Švedai neatsisakė kronos

Paskelbus referendumo rezultatus, Švedijos premjeras Goranas Personas nuleidęs galvą palieka socialdemokratų partijos būstinę Stokholmo centre EPA-ELTA nuotrauka

Petras KATINAS

Nepaisant optimistinių Švedijos ministro pirmininko Gorano Persono prognozių, kad referendumas pavyks, dauguma Švedijos laikraščių rašė, jog nei Anos Lind nužudymas, nei G.Persono optimizmas nepadarys jokio įspūdžio euro įvedimo skeptikams.
Už ES vieningosios valiutos įvedimą, preliminariais duomenimis, balsavo tik 41 proc. balsavusiųjų, prieš – 57 proc. Balsavime dalyvavo apie 80 proc. iš septynių milijonų Švedijos rinkėjų.

Pažymima, kad žmonės ne tiek balsavo prieš eurą, kiek prieš vyriausybę. Todėl neatmetama galimybė, jog G.Persono vyriausybė gali netrukus atsistatydinti, nors premjeras, neslėpęs savo nusivylimo referendumo rezultatais, apie atsistatydinimą neužsiminė.

Dž.Bušas ir pasaulis

JAV prezidentas Džordžas Bušas

Politikos apžvalgos žurnalas „Foreign Affairs“ didelį dėmesį skyrė Oksfordo universiteto leidykloje rengiamai buvusio „Newsweek“ redaktoriaus Maiklo Hiršo knygai apie Amerikos užsienio politiką.

Dera pastebėti, kad knygos autorius iškelia „naujojo vilsonizmo“ idėją. Anot jo, emociniu požiūriu 2001-ųjų rugsėjo 11-oji buvo šiurpiausia diena Amerikos istorijoje. Prisiminus tokią JAV nelaimę kaip Perl Harboras, regis, nėra ko lyginti su rugsėjo 11-ąja, kai tūkstančiai žmonių stingstančiomis iš skausmo širdimis tiesiogiai per televiziją stebėjo Pasaulio prekybos centro griūtį gęstant begalei tautiečių gyvybių.

Baltoskandijos akademija –
tiltas tarp valstybių

2000 metų Baltijos Asamblėjos premijos laureatai (iš kairės): Baltoskandijos akademijos direktorius dr. Silvestras Gaižiūnas, latvių poetas Janis Rokpelnis, estų kompozitorius Veljo Tormis

Jau senokai esame įpratę, kad visi reikšmingiausi ir įdomiausi renginiai, forumai, seminarai ar konferencijos vyksta Vilniuje, Kaune, na, dar kartais Klaipėdoje ar Šiauliuose. Mūsų nebestebina faktas, kad svarbiausios mokymo įstaigos, įvairūs mokslinį darbą atliekantys institutai yra įsikūrę būtent šiuose miestuose. Tačiau, pasirodo, pastarajai nerašytai taisyklei ne visada paklūstama...

Panevėžyje įsikūrusios Baltoskandijos akademijos direktoriaus Silvestro Gaižiūno teigimu, Lietuvoje, sparčiai žingsniuojančioje į Europos Sąjungą, ilgainiui turėtų nebelikti tokio didžiulio skirtumo tarp sostinėje ir kituose miestuose ar miesteliuose vykstančio kultūrinio gyvenimo. Daugelyje Europos valstybių laikoma norma, kai tarptautinės konferencijos ar moksliniai tyrimai rengiami miestuose, savo dydžiu vos prilygstančiuose mūsų Rokiškiui ar Kupiškiui. Net ir Latvijoje galime pastebėti panašią tendenciją. Tuo tarpu turime pripažinti, jog girdėti, kad, pavyzdžiui, Panevėžyje įsikūrusi Baltoskandijos akademija dirba visai Lietuvai išties svarbų kultūrinį, o iš dalies ir politinį darbą, kol kas dar gana keista...

Deklaracijos ir tikrovė

Petras KATINAS

Įtakingas Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“ paskelbė didelį straipsnį, pavadintą „Lietuva prieš NATO silpninimą“. Straipsnyje primenama, jog dabar Prancūzijoje vyksta plačios diskusijos apie Europos gynybos sistemos kūrimą, siekiant, kad gynybos sistema nepriklausytų nuo NATO ir nedubliuotų Aljanso politikos šiuo klausimu. „Le Figaro“ pabrėžia, kad Rytų europiečiai mano kur kas pragmatiškiau ir, remdamiesi savo karčia istorine patirtimi, yra įsitikinę, jog tiktai NATO ir Amerika yra geriausi ir patikimi Rytų Europos šalių saugumo garantai. „Kaip tik tokios pozicijos laikosi nedidelė Lietuva, kuri, pagal Prahos NATO viršūnių susitikimo sprendimą, įstos į NATO jau 2004 metų gegužę. Lietuva aktyviai rengiasi šiam svarbiam įvykiui ir sparčiais tempais kuria šiuolaikinę kariuomenę, sugebėsiančią apginti šalį, o taip pat dalyvauti NATO tarptautinėse operacijose“. Laikraštis „Le Figaro“ taip pat teigia, jog Lietuvos kariuomenės dalyvavimas tarptautinėse operacijose už šalies ribų yra pagrindinis nacionalinės gynybos doktrinos elementas. Taip pat primenama, kad 200 Lietuvos karių nuo 1999 metų jau dalyvavo tarptautinėse taikos palaikymo misijose.

