Antisemitizmas Europoje. Kas kaltas?

Visi žino, jog kas ne kas, o žydai, tiksliau, Izraelis, moka ginti savo interesus ir nepalieka be dėmesio antisemitinių apraiškų, dažnai sukeldamas ant kojų visą tarptautinę bendruomenę. Žinoma, kad arabų ir žydų dešimtmečiais tebesitęsiantis Artimųjų Rytų konfliktas vienaip ar kitaip daro įtaką visam pasauliui.

Radikalios islamistų organizacijos nepraleidžia progos surengti išpuolius prieš žydus, jų visuomeninių organizacijų būstines, sinagogas. Paskutinieji tokie išpuoliai įvykdyti Turkijoje, kai buvo susprogdintos galingos bombos prie dviejų Stambulo sinagogų. Teroro aktų metu žuvo 23 žmonės (dauguma jų – musulmonai). Atsakomybę už šiuos teroro aktus prisiėmė radikalioji Osamos bin Ladeno teroristinė organizacija „Al Qaeda“, tiksliau, šios organizacijos padalinys „Kankinio Abu Hafzo al Masrio brigados“.

Beveik tuo pat metu viename Paryžiaus priemiestyje buvo sudeginta iki pamatų žydų mokykla. Prancūzijos žydų bendruomenė po šio išpuolio iškart apkaltino Prancūzijos valdžią, kad ji labai lėtai reaguoja į vis gausėjančius antisemitinius išpuolius. Dar labiau Prancūzijos žydų organizacijas papiktino Paryžiaus spaudoje pasirodę kai kurių žinomų prancūzų politikų samprotavimai, kad teroro aktus prieš žydų sinagogas ir mokyklas organizuoja bei kursto antisemitizmą pats Izraelis. Iš tiesų Prancūzijos valdžiai irgi nelengva, nes musulmonų šioje šalyje, ypač Paryžiuje ir jo priemiesčiuose, nuolat daugėja tiesiog geometrine progresija. Tad politikai ir vengia bet kokių griežtesnių priemonių prieš juos. Šį kartą „gaisrą gesinti“ ėmėsi pats Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas, pareiškęs, jog asmeniškai kontroliuosiąs žydų mokyklos sudeginimo bylos tyrimą.

Skandalas, susijęs su antisemitizmu, palietė ir Vokietijos valdžią, kuri tradiciškai labai jautriai reaguoja į bet kokius antisemitinius (arba taip vertinamus) politikų pareiškimus. Berlyne kilo didelis skandalas, kai laikomas užkietėjusiu konservatoriumi Vokietijos Bundestago (parlamento) narys Martinas Homanas pareiškė, jog žydai turi būti laikomi tokiais pat nusikaltėliais kaip ir vokiečių naciai, organizavę holokaustą. Jis priminė, jog po 1917 metų bolševikinės revoliucijos Rusijoje masinėse žmonių žudynėse daugiausia dalyvavo žydų kilmės čekistai. Už tai M.Homanas netgi buvo bemat pašalintas iš Krikščionių demokratų sąjungos.

Tačiau parlamentaro gynėjai tvirtina, kad jis buvo visiškai teisus, ir pateikia nepaneigiamų duomenų apie tai, kas vadovavo po bolševikinio 1917 metų perversmo Rusijos komunistams. Jie paskelbė 29–ių to meto bolševikų centro komiteto narių sąrašą, iš kurio aiškėja, kad daugumą jame sudarė žydai. Tai Urickis, Sverdlovas, Jofė, Skripnikas, Zinovjevas, Kamenevas, Krestinskis, Rykovas, Sokolnikovas, Trockis bei kiti. Panaši buvo ir Petrogrado karinio revoliucinio komiteto sudėtis. O šio komiteto nariai žydai Ancelovičius, Bokijus, Manuilskis, Lazimiras, Sadovskis, Sklianskis, Čudnovskis, Žaluckis, Karachanas ir panašūs pasižymėjo ypatingu žiaurumu žudant „klasinius priešus“. Tiesa, vėliau Stalinas daugumą jų pasiuntė į aną pasaulį, tačiau ne už jų vykdytas ir organizuotas žudynes, o kad išvalytų sau kelią verždamasis į valdžią. Net ir 1934 metais Stalinas jau iš tris kartus „išvalyto“ bolševikų partijos centro komiteto narių ir kandidatų nurodė sušaudyti ir paskutiniuosius 98 senuosius bolševikus, kurių daugelis buvo žydai.

Tačiau apie tai jau kita kalba. Tiktai kažkodėl S.Vyzentalio centro veikėjai, iki šiol tebemedžiojantys nacių talkininkus, niekada nė žodžiu neužsiminė apie savo gentainių veiklą Sovietų Sąjungoje po bolševikų revoliucijos ir vėliau.

Beje, žydai daug pasidarbavo ir po Antrojo pasaulinio karo Stalino okupuotose Rytų Europos valstybėse. Tad vokiečių parlamentaras M.Homanas nepasakė nieko nauja. Kaip ir jį parėmęs Vokietijos Bundesvero brigados generolas Reinhardas Giuncelis, pareiškęs, kad žydai galėtų būti laikomi tokiais pat nusikaltėliais kaip ir naciai. Už tokį savo požiūrį generolas bemat buvo skaudžiai nubaustas. Vokietijos gynybos ministras Peteris Štrukas nedelsiant pašalino R.Giuncelį iš pareigų.

Dabar S.Vyzentalio centro vadovas Marvinas Hyras ėmė skelbti, kad Europoje specialiai kurstomos antisemistinės nuotaikos, turinčios vieną tikslą: išvyti iš Europos visus žydus. Susilaukė M.Hyro kaltinimų ir Europos valstybių žiniasklaida, esą nuolat kritikuojanti ir smerkianti Izraelį dėl jo veiksmų Artimuosiuose Rytuose, pirmiausia Palestinoje, kurstanti išpuolius prieš žydus. Ypač daug triukšmo Izraelyje ir pasaulio žydų organizacijose sukėlė Malaizijos premjero neseniai pasakyta kalba islamo šalių vadovų susitikime, kurioje jis teigė, kad pasaulį dabar valdo žydai. Izraelis piktinasi, kad į šį Malaizijos premjero pareiškimą Vakarų šalių lyderiai niekaip nereagavo, tuo pačiu tarsi solidarizuodamiesi su juo.

Alyvos į ugnį įpylė ir po išpuolių Stambule viename įtakingame britų laikraštyje paskelbtas Otomanų imperijos laikų specialisto F.Gibsono straipsnis, kuriame teigiama, jog „per pastaruosius 500 metų pasaulyje nebuvo didesnės grėsmės, negu ta, kurią kelia Izraelis“.

Petras KATINAS

© 2004"XXI amžius"