Lietuvių veikla Amerikoje per 50 metų

Buvusi JAV Krašto valdybos pirmininkė Regina Narušienė

JAV LB Kultūros taryba (sėdi iš kairės): Juozas Žygas, pirmininkė Marija Remienė, Aušrelė Sakalaitė, Violeta Drupaitė-Cole, (stovi) Leonas Narbutis, Dalia Anysienė, Dalia Šlenienė, Ligija Tautkuvienė, Laima Petrauskaitė-VanderStoep

Šią vasarą Lietuvoje vyksta daug renginių, į tėvynę sukvietusių po pasaulį visokių negandų išblaškytus tautiečius: Pasaulio dainų šventė „Mes“, Pasaulio lietuvių bendruomenės XI Seimo sesija, Ateitininkų federacijos suvažiavimas, fondo „Į laisvę“ sambūrio studijų savaitė. Iš svetur atvykę mūsų tautiečiai pradžiugina maloniais netikėtumais. Vienas jų – Vilniaus jėzuitų gimnazijoje liepos 4 dieną pristatyta solidi knyga apie Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės istoriją (1951-2002). Liepos 4-oji – Amerikos nepriklausomybės diena, tačiau ši proga nebuvo sureikšminta, tik paminėta, kad Amerika šeštojo dešimtmečio pradžioje svetingai priėmė nuo antrosios bolševikų okupacijos pasitraukusius lietuvius, netrukdė jiems plėtoti politinę, kultūrinę, visuomeninę veiklą. Ši aštuonių šimtų puslapių knyga ir pasakoja apie tą daugiašakę veiklą. Knygos anotacijoje rašoma: „Lietuvių bendruomenės apylinkių yra visuose JAV regionuose, todėl pasakojimo geografija labai plati. Šis leidinys skirtas įamžinti gausiam būriui pasišventėlių, kurie savo gyvenimą ir karjerą aukojo Lietuvos laisvinimui ir lietuvybės išlaikymui išeivijoje. „JAV LB penki dešimtmečiai“ – istorijos knyga, bet ji bus įdomi ne tik specialistui, bet ir plačiajam skaitytojui. Tokios didelės apimties knyga apie išeivių visuomeninę ir kultūrinę veiklą pasirodo pirmą kartą“.
Į knygos pristatymo šventę atvyko prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Algirdas Brazauskas, Seimo narys prof. Vytautas Landsbergis, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas Vytautas Kamantas, vicepirmininkas ir atstovas Lietuvoje Gabrielius Žemkalnis bei kt. Renginiui vadovavo Keturioliktosios (1994-1997) ir Penkioliktosios (1997-2000) krašto valdybų pirmininkė Regina Narušienė. Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė pristatė Bostono universitetą baigusį smuikininką Dainių Puodžiuką, kuris atliko J.S.Bacho, A.Paganinio, V.Barkausko muzikinius kūrinius.
Svarų žodį, pristatant knygą, pasakė Šešioliktosios krašto valdybos (2000-2003) pirmininkas Algimantas S.Gečys. Jis knygą pavadino iš Lietuvos išvykusiųjų ir išeivijoje gimusiųjų meilės laišku tėvynei Lietuvai, nes „Amerikos lietuvių bendruomenės veikla sugebėjo išauginti dvi išeivijos kartas. Joms įskiepijome meilę Lietuvai ir norą jai padėti visuomeniniu, tautiniu, idėjiniu bei labdaros požiūriais. Ir nors metų sūkuryje esame svetimos aplinkos vandeniu praskalauti, Amerikos lietuvių bendruomenė tebėra gyva, kupina ryžto, gyvenanti tais pačiais tautiniais idealais kaip ir prieš 50 metų jai kuriantis“.
