|
Atsiveria Europos durys
Petras KATINAS
Žiniasklaidoje ir daugelyje diskusijų netyla įvairiausių
prognozių bei spėlionių, kas gi laukia Lietuvos ir jos piliečių
tapus Europos Sąjungos nare. Dažniausiai kalbama, kad prarasime
savo kalbą, kultūrą, netgi valstybingumą. Kai kas net ima lyginti
buvimą ES su SSRS okupacija. Tad būtina bent jau trumpai pažvelgti,
kokias teises turėsime tapę ES nariais.
Piliečių teises Europos Sąjungoje reguliuoja Maastrichto
sutarties 8-asis straipsnis. Europos Sąjungos piliečiu automatiškai
tampama nuo tos dienos, kai valstybė oficialiai priimama į aljansą.
ES piliečiais tampa žmonės, turintys įstojančios į ES valstybės
pilietybę, nereikia jokių dokumentų apie natūralizaciją ar kokių
nors specialių egzaminų. Taip pat išlaikoma savos šalies pilietybė.
ES nepateikia naujų šalių piliečiams jokių papildomų
reikalavimų, o atvirkščiai, suteikia dar papildomų teisių:
- Laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą ir darbą
bet kokioje ES šalyje.
- Balsuoti ir balotiruotis į vietinės valdžios
(savivaldos) institucijas ne tik savo, bet ir toje ES šalyje,
kur tuo metu gyvena.
- Turi teisę pateikti įvairius prašymus ir peticijas
į Europarlamentą, atkreipdamas dėmesį apie neteisingus ar abejotinus
ES struktūrų veiksmus.
- Gauti visus Europarlamento, Europos Tarybos
ir Europos Komisijos dokumentus, jeigu jie domina besikreipiantį
pilietį, gimtąja, taigi ir lietuvių kalba.
- Gauti diplomatinę pagalbą iš kitų ES šalių,
kurioje nėra Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulatų. Pavyzdžiui,
Lietuvos Respublikos pilietis, gyvendamas ES valstybėje, kurioje
nėra Lietuvos ambasados, gali kreiptis pagalbos į bet kokios ES
šalies ambasadą.
Kartu su minėtomis teisėmis, ES piliečiai taip
pat naudojasi papildomomis galimybėmis, kurias suteikia narystė
ES, tai asmenų, taip pat kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimo nevaržoma
laisvė. Tai reiškia, kad visi ES piliečiai turi teisę dirbti, mokytis
ir gyventi, taip pat įsigyti nekilnojamąjį turtą bet kokioje ES
valstybėje.
Europos Sąjungos pagrindiniuose dokumentuose ir
kituose teisės aktuose nustatyta, kad ES piliečiai gali laisvai
vykti laikinai ar ilgesniam laikotarpiui gyventi ir dirbti kitose
ES šalyse. Judėjimo laisvė taip pat suteikiama studentams ir pensininkams,
bet su viena sąlyga, kad jie netaptų socialine našta pasirinktoje
šalyje, o juos priimanti ES valstybė privalo suteikti atvykusiesiems
gyventi, mokytis ir dirbti lygiai tokias pačias sąlygas kaip ir
savo piliečiams: vienodą darbo užmokestį, jų kvalifikacijos pripažinimą.
ES piliečiai, išgyvenę vienoje aljanso šalių daugiau
kaip šešis mėnesius, įgauna teisę dalyvauti municipaliniuose (savivaldos)
rinkimuose ne tik kaip rinkėjai, bet ir kaip kandidatai į deputatus.
Taigi, remiantis ES direktyvomis ir Lietuvai tapus ES nare, ES piliečiams,
kurie gyvena Lietuvoje ilgiau nei šešis mėnesius, bus suteiktos
visos teisės kaip ir Lietuvos piliečiams. Žinoma, tokių teisių neturi
ne Europos Sąjungos piliečiai, kad ir kokį laikotarpį gyvenantys
Lietuvoje.
Europos Sąjunga jokiu būdu nereglamentuoja, kokios
kategorijos gyventojai yra jai priklausančių valstybių piliečiai.
Tai sprendžia kiekviena ES šalis pagal savo įstatymus. Asmenys,
nesantys ES šalių piliečiais, laikomi užsieniečiais, o gyvenantys
jose daugiau kaip pusę metų nuolatiniais gyventojais, tačiau be
balsavimo teisių.
Šiuo metu ES Ministrų taryba svarsto direktyvų
projektą apie trečiųjų šalių piliečius, kurie yra nuolatiniai ES
valstybių gyventojai. Pagrindinis klausimas, ar dėti pastangas,
kad trečiųjų šalių piliečiai integruotųsi ir, laiku bėgant, taptų
tų valstybių, tai yra ir ES piliečiais. Taip pat nustatyti kriterijai,
pagal kuriuos trečiųjų šalių piliečiai įgauna nuolatinių gyventojų
statusą, bei to statuso suteikimo procedūros.
Projekte numatyta, kad toks statusas trečiųjų
valstybių piliečiams gali būti suteiktas, jeigu jie ES valstybėje
gyvena ne trumpiau kaip penkerius metus, turi stabilias ir reguliarias
pajamas bei medicininio draudimo sutartį. Taip pat nereikalauja
papildomų socialinių garantijų pašalpų ir pan.
ES šalių piliečiai, bet kokiu transportu atvykę
į kitą ES šalį, naudosis specialiais koridoriais, kurių neturės
trečiųjų šalių piliečiai.
Lietuvos piliečiai nuo gegužės 1-osios galės naudotis
tais koridoriais kaip ir kitų ES valstybių piliečiai, tačiau kol
kas jų pasuose bus daroma atžyma apie atvykimo datą. Bet tokia tvarka
pasikeis tada, kai Lietuva taps visateise Šengeno sutarties zonos
dalimi. Tai įvyks ne anksčiau, kaip 2007 metais. Tada nebereikės
pateikti jokių dokumentų pervažiuojant bet kokios ES šalies sieną.
Nuo 2004 m. gegužės 1-osios Danijoje, Airijoje,
Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje Lietuvos piliečiams
nebereikės jokių leidimų norint įsidarbinti tose šalyse. Mažiausiai
po penkerių metų to nebereikės ir kitose ES valstybėse. Darbo paieškos
bet kokioje ES šalyje gali užtrukti šešis mėnesius. Taip pat numatyta
galimybė užsiregistruoti darbo biržose ar jau radus darbą arba kaip
bedarbiai.
Jeigu Lietuvos pilietis bus oficialiai priimtas
į darbą ES valstybėje, jis gaus visas be išimties socialines garantijas,
taip pat socialinį draudimą kaip ir tų šalių piliečiai. Lietuvai
įstojus į ES dirbantiesiems kitose ES šalyse suteikiamos pensijos
garantijos, o jos bus priskaičiuojamos lygiai taip pat, kaip ir
jį priėmusios šalies piliečiams.
Europos Bendrijos teismo sprendimu kiekviena valstybė
ES narė pati turi teisę nustatyti atitinkamus reikalavimus ir taisykles
dėl kitų ES valstybių piliečių registracijos savo teritorijoje.
Tačiau tos taisyklės neturi prieštarauti pagrindiniam principui
laisvam ES piliečių judėjimui. Pavyzdžiui, dabar Italijoje kiekvienas
užsienietis, atvykęs į šalį, per tris dienas privalo pranešti policijai
apie savo atvykimą. To nepadarius, jis gali būti nubaustas trijų
mėnesių kalėjimo bausme ar pinigine bauda bei išsiuntimu iš Italijos.
Tačiau negalima išsiųsti iš Italijos šias taisykles pažeidusių Europos
Sąjungos valstybių piliečių.
Todėl visiškai nesuprantamos kai kurių ES priešininkų
fariziejiškos aimanos ir absurdiški palyginimai siejant narystę
ES su buvimu SSRS.
© 2004 "XXI amžius"
|
