Horizontai

Grėsmės vardas – Irakas

Per 2002 metų Kalėdas Lietuvoje rimtį ir ramybę trikdė tragifarsiški rinkimai Lietuvoje, o pasaulyje – karo Irake grėsmė. Niekas nežino, kaip pasaulis atrodys po šio karo, kokios įvyks giluminės tektoninės slinktys. Tačiau grėsmės nuojauta reali ir net fiziškai apčiuopiama, nes Lietuva jau nėra nuošaly nuo pasaulio – esame eilinį kartą metami į istorijos krumpliaračius.
Užkulisiai. Karas Irake, kaip teigia žinantys didžiosios politikos užkulisius, yra absoliučiai neišvengiamas. Išgelbėti nuo jo gali nebent stebuklas, tačiau didžiojoje politikoje stebuklų beveik nebūna. Karas įvyks, nepaisant, kad nebus rasta, kaip reikalauja JT rezoliucija, „rūkstančio ginklo“ (t.y. masinio naikinimo ginkluotės karinėje parengtyje) įrodymų. Nerasta bus todėl, kad Irakas jo neturi. Koks yra būsimų įvykių scenarijus? Pirmasis, neįtikinantis variantas: Sadamas Huseinas išeina į atsargą ir palieka šalį. Į valdžią ateina koalicinė vyriausybė. Antrasis, realistinis variantas: Šiaurės Irake, kontroliuojamame kurdų, dengiant JAV aviacijai, suformuojama legitimi vyriausybė, kuri Vašingtono yra pripažįstama. Vėliau ši vyriausybė pakviečia amerikiečių karius „išvaduoti Bagdado diktatoriaus engiamą liaudį“, ir karinė invazija tampa įteisinta tarptautinės teisės požiūriu. Po karinės JAV pergalės, kuria neabejojama, Irake sukuriama Vašingtono kontroliuojama nauja koalicinė vyriausybė, neturinti jokios realios valdžios, ir ši šalis virsta JAV protektoratu su okupacine armija, kuris savo ruožtu formuojamas kaip įvairių šalies etninių ir etnokonfesinių grupių konfederacija. Kuri šalis bus kita po Afganistano ir Irako? Iranas – taip. Vėliau – Saudo Arabija? Kas valdys pagrindinį, t.y. Saudo Arabijos, naftos potencialą, tas ir bus vadintinas „pasauline imperija“.
Raktas į panašius futurologinius spėjimus – rugsėjo 11-oji. Klausimas, kas yra jo „autorius“, atsakymo neturi. Kas tas „juodasis internacionalas“, kurį „Vashington Post“ savo alternatyvinėje versijoje įvardijo kaip nusikaltimo autorių? Įdomu girdėti, kaip tą pačią versiją kelia Švedijos atstovas vadinamojoje Europos Sąjungos prokurorų bendradarbiavimo organizacijoje.

* * *

Tačiau grįžkime prie realių faktų. Ar JAV pergalė bus tokia jau lengva?
Istorinė pažyma. Pagrindinė S.Huseino atrama yra Irako armija, didžiausia Artimuosiuose Rytuose, kitos dvi – griežta autoritarinė centralizuota valdžia ir vienpartinė sistema – Arabų socialinio atgimimo partija (BAAS). Irako armija buvo sukurta tuoj po Pirmojo pasaulinio karo, 1921 m. sausio 6 d. 1930 metais buvo suformuotos karo aviacijos pajėgos, o apie 1940-uosius - karinis jūrų laivynas, tiesa, negausus.
Antrojo pasaulinio karo metu Irako armija stambiose karinėse operacijose nedalyvavo. Stiprėjančios antikolonijinės nuotaikos, ypač tarp karininkų, atvedė į 1958 m. birželio 14 d. sukilimą, kai buvo nuversta monarchija. Po aršios politinės kovos Nacionalinės vienybės fronte valdžią paėmė BAAS. Taip pat 1958-aisiais į šią partiją įstojo
S. Huseinas. Jis tuoj pat organizuoja nepavykusį pasikėsinimą prieš tuometinį Irako Respublikos prezidentą Kasemą, po to pabėga iš pradžių į Damaską, o vėliau - į Kairą. 1979 m. birželio 17 d. S.Huseinas organizuoja perversmą, nuverčia prezidentą Albakrą, ir paima politinę valdžią į savo rankas.
Karinis Irako potencialas. 1981 metais Persų įlankos kare Irako armija turėjo vieną milijoną karių ir dar 650 tūkst. rezervą. Dabartinę Irako reguliariąją armiją sudaro 429 tūkst. karių, tačiau yra dar 50 tūkst. sukarintų formuočių, tar jų saugumo pajėgų – 15 tūkst., pasienio apsaugos – 20 tūkst. ir vadinamųjų S.Huseino fedainų – 15 tūkst. Tos savanorių karinės formuotės, ideologiškai ir militariškai dviejuose karuose (su Iranu ir JAV) užgrūdinti kariai – pagrindinė diktatoriaus atrama. Oficialus karinis Irako biudžetas – 1,4 mlrd. dolerių, tikrojo nežino niekas. Sausumos pajėgos sudaro 375 tūkst. karių (23 divizijos), Irakas turi 2 200 tankų, daugiausia rusiškų (T-55, T-59, T-62, 700 T-72), 3 500 įvairios paskirties šarvuočių, 1 900 buksiruojamų lauko artilerijos pabūklų, 150 savaeigių haubicų, 200 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 500 zenitinės artilerijos pabūklų, 375 sraigtasparnius. Teigiama, kad Irako armija turi ir šešis operatyvinių-taktinių raketų paleidimo įrenginius (o tai jau rimta grėsmė kaimyninėms šalims), taip pat, kad Irako ginkluotės šaltinis yra ir Baltarusija (pvz., tiekianti optines sistemas ar jų gamybos įrangą). Karinę aviaciją sudaro: 30 tūkst. žmonių (17 tūkst. - priešlėktuvinė apsauga) ir rusiška produkcija – 20 MIG-25; MIG-29; MIG-23 ir MIG-27, Su-22, 5 An-12, Il-76, RS-7, RS-9, Mi-24, Mi-8, Mi-17, Mi-6, SA-32, SA-330, SA-342L, o taip pat „Mirage-F1“ ir „Alnett-3“.
Kariniame laivyne – 2 tūkst. žmonių, šeši kariniai kateriai. Į armiją šaukiama sulaukus 18 metų, tarnybos – trukmė – dveji metai, rezerve – iki 45 metų. Vyriausias kariuomenės vadas yra prezidentas, t.y. S.Huseinas. Neatrodo, kad šios armijos kovinę dvasią paveikė triuškinantis pralaimėjimas JAV elektroninėms militarinėms technologijoms Persų įlankos kare. Būsimas karas iš principo skirsis nuo 1991-ųjų kampanijos – JAV armija bus priversta po technologinės apokalipsės pereiti prie „normalaus kontaktinio karo“ veiksmų, o čia technikos persvara beveik išnyksta ir į pirmą vietą iškyla motyvacija ir kiti sunkiai apčiuopiami ir iracionalūs dalykai, ką rodo beviltiškai įstrigusi rusiška karinė mašina Čečėnijoje ir ne mažiau klampi JAV ir sąjungininkų operatyvinių dalinių padėtis Afganistane.
Būtų galima čia ir baigti įvardymus, jei širdies negnybtų vos neužmiršta aplinkybė – juk būrys mūsų vyrų su trispalvės antsiuvais ant peties yra tarp pačių pavojingiausių, task-forces* dalinių…

Algirdas PATACKAS