Prelegento nuomone, „negausios tautos privalo branginti kiekvieną savo žmogų. Privalu rūpintis savo tautiečiais tėvynėje ir išeivijoje. Lietuvai ypač svarbu, kad išeivija išliktų tautiniu požiūriu gyva, kad ji išlaikytų dėmesį Lietuvos žemei. Dėmesio išlaikymas artimai susijęs su lietuvių kalbos mokėjimu, pažinimu gyvenimo šiapus ir anapus, užmegztu asmeniniu ryšiu, pagrįstu artimomis pažiūromis bei siekiais. Dėmesį Lietuvos žemei išeivis išlaikys, jei jam bus sudarytos sąlygos mylėti Lietuvą iš „arti ir toli“, jei jis jausis Lietuvai reikalingas, jei juo bus domimasi, jo įnašas Lietuvos gerovei bus vertinamas, jis nesijaus diskriminuojamas ar išnaudojamas. Lietuvai įžengus į antrąjį nepriklausomo gyvenimo dešimtmetį, įsijungus į NATO ir Europos Sąjungos tarptautines struktūras, būtina Lietuvos ir išeivijos bendradarbiavimą padaryti dviejų krypčių gatve, taip pat Lietuvai reikėtų pasirūpinti savosios išeivijos stiprinimu ir palaikymu“.
nukelta į 8 p.
atkelta iš 2 p.
Kreipdamasis į susirinkusius tėvynainius, A.Gečys sakė: „Neprašome išeivijai statyti mokyklų ar kultūros centrų. Mums svarbu, kad pas mus apsilankytų patyrę lituanistai, istorikai,tėvynės pažinimą dėstantys pedagogai, kurie lituanistinių mokyklų mokytojams duotų tvirtesnius lietuvių kalbos ir tautinio auklėjimo pagrindus. Mūsų jaunimo vasaros stovyklose norėtume sulaukti asmenų, sugebančių jaunimui perduoti tautinį paveldą. Kultūrinėje srityje būtina išvystyti planingą bendradarbiavimą. Tai vykdytina puoselėjant abipusį kultūrinį bendravimą, Lietuvos Vyriausybei surandant lėšų su koncertais, paskaitomis, spektakliais išeivijoje apsilankyti Lietuvos menininkams. Griežtai pasisakome prieš kultūrinių atašė biurokratinių postų kūrimą prie Lietuvos ambasadų ir konsulatų, nes tai didins Lietuvos biurokratiją, o išeivijoje žlugdys saviveiklą. Pagaliau būtina susirūpinti išeivijoje lietuviškai kalbančių kunigų buvimu. Paskutiniaisiais duomenimis, iš 138 prieš pusšimtį metų Amerikoje veikusių lietuvių parapijų šiuo metu tik 38 yra lietuviškos. Daugelyje jų darbuojasi jau lietuviškai nekalbantys kunigai. Lietuvos vyskupijas reikėtų skatinti į Ameriką siųsti misionierius kelerius metus padirbėti lietuvių sielovadoje. Įsidėmėtina, kad XX a. pradžioje dr. Jonas Šliūpas, būdamas netikintis, Amerikoje kūrė lietuvių parapijas, norėdamas pažaboti nutautimą ir išlaikyti lietuvybę…“
Knyga „JAV LB penki dešimtmečiai“ yra ne vieno žmogaus darbas. Ji pradedama itin svarbiu dokumentu „Lietuvių Charta“, paskelbta Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto; visi trylika šio dokumento principų tapo kelrodžiu, įsipareigojant formuoti gyvastingumą, veiklią, valstybiškai ir tautiškai susipratusią lietuvių tautos dalį Amerikoje. Kitas dokumentas – JAV Lietuvių bendruomenės aktas, pasirašytas Niujorke 1951 m. lapkričio 18 d. Toliau – išsamūs Algimanto Gečio, Stasio Barzduko, prel. Jono Balkūno, Algirdo Budreckio, dr. Romualdo Kriaučiūno, Broniaus Nainio ir kt. apžvalginiai straipsniai. Kruopščiai aprašoma visų JAV Lietuvių bendruomenės apygardų ir apylinkių veikla, taip pat apžvelgiama veikla centrinių padalinių: įvairių tarybų – Švietimo, Socialinių reikalų, Visuomeninių reikalų, Kultūros, Religinių reikalų, taip pat Lietuvių tautinių šokių švenčių korporacijos ir t.t. Toliau knygoje rašoma apie JAV Lietuvių bendruomenės lėšas – Lietuvių fondą, kurio lėšomis išleista aptariama knyga, finansinius išteklius ir kt.
Paskutinis skyrius „JAV Lietuvių bendruomenė išeivijos kultūros ir mokslo baruose “ apžvelgia dainų ir tautinių šokių šventes, mokslo ir kūrybos simpoziumus ir t.t.
JAV LB veikla vertinama keletu aspektų: pirmiausia reikėjo išlaikyti lietuvybę patiems, puoselėti religiją, meną, muziką, dainą, šokį ir visa tai perduoti vaikams ir vaikaičiams; itin svarbios pastangos per visą penkiasdešimties metų okupaciją atkreipti laisvojo pasaulio dėmesį į kenčiančią tėvynę, priartinti laisvės rytą; jam išaušus, talkininkauta, kad Lietuva patektų į euroatlantines struktūras, sėkmingai dirba Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV Lietuvių bendruomenės atstovų komisija. JAV LB pastoviai kviečiasi menininkus iš Lietuvos, rūpinasi naujaisiais atvykėliais iš tėvynės, remia Lietuvos švietimą, padeda našlaičiams, teikia būtiną labdarą vaikams ir suaugusiems.
Knyga gausiai iliustruota. Nuotraukos informatyvios, atskleidžiančios svarbiausius JAV LB veiklos momentus. Štai 1972 metais JAV LB Krašto valdybos atstovai lankosi pas JAV katalikų vyskupų konferencijos pirmininką kardinolą J.Krol, 1975 metais – pas Šventojo Tėvo apaštališkąjį delegatą arkivyskupą Luidžį Raimondį dėl sovietų vykdomo katalikų persekiojimo okupuotoje Lietuvoje; 1975 metais JAV LB Krašto valdybos atstovai susitinka su tuomečiu JAV viceprezidentu (vėliau prezidentu) Džeraldu Fordu ir t.t. Susitikimuose informuota apie padėtį okupuotoje Lietuvoje, keltas jos išlaisvinimo reikalas; štai 1985 m. birželio 4 d. JAV prezidentas Ronaldas Reiganas, stebint Baltijos šalių organizacijų vadovams bei JAV Kongreso nariams, pasirašo „Pavergtųjų Baltijos valstybių laisvės rezoliuciją“; nuotraukose įamžinta 1989 metais Vašingtone, Linkolno paminklo papėdėje, surengta didžiulė demonstracija, plevėsuojant trispalvėms, dėl Lietuvos laisvės grąžinimo; 1990 m. birželio 1 d. Vašingtone, prie Kapitolijaus, lietuviai demonstruoja siekdami pripažinimo atkurtai Lietuvos nepriklausomybei…
Knygoje rašoma: „Lietuvių Amerikoje tėra maža smiltelė tautų katile, bet lietuvio vardas čia tariamas su pagarba, lietuvių nuomonės čia paisoma, jie žinomi ir vietinėse savivaldybėse – kai kuriose ir dabar Vasario 16-ąją yra keliamos lietuviškos trispalvės, ir JAV Kongrese bei senate, kur veikia Baltijos valstybes remiančios grupės, ir tarp tautinių organizacijų, su kuriomis lietuviai kartu kovojo prieš „blogio imperiją“ bei jos pasekmes. JAV lietuviai už Atlanto buvo geri ambasadoriai“.
Reikėtų sutikti su leidinio autoriais, jog ši knyga yra ne tik informuojanti, bet ir pamokanti. Tai bus gera priemonė Lietuvos mokyklose, jaunimo organizacijose diegiant tėvynės meilę. Lietuvoje tokios išsamios knygos apie Vakarų tremtinius dar nebuvo. Joje – tūkstančiai pavyzdžių, skirtų Lietuvai, bet ir tai tėra tik dalis to, kas už Atlanto Lietuvos labui nuveikta.
Leidinys „JAV LB penki dešimtmečiai“ išleistas 1125 egzempliorių tiražu Lietuvoje. Pusė tiražo dovanojama Lietuvos mokslo įstaigoms ir bibliotekoms. Taigi kiekvienas galėsime susipažinti su JAV Lietuvių bendruomenės veikla per penkis dešimtmečius.

Aldona KAČERAUSKIENĖ

© 2003"XXI amžius"