"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. liepos 16 d., Nr. 14 (59)

PRIEDAI

Karaliaus Mindaugo idėja vienija pasaulio lietuvius

Pasaulio lietuvių bendruomenės vienuoliktąjį Seimą pasveikino prezidentas Rolandas Paksas

Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotrauka

Liepos 8-11 dienomis Vilniuje vyko Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vienuoliktasis Seimas, kuriame dalyvavo 35 šalių delegacijos. Jis prasidėjo vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.
Lietuvos Respublikos Seimo trečiųjų rūmų salėje susirinkusias lietuvių bendruomenių delegacijas iš 35 pasaulio šalių ir kitus šios garbingos sueigos dalyvius pasveikino PLB pirmininkas Vytautas Kamantas. Invokaciją perskaitė vyskupas lietuvių išeivijai Paulius Baltakis.
Lietuvos Respublikos prezidentas Rolandas Paksas savo sveikinimo kalboje pabrėžė, kad didžiulį įspūdį daro vien tik sąrašas šalių, iš kurių atvyko delegacijos į PLB vienuoliktąjį Seimą. “Kaip plačiai pasklido mūsų tauta po pasaulį! Kiek sudėtingų likimų ir dramų! Kiek kančių ir sunkių kovų už vietą po saule buvo skirta išgyventi lietuvių tautos vaikams per pastarųjų porą amžių! - kalbėjo šalies vadovas. - Simboliška ir prasminga, - sakė Prezidentas, - kad Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas pradeda dirbti dar nenutilus Lietuvos valstybės - karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus šventiniams aidams. Ši sueiga, sukvietusi lietuvių atstovus iš viso pasaulio, įkūnija Mindaugo vienijimosi, sutelktumo idėją. Manau, kad ji šiandien itin aktuali ir dėl naujos situacijos, kurią atveria artėjanti Lietuvos narystė NATO bei Europos Sąjungoje, ir dėl to, kad Lietuva iki šiol yra daug skolinga svetur likimo nublokštiems, tačiau uoliai jai tarnavusiems savo vaikams.
Okupacijos dešimtmečiais sovietų propagandos žeminami ir šmeižiami jūs pasiaukojamai dirbote, kad Lietuvos byla pramuštų izoliacijos, nutylėjimo, pasaulio galingųjų abejingumo ledus. Jūs triūsėte negailėdami nei laiko, nei sveikatos, nei sunkiai uždirbtų dolerių. Jūs nelaukėte kitokio atlygio, kaip jausti pulsuojančią viltį, kad Lietuva sulauks laisvės valandos. Jūs buvote toji terpė, kurioje gyvastį išlaikė idealizmas. Jūs buvote savo pavergtos Tėvynės ambasadoriai plačiame pasaulyje, nuolat kartoję jam Lietuvos vardą, - sakė R. Paksas. - Prieš penkiasdešimt ketverius metus priimta Lietuvių Charta iškėlė tautos vienybės idealą. Pasaulio lietuvių bendruomenė nematomomis gijomis jungė išsibarsčiusių po įvairius žemynus lietuvių dvasią. Lemtingaisiais 1990-aisiais padėjote sugrąžinti laisvę ir valstybingumą, beldėtės į pasaulio sąžinę sovietų agresijos akivaizdoje 1991-ųjų sausį. Per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį Lietuva sulaukė visokeriopos svetur gyvenančių lietuvių pagalbos - politinės ir finansinės, humanitarinės ir mokslinės".
Prezidentas pripažino, kad kol kas nesugebėta sudaryti palankių sąlygų išeivijai aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime, jaustis tikrai reikalingai Tėvynėje, pažadėjo negailėti pastangų, kad būtų sudarytos patrauklesnės sąlygos tautiečiams grįžti į Tėvynę, kuriai tikrai reikia jų patirties, žinių, investicijų.
Padrąsindamas abejojančius grįžti į Tėvynę, R. Paksas kartu prašė padėti tiems tautiečiams, kurie dabar, išvykę iš Lietuvos, bando prigyti naujoje realybėje.
Prezidentas taip pat pripažino, kad dar nemaža Lietuvos gyventojų dalis verčiasi sunkiai ir pažadėjo ieškoti sprendimų, kaip sparčiau palengvinti žmonių gyvenimą. Galvodamas apie būtinybę modernizuoti visuomenę, plačiai diegti šiuolaikiškas informacines technologijas, nemažas viltis Prezidentas, jo žodžiais tariant, sieja su lietuvių išeivija.
Baigdamas šį savo žodį, šalies vadovas grįžo prie karaliaus Mindaugo ir vieningos, susitelkusios tautos idėjos. Tautos, kuri gyva ne tik duona, bet ir tradicijomis, meile savo kalbai bei papročiams.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis PLB Seimą sveikino ir kaip buvęs šios bendruomenės narys, užaugęs užsienyje jos paunksnėje, ir kaip nepriklausomybę atgavusios Lietuvos Respublikos pilietis. Primindamas Mindaugo karūnavimą ir krikštą, kardinolas pabrėžė, kad tai buvo Lietuvos įžengimas į krikščionišką tuometinę Europą, davęs ypatingą atspalvį mūsų tautiškumui. Dabar, sakė kardinolas, mes sugrįžtame į Europą, nuo kurios buvome atplėšti. Ir svarbiausias šiandienos uždavinys - ugdyti sąžinę, stiprinti šeimą, ir išeivija Lietuvai čia gali daug padėti. Kardinolas kvietė bendrauti, bendradarbiauti dėl gražesnės Tėvynės.
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas taip pat linkėjo stiprinti Lietuvos ir išeivijos vienybę, primindamas, kad okupacijos dešimtmečiais ir pati Lietuva buvo išeivė.
Seimo narys, Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis pabrėžė, kad ir dabar, atkūrę Lietuvos nepriklausomybę, dar turime daug padaryti, kad išsilaisvintume iš vidinių nelaisvių, kad sugebėtume išsaugoti savo aplinkos vertybes. Ir čia taip pat Lietuva laukia Pasaulio lietuvių bendruomenės pagalbos.

Pagal Eltą

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija