"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. sausio 21 d., Nr. 2 (71)

PRIEDAI

Esame vienos tautos vaikai

PLB valdybos pirmininkas
Gabrielius Žemkalnis
Ričardo Šaknio nuotrauka

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) jungia visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius. Pagal Lietuvių Chartoje ir PLB nuostatuose aptartus veiklos tikslus, PLB Konstitucijos principus ir PLB seimų nutarimus, Pasaulio lietuvių bendruomenė yra įpareigota dirbti lietuviško švietimo, tautinės kultūros, socialinės, šalpos, ekonominės bei įvairios pagalbos Lietuvai srityse. Kas treji metai šaukiamas PLB seimas, kuriame išrenkami Bendruomenės uždavinių vykdytojai: PLB valdyba, Garbės teismas, Kontrolės komisija. 2003 m. liepos 7-11 d. Vilniuje posėdžiavo XI PLB seimas, jame dalyvavo 132 lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų atstovai iš 35 pasaulio šalių. Norėdami plačiau susipažinti su šia organizacija ir apskritai su dabartinės išeivijos problemomis, kalbiname naujos PLB valdybos, kuriai trejiems metams patikėta tolesnė PLB veikla, pirmininką Gabrielių ŽEMKALNĮ.

 

Trumpai pristatykite Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos veiklos pobūdį.

PLB pagrindinis tikslas ir darbų atrama - nepriklausomos Lietuvos valstybė ir už jos ribų gyvenančių tautiečių lietuvybė. Per kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas, valstybingumo idėją tiek užsienyje, tiek pačioje Lietuvoje siekiame išlaikyti lietuvių tautos gyvybę. PLB nėra susijusi su jokia politine partija, grupe ar judėjimu, neteikia pirmenybės kokiai nors vienai idėjai, pasaulėžiūrai ar vienai religijai.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga savo veiklą modeliuoja pagal besikeičiančius jaunimo poreikius. Pagrindinės veiklos kryptys remiasi trimis svarbiausiomis lietuvybės išlaikymo sritimis: kultūra, švietimu ir sportu.

Vasarą jūs buvote išrinktas naujos PLB Valdybos pirmininku. Ką asmeniškai norėtumėte pakeisti ar pratęsti tolesnėje šios organizacijos veikloje?

Žinoma, didžiausias Valdybos dėmesys skiriamas lietuvybei išlaikyti. XI PLB seimas įpareigojo PLB Valdybą sudaryti organizacinį komitetą, turėsiantį sukurti naują Pasaulio lietuvių bendruomenės viziją ir misiją bei parengti strategines užduotis Pasaulio lietuvių bendruomenės plėtrai. Taigi reikės pažvelgti į 15-20 metų ateitį.

Nors einu pirmininko pareigas, bet asmeniškai esminių sprendimų nepriimu. Kaip ir kiti Valdybos nariai galiu pasiūlyti savas idėjas, o tada visi svarstome ir balsų dauguma pritariame arba ne. Visų pirma Valdyba, kurios sudėtyje yra ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas, vykdo PLB seimo nutarimus. Kai kuriuos pakeitimus priimti priverčia aplinkybės, pavyzdžiui, mūsų žurnalo „Pasaulio lietuvis“ leidybą ir redagavimą perkėlėme iš Čikagos (ten leistas nuo 1963 m.) į Punską. Taip pat ketiname praplėsti kasmetį kraštų pirmininkų suvažiavimą – dalyvauti kviesime ne tik pirmininkus, bet ir aktyviuosius bendruomenės žmones, ypač dirbančius švietimo srityje.

Išties stengiamės tęsti buvusios PLB Valdybos veiklą. Pirmininku tapti nesirengiau ir į šias pareigas atėjau neturėdamas išankstinių asmeninių sumanymų, tačiau neabejoju – jie ateis bedirbant.

Ar išeivija drąsiai gali vadintis gyva tautos dalimi? Kaip po nepriklausomybės atgavimo pakito Lietuvos ir išeivijos vienybė?

Atsirado naujų atspalvių. Iki nepriklausomybės atstatymo Lietuvos ir išeivijos vienybės pagrindą sudarė konfrontacija su okupantais. Atgavus nepriklausomybę, ryškiausia vienybės išraiška tapo nepriklausomos Lietuvos valstybės rėmimas ir noras prisidėti prie jos ateities kūrimo. Nors sparčiai vykstantys globalizacijos procesai kelia pavojų tautiniam identitetui bei lietuviškos kultūros palaikymui užsienyje, tačiau išeivija tiki esanti gyva tautos dalis. Kad ir kur būtume - esame vienos tautos vaikai.

Kokia dabartinė lietuvių išeivija, ar lietuvių bendruomenės deramai atstovauja Lietuvai pasaulio valstybių šeimoje?

Apie dabartinę išeiviją ar jos įvaizdį turėtų atsakyti stebintieji iš šalies.

Neužmirškime, kad išeivija yra daugiaveidė, juk esame išsisklaidę po visą pasaulį: nuo Sibiro taigų ir Uzbekistano iki Vakarų Europos, Pietų Amerikos, JAV, Kanados, Australijos. Tačiau vieną bendrą, manau, svarbiausią, bruožą tikrai turime – tai meilę Lietuvai.

Norėčiau paminėti vieną XI PLB seimo rezoliuciją, kurioje prašoma „Lietuvos Respublikos Vyriausybę remti užsienio lietuvių kultūros centrų, švietimo įstaigų (mokyklų), organizacijų, kitų institucijų pastangas ir padėti PLB kraštų valdyboms, švietimo ir kitoms institucijoms formuoti teigiamą Lietuvos įvaizdį pasaulyje“. Šio palaikymo, dėmesio bei bendradarbiavimo iš Lietuvos valdžios institucijų tikrai sulaukiame. Be abejo, lietuvių bendruomenės atstovauja Lietuvai pagal savas galimybes ir sugebėjimus. Tačiau tobulėti ribų nėra, tad to ir siekiame – stengiamės sudaryti kuo palankesnes sąlygas tobulėti ir tikimės kuo išsamiau ir plačiau pasauliui pristatyti Lietuvos kultūrą, ypač kalbą, istoriją, mokslą, švietimą.

Kurių kraštų bei valstybių lietuvių bendruomenės pastaruoju metu aktyviausios? Kas, jūsų manymu, tai lemia?

Nenorėčiau bendruomenių skirstyti pagal „aktyvumą“. Nors jau vien dėl savo dydžio aktyvumu išsiskiria JAV ir Kanados lietuvių bendruomenės, jos ypač daug prisidėjo rengiant Lietuvai kelią į NATO. Dėl savaime suprantamų priežasčių Rusijos lietuvių bendruomenė, dydžiu besirikiuojanti greta JAV lietuvių bendruomenės, šioje srityje negalėjo daug nuveikti. Aktyvumas įgauna įvairias formas ir priklauso nuo konkrečios bendruomenės pajėgumo, aplinkybių. Tarkim, jeigu bendruomenė turi penkis chorus ir tris savaitgalio mokyklas, ji, mano akimis žiūrint, nebūtinai bus aktyvesnė nei ta, kurioje susibūrė kvartetas, nes atsirado tik tiek dainininkų, ir gali pasidžiaugti viso labo viena sekmadienine mokykla, į kurią tėvai leidžia savo vaikus.

Ar noriai naujoji emigrantų (naujakurių) karta iš Lietuvos įsitraukia į jau egzistuojančias lietuvių bendruomenes? Su kokiomis problemomis jai tenka susidurti?

Naujakuriai stengiasi įsitvirtinti tame krašte, į kurį atvyksta, tad pirmiausia užgriūva buitiniai rūpesčiai: darbas, būstas, transportas. Savaime suprantama, iš pradžių šiems dalykams skiriamas pagrindinis dėmesys. Bet savaitgalinėse mokyklose, jaunimo stovyklose sulaukiame vis daugiau naujakurių vaikų (pvz., Čikagos lituanistinėje mokykloje iš 300 moksleivių dauguma naujosios emigrantų kartos vaikai). Kai kuriose bendruomenėse net labai noriai ir turiningai papildoma išeivijos kultūrinė ir švietėjiška veikla. Daugelį naujai atvykusiųjų jau matome vadovaujančių valdybų gretose. Naujakuriai buriasi ir į atskiras grupeles, o tai labai sveikintina, nes įvairių bendruomenės organizacijų tinkle jos tampa dar vienu pozityviu veiksniu. Pažvelgę į savaitraštį „Amerikos lietuvis“, galime įvertinti tokių grupelių pajėgumą. Naujakuriai, be abejo, yra mūsų bendruomenių egzistavimo garantas.

PLB akcentuoja šeimos ir mokyklos svarbą lietuvybei išlaikyti. Kuo galima pasidžiaugti lietuviško švietimo srityje, o kas vis dar kelia rūpesčių? Ar lietuviai užsienyje pageidauja turėti lituanistines mokyklas, noriai į jas veda savo vaikus?

Džiaugiamės, kad lietuviškas švietimas užsienyje gyvuoja. Tikri profesionalai dirba ne vien tik Baltarusijoje (Pelesa ir Rimdžiūnai), Maskvoje, Rygoje, Punske ar Vokietijoje veikiančioje Vasario 16 – osios gimnazijoje, bet ir daugelyje kitų vietovių. PLB valdyba lituanistiniam švietimui stengiasi skirti ypatingą dėmesį, pagal išgales remiame vaikams ir mokykloms skirtą spaudą, skelbiame moksleivių rašinių konkursus.

Žinoma, rūpesčių nestinga, ypač Rytų kraštuose – kyla keblumų dėl patalpų, įrangos, lėšų, mokymo metodų ir kt. Vienai mokyklėlei teko skirti pašalpą, kad, sulaukę žiemos, galėtų nupirkti žibalo šildymui, kitą finansavome, tiesa, labai menka suma, nes iškilo patalpų valymo problema. Jei ne didžiulė Lietuvos Vyriausybės parama, rūpesčius Rytuose būtų sunku įveikti. Itin opus vadovėlių klausimas. Daugiausia naudojamasi Lietuvoje išleistais vadovėliais, bet jie parašyti moksleiviams, kurie Lietuvoje mokosi kasdien, o užsienyje iš tų pačių vadovėlių vaikai mokosi kartą per savaitę ir tik keletą valandų... Visgi kliūtis nugali mokytojų išradingumas ir tėvų noras vaikus išauklėti lietuviška dvasia.

Ar užsienio lietuvių jaunimas naudojasi galimybe vykti į Lietuvą studijuoti ar apsiriboja jaunimo vasaros stovyklomis, proginėmis kelionėmis (pvz., dalyvavimu Dainų šventėje)?

Jaunimas iš Vakarų studijas Lietuvoje pasirenka nedaugelis, jie dažniau vyksta į stovyklas, mėgsta turistines ir progines keliones. Pelesos, Rimdžiūnų ir Punsko abiturientai nori ir stengiasi studijas tęsti Lietuvoje.

Kaip plėtojama kultūrinė veikla? Dar 1992 metais buvo nuspręsta išryškinti ir parodyti pasauliui lietuvių tautos kovas dėl laisvės ir sovietmečiu patirtas kančias. Kaip manote, ar šis sumanymas įvykdytas? Galbūt naujai išrinkta PLB Valdyba planuoja ir toliau šį darbą tęsti?

Rengiamės 2004 - ųjų - Kalbos ir knygos metų renginiams. Paskelbėme konkursą už Lietuvos ribų gyvenantiems moksleiviams. Įvairius projektus aptarsime liepos mėnesį įvyksiančiame kraštų bendruomenių atstovų suvažiavime. Svarstysime ir galimybes tęsti 1992 metų nutarimu užsibrėžtą veiklą, tačiau, manau, būtų prasmingiau talkinti tokiems projektams, kuriuos Lietuvoje vykdo įvairios visuomeninės ir biudžetinės institucijos. Su Lietuvos archyvų departamentu ketiname imtis bendro projekto: surinkti ir išsaugoti Lietuvos laisvės kovų (partizanų) dokumentus, kurie šiuo metu laikomi labai netinkamomis sąlygomis.

Ilgą laiką gyvenote Australijoje, papasakokite apie šios šalies Lietuvių bendruomenę.

Australijos lietuvių bendruomenė veikia jau daugiau nei 50 metų. Iki 1947 metų Australijoje gyveno apie šimtas lietuvių, kurie buvo susibūrę į Lietuvių draugiją. 1947 - 1951 metais iš Europos į Australiją atvyko apie dešimt tūkstančių lietuvių. Jie apsigyveno didžiuosiuose Australijos miestuose, tad šiuo metu veikia septynios apylinkių (valstijų) bendruomenės. Apylinkėse įsikūrė daug organizacijų, turinčių savo specifines veiklos sritis: tai ir Jaunimo sąjunga, skautai, ateitininkai, sportininkai, šauliai, kariai veteranai, Katalikų federacija, chorai, tautinių šokių grupės (Melburno mieste jų yra net penkios!), socialinės paramos organizacijos, mokyklos. Veikia bibliotekos, bendruomenės archyvas – muziejus. Leidžiami du savaitraščiai, vietiniai apylinkių informacijos biuleteniai. Gyvuoja visame kontinente girdima lietuviška radijo laida, kurią transliuoja valstybinė radijo stotis. Kas antri metai vyksta Australijos lietuvių dienos, į šį renginį suvažiuoja dalyviai ir žiūrovai iš visų bendruomenių. Australijos lietuvių choristai ir tautinių šokių šokėjai atskrenda 20 tūkst. kilometrų į Lietuvą dalyvauti Dainų šventėse. Lietuvišką veiklą remia Australijos lietuvių fondas. Sėkmingai (jau 35 metus) veikia lietuviškas bankas „Talka“. Tai tiek glaustai apie Lietuvių bendruomenę Australijoje.

Kalbėjosi
Asta PRANEVIČIŪTĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija