryžtingų veiksmų ir įvykdyti perversmus. Tuomet, nuvertusi vyriausybę, armija labai griežtomis priemonėmis susidorodavo su islamistais ir komunistais. Tačiau, skirtingai nuo kitų šalių, kur kariškiai, užgrobę valdžią, jos po perversmo neatiduodavo civiliams, Turkijos generolai elgėsi atvirkščiai. Įvedę tvarką, jie vėl perduodavo valdžią civilinei administracijai, o 1997-aisiais armija sugebėjo, nepanaudojusi jėgos, uždrausti Islamo partiją, tuo pačiu suardydama valdančiąją koaliciją.
Taigi Turkijos armija tarsi griežtas tėvas akylai prižiūri, kad šalis eitų Atatiurko nubrėžtu keliu. Paskutiniai turkų generolų pasisakymai prieš vyriausybės žingsnius grįžti islamiškos tvarkos link rodo, kad armija eilinį kartą nusprendė, jog vyriausybė nuklydo nuo kurso. Klausimas tik toksai, ar generolai duos galimybę premjerui T.Erdoganui „pasitaisyti“, ar padarys tai patys, jau be jo.
Turkijos armijai kelia rūpesčių ne tik posadaminiame Irake kylantis islamizmas, bet ir karingų ajatolų valdomo Irano branduolinės pretenzijos. Neseniai Turkijoje lankėsi Izraelio gynybos ministras Šaulis Mofaza. Jis pareiškė, kad Iranas jau pačiu artimiausiu metu turės tolimojo veikimo raketas, galinčias pasiekti taikinius JAV teritorijoje. Izraelio žvalgyba turi nepaneigiamų duomenų, jog „žemė-žemė“ klasės raketos jau pagamintos. Iki šiol tokias raketas turėjo tik JAV ir Rusija. Izraelio žvalgybos duomenys nekelia abejonių niekam.

Petras KATINAS

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija