"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2003 m. rugsėjo 17d., Nr. 18 (63)

PRIEDAI

Nesutarimai dėl ES Konstitucijos

Spalio 4 dieną Romoje per tarpvyriausybinę konferenciją turėtų būti priimta Europos Sąjungos (ES) Konstitucija. Ji turėtų būti pasirašyta 2004 m. gegužės 1 di., kai dešimt valstybių kandidačių taps visateisėmis ES narėmis. Pirmoji ES Konstitucija turi reformuoti Sąjungos institucijas, kurias daug kas kritikuoja kaip neefektyvias, ir supaprastinti sprendimų priėmimo mechanizmą, kad Sąjunga ir po kitų metų gegužę numatyto dešimt naujų narių įstojimo liktų gyvybinga. Tačiau dėl šios Konstitucijos priėmimo iškyla sunkumų. Konstitucijos priėmimas gali žlugti, jei nors viena iš penkiolikos dabartinių ar dešimties įstosiančių naujų ES valstybių atsisakys ją patvirtinti. Penkiolika mažųjų ir vidutinio dydžio ES narių ir valstybių kandidačių rugsėjo pradžioje per susitikimą Prahoje pareikalavo surengti papildomas derybas dėl būsimos ES konstitucijos detalių. Pagal ligšiolinį Konstitucijos projektą, anot jų, neatrodo, kad lygybės principas būtų įgyvendintas visose srityse.

Lenkijos reikalavimai
dėl ES Konstitucijos

Lenkijos Europos reikalų ministrė Danuta Hubner pareiškė, kad Lenkijai gali būti sunku pritarti pirmajai ES Konstitucijai, jei joje nebus patenkinti visi valstybės reikalavimai. Lenkija iš dešimties prie ES 2004 metais prisijungsiančių valstybių yra didžiausia, todėl jos įtaka sprendžiant šį klausimą nėra menkiausia. „Lenkijoje šią konstitucinę sutartį gali būti labai sunku ratifikuoti, jei nebus patenkintos visos mūsų viltys“, - žurnalistams pareiškė Lenkijos Europos reikalų ministrė.

Lenkija ir Ispanija nori, kad Konstitucijoje liktų sudėtingos balsavimo taisyklės, numatytos ES Nicos sutartyje, pagal kurias dviem vidutinio dydžio valstybėms suteikiama gana didelė įtaka. Be to, didelę Katalikų Bažnyčios įtaką patirianti Lenkija kartu su Italija, Ispanija ir Portugalija siekia, kad Konstitucijoje būtų paminėta krikščionybė.

Pagal įstatymą, ES Konstitucijai turi pritarti du trečdaliai Lenkijos žemųjų parlamento rūmų, Lenkijos seimo ir senato narių. Tačiau, anot politikos analitikų, susijungusioms prieš ES nusistačiusių politikų ir euroskeptikų partijoms pakaktų balsų, kad Lenkijos Seime Konstitucija būtų nepatvirtinta. Be to, ES nepritarianti opozicija galėtų paskatinti Lenkijos seimo paprastąją daugumą balsuoti už referendumo dėl Konstitucijos rengimą, per kurį ji taip pat galėtų būti atmesta.

V. Ž. d’Estenas kalba apie krizę

Europos Sąjunga patirs krizę, jeigu jos vadovai per ateinančius mėnesius mėgins keisti Konstitucijos projektą, rugsėjo pradžioje Europos Parlamentui pareiškė jo autorius, Konvento dėl Europos ateities pirmininkas Valeri Žiskaras d’Estenas. Buvęs Prancūzijos prezidentas V. Ž. d’Estenas mano, kad ES vadovai kuo greičiau turi susitarti dėl galutinės bloko Konstitucijos versijos. „Turite pagalvoti apie pasekmes, jei tarpvyriausybinė konferencija žlugtų, - susitikimo Europos Parlamente išvakarėse žurnalistams teigė V. Ž. d’Estenas. - Dabartinės institucijos per ateinančius metus patirs krizę“.

Penkiolika mažųjų ir vidutinio dydžio ES narių ir valstybių kandidačių per susitikimą Prahoje pareikalavo surengti papildomas derybas dėl būsimos ES Konstitucijos detalių. Prahos pasitarime dalyvavusios šalys, anot Čekijos valstybės sekretoriaus Jano Kohuto, sieks, kad spalio pradžioje prasidėsiančioje tarpvyriausybinėje konferencijoje būtų pritarta Konstitucijos projekto pakeitimams. Čekijos ir Austrijos iniciatyva sušauktame Prahos susitikime dalyvavo Airijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Portugalijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos ir Vengrijos atstovai.

V. Ž. d’Estenas teigė manąs, kad tarpvyriausybinės konferencijos dalyvės pasirinks jo siūlytą Konstitucijos projektą, nes ES lyderėms dėl laiko ir to, kad jos turi veikti anonimiškai, didelių pakeitimų padaryti nepavyks. „Ar per tarpvyriausybinę konferenciją galima daugiau nuveikti, nei mes jau padarėme? Tai atrodo mažai tikėtina“, - teigė jis. Paklaustas, koks bus jo vaidmuo kuriant Europos ateitį, V. Ž. d’Estenas pareiškė, kad jo darbas jau padarytas: „Pristačiau projektą. Tolesni įvykiai - ne mano reikalas“.

V. Žiskaras d’Estenas: europiečiai per referendumą pritartų konstitucijos projektui

ES Konstitucijos projekto autorius, Konvento dėl Europos ateities pirmininkas V.Ž. d’Estenas pareiškė, jog europiečiai per referendumą didele balsų dauguma pritartų jo siūlymams. V. Ž. d’Estenas per spaudos konferenciją Berlyne sakė, kad Konstitucijos projektas buvo rengiamas labai skrupulingai ir galvojant pirmiausia apie Europos piliečius. „Jeigu Konstitucijos projektas būtų dabar pateiktas referendumui, jis būtų priimtas didele balsų dauguma. Jei mes būtume parengę blogą projektą, aš nebūčiau tuo taip įsitikinęs“, - pareiškė V. Ž. d’Estenas.

Pagal dpa-Reuters-ELTA

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija