Grynajam eurui – jau vieneri

2003-iøjø sausio 1-àjà suëjo metai nuo euro ávedimo. Prieð metus dvylika Vakarø Europos ðaliø savo nacionalines valiutas pakeitë bendra Europos valiuta – euru. Nepasiteisino baiminimasis, kad nebus suspëta laiku naujàja valiuta aprûpinti bankus bei parduotuves. Ne itin patrauklus naujasis pinigas pasirodë ir pinigø padirbinëtojams. Taèiau problemø nepavyko iðvengti. Bûta ir daug ávairiø nesusipratimø.
Bene pirmieji su sunkumais susidûrë Austrijoje 2002-uosius sutikæ turistai. Tualetø automatai nepriëmë smulkiøjø monetø, kurios, kaip vëliau paaiðkëjo, neatitiko standarto. Europos pinigø automatai neskiria dviejø eurø monetos nuo tailandietiðkos deðimties batø monetos. Sunku atskirti ir vieno braziliðko realo bei vieno euro monetà. Dël ðiø panaðumø 2002-øjø pabaigoje Centrinis Europos bankas pareiðkë, kad artimiausioje ateityje vertëtø vieno ir dviejø eurø monetas pakeisti kupiûromis.
Europieèiai vis dar linkæ kainas skaièiuoti nacionaline ðalies valiuta. Visuomenës apklausos rodo, kad taip daro maþdaug 70 proc. vokieèiø ir apie 80 proc. prancûzø. Daugelis pastebi kainø augimà. Ðiandien Vokietijoje deðimt eurø iðleidþiama taip, kaip vos prieð metus buvo iðleidþiamos deðimt Vokietijos markiø. (Keièiant pinigus, vienas euras kainavo dvi markes.)
Atsiranda nemaþai nespëjusiøjø laiku pasikeisti pinigø. Þmonës vis dar turi stambias nacionalinës valiutos sumas. Prieð pat Kalëdas Vokietijos prekybos centre ,,C&A“ surengta akcija, kurios metu buvo galima uþ perkamas prekes atsiskaityti markëmis, nustebino net ir ðios akcijos organizatorius. Prekybininkai sakosi gavæ net deðimt milijonø Vokietijos markiø. Dauguma pirkëjø buvo vokieèiai, taèiau pasitaikë ir turistø ið kaimyniniø ðaliø. Daugelis pirkëjø mokëjo nedidelio nominalo banknotais ir ið viso iðleido 5-100 markiø. Beje, prekybos centro kasà papildë ir stambûs 500 bei 1000 markiø banknotai. Nemaþai gauta ir metaliniø monetø. Parduotuvës darbuotojø nuostabà sukëlë ðeima, atsineðusi net 22 kilogramus monetø, kurios sudarë 520 markiø. Po metø prekybos centras þada surengti panaðià akcijà.
Daugelis sutinka, kad euro ávedimas tapo vienu svarbiausiø praëjusiø metø ávykiø Europoje. Euro ðalininkai teigia, kad naujoji valiuta padëjo iðvengti ekonominio nuosmukio po 2001-øjø rugsëjo 11-osios ávykiø JAV. Atsirado galimybë susikurti vieningai Europos kapitalo rinkai. Euro zonos valstybëse suvienodëjo palûkanos uþ kreditus. Per artimiausius 10-20 metø laukiama spartesnës ekonomikos plëtros tose Europos ðalyse, kuriø ekonominiai rodikliai iki ðiol nedþiugino. Prognozuojama, kad po 20-ies metø daugumos Europos ðaliø pragyvenimo lygis bus vienodas. Taèiau tik ið pirmo þvilgsnio viskas atrodo taip paprasta, nes esama ir ekonomikos augimà stabdanèiø faktoriø. Pavyzdþiui, Airijoje kasmet kainos kyla 4 proc., esant 3 proc. ekonominiam augimui, o Vokietijoje metinë infliacija tesudaro 1 proc., taèiau ekonominis augimas nebevyksta.
Vokietijos þiniasklaida eurà vis daþniau vadina teuru, t. y. brangiu (vokiðkai teuer reiðkia brangus, o teuro sudarytas ðá þodá sujungus su þodþiu euras). Prancûzijos vartotojø interesus ginanèios organizacijos skelbia, kad ávedus eurà ðalyje 50 pirmo bûtinumo produktø vidutiniðkai pabrango 8,2 proc. Maþdaug pusës jø kainos iðaugo nuo 12 iki 35 proc. Tuo tarpu oficialûs pareigûnai apie kylanèias kainas prabilo tik prieð keletà savaièiø. Taèiau ir jie labiau linkæ pabrëþti kai kuriø prabangos prekiø, pavyzdþiui, buitinës technikos, kainø sumaþëjimà. Centrinio Europos banko vadovas Vimas Duizenbergas pabrëþia, kad vidutiniðkai euro zonos valstybëse per 2002-uosius kainos išaugo tik 0,2 proc.
2002-ieji eurui buvo ypaè palankûs, euras tapo stipria valiuta. Finansø ekspertai pastebi, kad stiprus euras kelia problemø eksportui. Pasak jø, þenklus ekonomikos augimas ámanomas tik esant silpnam eurui. Vyriausiasis ,,HypoVereinsbank“ ekonomistas Martinas Hiufneris pastebi, kad pastangos dirbtinai pakelti Vokietijos markës kursà galiausiai susilpnino Vokietijos ekonomikà. Taèiau Italijos ir Prancûzijos politika savo nacionalinës valiutos klausimu, kai kiekvienà kartà valiuta devalvuojama, nepasirodë efektyvesnë. Todël ir stiprus euras, pasak M.Hiufnerio, bus kur kas naudingesnis. Jis ásitikinæs, kad silpnas euras nesumaþintø problemø tiems, kurie paprasèiausiai nelinkæ ieðkoti bûdø joms spræsti.
Ekonomistai ir finansø analitikai nesiliauja prognozavæ, koks ðiemet bus euro ir JAV dolerio kursas. JAV regioninio investicinio banko ,,Goldman Sachs“ ekspertai linkæ manyti, kad metø pabaigoje euras kainuos vienà dolerá ir septyniolika centø. ,,Deutsche Bank“ atstovai tikisi, kad euras bus kiek pigesnis ir kainuos vienà dolerá ir deðimt centø. Esama ir kitokiø prognoziø. Ðtai stambiausio pasaulyje ,,Citybank“ analitikai teigia, kad euro kursas smuks, ir jis kainuos tik 93 centus. ,,WestLB“ banko prognozës dar pesimistiðkesnës – eurà bus galima nusipirkti tik uþ 85 JAV centus. Ir vis dëlto, ko gero, ðiandien daugiau tikinèiøjø euro kurso kilimu ir gebëjimu sudaryti konkurencijà ilgus metus stabiliausia pasaulio valiuta laikytam JAV doleriui. Euro zonos valstybiø pilieèiai pritaria naujai valiutai. Taèiau devyni ið deðimties apklaustøjø mano, kad euro ávedimas neiðvengiamai susijæs su kainø augimu.

Graþina MINKAUSKAITË

© 2003"XXI amþius"