Provokacija

Pasienio Kenos geležinkelio stotyje grupė Rusijos piliečių, pasivadinusių nacionalbolševikais, traukiniu iš Maskvos vykstant į Kaliningradą ir jam sustojus pasienio stotyje, prisirakino grandinėmis vagone ir, šaukdami „Kaliningradas – rusų miestas!“ bei antilietuviškus šūkius, demonstratyviai suplėšė kelionės dokumentus. Pasienio policijai teko išlaipinti triukšmadarius ir provokatorius, taip pat iškviesti specialistus ir nupjauti grandines specialiomis priemonėmis, nes provokatoriai į spynas iš anksto buvo pripylę stiprių klijų. Kelia įtarimą tas faktas, jog šiai provokacijai buvo rengtasi iš anksto, nes žaliūkai, pasivadinę nacionalbolševikais, iš anksto buvo užsidėję ant rankovių raudonus raiščius su juoda spalva išdažytais pjautuvais ir kūjais, o triukšmadarius iš Maskvos lydėjo didelė NTV televizijos filmavimo grupė. Kad apie rengiamą įšpuolį iš anksto buvo žinoma Maskvoje, rodo ir tai, jog, vos tik įvykus šiam incidentui, Rusijos žiniasklaida visais informaciniais kanalais ėmė net kartoti bolševikų šūkautus šūkius: „Rusija – viskas, visa kita – niekas!“. Taip pat buvo teigiama, kad chuliganų vagoną šturmavo Lietuvos specialiųjų pajėgų daliniai. Taip buvo faktiškai demonstruojamas solidarumas su grupe žaliūkų, paskutiniais žodžiais įžeidinėjusių ne tik Lietuvos pareigūnus, bet ir valstybę.

Estai pasakė „taip“

Prieš referendumą Estijoje dėl šalies narystės Europos Sąjungoje vietinėje ir užsienio spaudoje buvo labai abejojama referendumo sėkme, o estai net buvo pavadinti euroskeptiškiausia tauta Europoje. Vadinamieji euroskeptikai dar gerokai prieš rugsėjo 14-osios referendumą išvystė didžiulę propagandinę kampaniją prieš Estijos narystę ES. Buvo imtasi netgi grubių provokacijų prieš ES šalininkus. Nežinomi asmenys bandė nuversti nuo bėgių eurotraukinį, raginantį dalyvauti referendume ir balsuoti už stojimą į ES

Turime kuo didžiuotis

Vilius BRAŽĖNAS

Šių metų vasaros įvykiai atvėrė lietuvių tautos istorijos dvasinės knygos garbės lapus. Taip pat atskleidė Lietuvos valstybės iškilimo užmaršties neišplėštus lapus. Tai ne tik leidžia, bet, tiesos svoriui slegiant, verčia didžiuotis savo tauta. Tas metų slinkties vaizdas atsivėrė prieš tėvynėn grįžusį, prieš daugelį metų iš jos pasitraukusį, geroką metų naštą nešantį lietuvį šios vasaros paskutinę dieną – rugpjūčio 31-ąją. Tai įvyko Kaune, jėgerių kareivinių pratybų aikštėje, stebint karių karinius sugebėjimus ir paradą. Šventiškas savaitgalis nušvito minint paskutinių sovietų okupacinių dalinių iš Lietuvos pasitraukimo dešimtmetį. Tai buvo šviesaus paminėjimo vertas įvykis, nes juo buvo pagaliau uždėtas tikrovės antspaudas ant 1990 metų kovo 11-osios Nepriklausomybės Atstatymo Akto. Toks pat, kiek patirta, šaunus minėjimas vyko ir Vilniuje.

Prezidentinės ambicijos
ar nauji Ninočkos burtavimai

Visiems žinoma, kad prezidentas R.Paksas turėjo vykti į Niujorką, kur susirinko daugelio valstybių vadovai dalyvauti Generalinės Asamblėjos posėdžiuose Irako klausimu. Deja, paskutiniu momentu R.Paksas pareiškė, kad vietoj Niujorko jis vyks į Gruziją ir Armėniją „svarbesniems“ pasitarimams. Kas tai? Vaikėziškos ambicijos (kai kas sakė, kad Amerikos prezidentas Dž.Bušas nesusitiks su R.Paksu) – nesipūsk, Bušai, nes ir aš žinau savo vertę, – ar kažkokie ypatingi nurodymai pakeisti kelionės kryptį į labiau pažįstamą aplinką?

Amerikiečiai ir toliau kovos
prieš „Al Qaeda“ teroristų tinklą

2001-ųjų rugsėjo 11-ąją „Al Qaeda“ teroristų tinklas savo taikiniais pasirinko strateginius JAV politikos, gynybos bei ekonomikos taikinius. Kova ir šiandien, praėjus dviems metams nuo tragedijos galingiausioje pasaulio valstybėje, dar nebaigta. Amerikiečiai iš šių tragiškųjų įvykių daug ko pasimokė ir tvirtina neleisią ateityje teroristams pateikti tokių nemalonių staigmenų.

Besitęsiantis karas Irake
reikalauja ieškoti naujų lėšų

Prezidentas Dž.Bušas prašo pinigų Irakui paremti

JAV prezidentas Džordžas Bušas paprašė Kongreso 87 milijardų dolerių JAV kariškiams ir Irakui atstatyti bei ragino Jungtines Tautas užmiršti ankstesnius nesutarimus ir padėti. „Šis reikalas yra sunkus ir brangus, garbingas mūsų šaliai, bet kritiškas mūsų saugumui“, - kalbėjo Dž. Bušas 18 minučių trukusioje kalboje, kurioje jis siekė įtikinti amerikiečius, kuriuos verčia abejoti kasdien matomi suirutės vaizdai ir išpuoliai Irake prieš JAV karius. Artėjant antrosioms rugsėjo 11-osios teroro akto metinėms JAV prezidentas prašė amerikiečių laikytis ramiai ir perspėjo, kad aukų gali būti dar daugiau, nes partizanai „nori, kad mes pasitrauktume iš Irako nebaigę darbo“. „Laisvės priešai beviltiškai priešinasi, ir juos reikia nugalėti. Tam prireiks laiko, pareikalaus aukų. Tačiau mes padarysime, ką reikia, išleisime, kiek reiks, kad pasiektume esminę pergalę kovoje su terorizmu“, - sakė Dž. Bušas.

Amerikiečiai pamėgo „kalašnikovus“

Amerikiečių ir britų karininkai Irake vis labiau reiškia nepasitenkinimą tradiciniais JAV lengvaisiais ginklais – automatiniais šautuvais M-16. Šie ginklai esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, ypač Irako dykumų smėlyje, siaučiant smėlio audroms, labai dažnai užsikerta. Ir dėl to nemažai JAV karių žūva nuo Sadamo Huseino režimo fanatikų tik todėl, kad reikiamu momentu užsikerta automatinių šautuvų M-16 spynos, nustoja veikti atmetimo spyruoklės. Atsakydami į tokią kritiką, M-16 šautuvų gamintojai nuolat kartoja, jog su šiuo ginklu reikia elgtis prideramai: vengti numesti šautuvą ant žemės, saugoti nuo smėlio, purvo ir drėgmės bei pan.

Aišku, patarimai teisingi, bet gana sunkiai įvykdomi kovos sąlygomis. Užtat amerikiečių tankų bataliono, dislokuoto Irako miesto Bakubos apylinkėse, vadovybė leido savo kariams naudotis trofėjiniais sovietų ir rusų gamybos automatais AK-47, vadinamaisiais kalašnikovais, kuriais apginkluotos daugelio pasaulio šalių armijos ir beveik visos pasaulio teroristinės grupuotės. Pradedant Airijos IRA, baigiant islamo teroristų grupuotėmis ir baskų separatistais, kalašnikovus labai mėgsta ir įvairios kriminalinių nusikaltėlių grupuotės.

Nesutarimai dėl ES Konstitucijos

Spalio 4 dieną Romoje per tarpvyriausybinę konferenciją turėtų būti priimta Europos Sąjungos (ES) Konstitucija. Ji turėtų būti pasirašyta 2004 m. gegužės 1 di., kai dešimt valstybių kandidačių taps visateisėmis ES narėmis. Pirmoji ES Konstitucija turi reformuoti Sąjungos institucijas, kurias daug kas kritikuoja kaip neefektyvias, ir supaprastinti sprendimų priėmimo mechanizmą, kad Sąjunga ir po kitų metų gegužę numatyto dešimt naujų narių įstojimo liktų gyvybinga. Tačiau dėl šios Konstitucijos priėmimo iškyla sunkumų. Konstitucijos priėmimas gali žlugti, jei nors viena iš penkiolikos dabartinių ar dešimties įstosiančių naujų ES valstybių atsisakys ją patvirtinti. Penkiolika mažųjų ir vidutinio dydžio ES narių ir valstybių kandidačių rugsėjo pradžioje per susitikimą Prahoje pareikalavo surengti papildomas derybas dėl būsimos ES konstitucijos detalių. Pagal ligšiolinį Konstitucijos projektą, anot jų, neatrodo, kad lygybės principas būtų įgyvendintas visose srityse.