"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2003 m. spalio 1d., Nr. 19 (64)

PRIEDAI

Niujorkas nebijo naujų teroro išpuolių

2001-ųjų rugsėjo 11-ąją, kai vienas po kito į Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke įsirėžė teroristų pilotuojami lėktuvai, JAV paskelbė karą terorizmui, tačiau po šios skaudžios tragedijos praėjus dvejiems metams vis dar neatsakyta į daugelį klausimų apie „Al Qaedos“ teroristų tinklą.

Pasaulio prekybos centro dangoraižiai simbolizavo Vakarų civilizacijos galią, todėl šis taikinys buvo pasirinktas neatsitiktinai. Tačiau nedaugelis žino, jog dangoraižių dvynių konstrukcijos turėjo Venecijos architektūros elementų. Venecija kadaise buvo pasauliniu prekybos centru, miestu, iš kurio į kryžiaus žygius leidosi krikščionių riteriai. Islamo fundamentalistai bent taip siekia atkeršyti už XI-XIII amžių nesėkmes. Islamo politizacija prasidėjo dar XVIII amžiaus viduryje, kai Saudo Arabijos imamas Bachabis vedė šios šalies princesę ir ėmė valdyti kraštą, suvienydamas religinę ir pasaulietinę valdžią. Jam patiko šventojo karo prieš visus, kurie negarbina Alacho, idėja. Bachabiui nepatiko, kad musulmoniškasis pasaulis po pralaimėtų kryžiaus karų turėjo užleisti vietą krikščioniškajai Vakarų civilizacijai. Juk Damaskas, Bagdadas ir Teheranas prabanga stulbino dar XII amžiuje, kai tuo tarpu daugelis Europos sostinių miestais tapo vos XV-XVI amžiais. Bachabis buvo įsitikinęs, kad islamas pernelyg švelnus, reikia imtis griežtesnių priemonių prieš kitatikius.

Paaiškėjo, kad dvylika iš devyniolikos lėktuvų pagrobėjų buvo išeiviai iš Saudo Arabijos, vienos turtingiausių musulmoniškųjų valstybių. Artimųjų Rytų specialistė J.Malečkova, dirbanti Prahos Karlo universitete, teigia, kad terorizmas retai kyla dėl skurdo. Išsamūs mokslininkų tyrimai atskleidė, jog teroristai dažnai kilę iš turtingų šeimų. Terorizmo griebiamasi dėl keleto priežasčių, tačiau kiekvieno laikotarpio kovotojai kaunasi pagal kultūrinius įsitikinimus bei tradicijas. Šiandien teroro aktai beveik visada rengiami dėl politinių, o ne dėl ekonominių priežasčių.

Terminas „terorizmas“ atsirado po Prancūzijoje įvykusios revoliucijos. Tuomet šiuo žodžiu vadintas valstybės teroras piliečiams, tuo tarpu dabar teroro išpuolių griebiamasi prieš valstybę. Terorizmo klausimais besidomintis vienos korporacijos prezidento padėjėjas B.Dženkinsas mano, kad būtina likviduoti „Al Qaedą“, kuri islame ieško ne dvasinio tobulėjimo, bet pateisinimo karui prieš Vakarų pasaulį. Teroristai naudojasi asmeninėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir politinėmis musulmonų problemomis, kurias neva sukelia Vakarų civilizacija. Pasak B.Dženkinso, vargu ar kada nors išauš diena, kai niekam pasaulyje nekils noro griebtis teroristinių išpuolių.

Per pastaruosius dvejus metus „Al Qaeda“ gerokai nusilpo. Ji nesurengė panašaus masto teroro išpuolių nei JAV, nei Europoje. Didžiulis smūgis šiai organizacijai buvo ir teroristų stovyklų Afganistane sunaikinimas. Vadai neteko galimybės kasdien propaguoti prievartos kulto, atrinkti naujų kandidatų bei juos apmokyti. Deja, vadai, tarp jų ir O.bin Ladenas, kol kas vis dar nesulaikyti. „Al Qaedai“ pavyko išlikti, buvo surengti bent aštuoni teroro aktai įvairiose pasaulio šalyse. Veikiama nuosekliai. Pavyzdžiui, šių metų gegužę išpuoliai beveik tuo pat metu įvykdyti Pakistane, Saudo Arabijoje bei Maroke. Todėl reikia būti budriems – šis teroristų tinklas geba prisitaikyti prie naujų aplinkybių bei likti nepastebėtas žvalgybų.

Šių metų rugpjūtį visuomenei buvo leista susipažinti su telefoninių pokalbių įrašais, darytais 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją. Tačiau žurnalistams nebuvo leista pokalbių publikuoti, taip siekiant apsaugoti žuvusiųjų artimųjų jausmus. Tik tada, kai „New York Times“ darbuotojai pagrasino teismu, buvo pasiektas kompromisas: žurnalistams leista susipažinti su pokalbių stenogramomis. Telefonų tinklai tą lemtingąją dieną užfiksavo maždaug 260 valandų pokalbių, kurių stenogramos sudaro daugiau nei tūkstantį puslapių.
Gelbėjimo tarnybos operaciją dangoraižiuose dvyniuose vadina viena sėkmingiausių JAV istorijoje. Gelbėtojams, policininkams ir ugniagesiams pavyko išgelbėti 25 tūkstančius žmonių, t.y. 99 proc. Žuvo 2792 žmonės, tarp jų 84 uosto apsaugos darbuotojai. Aukų skaičius būtų dar mažesnis, jei nuo pat pirmųjų minučių gelbėjimas būtų vykęs organizuotai. Telefoniniai įrašai liudija, kad pietiniame dangoraižyje įstrigę ir šiaurinio dangoraižio griūtį matę žmonės tikėjosi gauti gelbėtojų patarimų ir išvengti liūdnos lemties. Deja, gelbėjimo tarnybos kurį laiką negalėjo patikėti liudytojų pasakojimais, todėl evakuacija buvo pradėta ne iš karto.

Amerikiečiai tikina, kad 2001-ųjų rugsėjo 11-oji tapo naujo gyvenimo pradžia. Jie suvokė, jog amerikiečiams gresia tokie patys pavojai, kokie gresia ir europiečiams. JAV piliečiai į pasaulį ir save ėmė žvelgti nauju žvilgsniu. Iškart po tragiškųjų įvykių JAV Kongresas sudarė specialų federalinį kompensacijų fondą, skirtą žuvusiųjų bei nukentėjusiųjų šeimoms remti. Tačiau į šį fondą kreipėsi vos pusė žuvusiųjų šeimų. Mat prašant išmokos būtina atsisakyti teisės reikšti materialines pretenzijas teisme. Pusė sutikusių su fondo sąlygomis nėra patenkinti išmokama suma, kuri apskaičiuojama pagal žuvusiojo atlyginimą. Pasaulio prekybos centre žuvo daug uždirbantys žmonės, kurių metinės pajamos neretai siekė septynženkles sumas: verslininkai, finansų makleriai, stambių kompanijų vadovai. Fondas atsisako mokėti didesnes nei šešių milijonų dolerių išmokas, tuo tarpu žuvusiųjų artimieji kaltina fondo vadovus įstatymų nesilaikymu.

Šiandieninis Niujorkas kitoks nei prieš dvejus metus. Miesto simboliu vadintų dangoraižių dvynių, kuriuos svajojo aplankyti kiekvienas Niujorko svečias, nebėra. Tačiau garsioji Bruklino Promenada, iš kurios atsiveria visas žemutinis Manhetenas, kuriame įsikūrę stambių kompanijų biurai, niekad nebūna tuščia. O niujorkiečiai visi kaip vienas tvirtina, kad nebijo teroristų išpuolių ir nė už ką nesutiktų išsikelti į jokį kitą miestą.

Gražina MINKAUSKAITĖ

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija