Masinio naikinimo ginklo Irake
galėjo ir nebūti

Vasario pradžioje JAV prezidentas Dž.Bušas viešai paskelbė apie naujos nepriklausomos komisijos sudarymą. Komisijos narių laukia itin sunki užduotis– išsiaiškinti priežastis, kodėl JAV turėta informacija apie masinio naikinimo ginklą Irake nepasitvirtino. Komisijos sudarymą paspartino kiek anksčiau vyriausiojo JAV ginklų inspektoriaus D.Kėjaus paskelbtas sensacingas pranešimas neva amerikiečiai buvę suklaidinti, o Irake prieš 2003-iaisiais pradėtą karinę operaciją apskritai nebūta masinio naikinimo ginklo.

Ši žinia pribloškė visą pasaulį. Ją paskelbęs žmogus į vyriausiojo ginklų inspektoriaus postą buvo paskirtas paties CŽV vadovo ir net keletą mėnesių Irako teritorijoje pats asmeniškai ieškojo masinio naikinimo ginklų slaptaviečių. Žiniasklaidos atstovai suskubo svarstyti, kas tai: didžiausia istorijoje JAV žvalgybos specialistų klaida ar Baltieji rūmai tiesiog sumanė pateisinti karą Irake? Prezidentui Dž.Bušui neliko nieko kita kaip tik paskelbti apie nepriklausomos komisijos sukūrimą. Pasak kai kurių Baltųjų rūmų atstovų, į komisiją bus pakviesti anksčiau įtakingi, tačiau jau spėję pasitraukti iš politinės arenos politikai, buvę vyriausybės nariai, autoritetingi saugumo ir žvalgybos specialistai. Amerikiečių žvalgybininkai norėtų paneigti skandalinguosius D.Kėjaus žodžius. Tuo tarpu „Heritage“ analitikas Dž.Filipsas tikina, jog amerikiečiai neturėjo patikimos informacijos dėl keleto priežasčių: S.Huseinas veikiausiai sunaikino visus ginkluotės pėdsakus, laukdamas pasirodant amerikiečių, o amerikiečių žvalgybininkai neturėję būdų patekti į slaptąsias Irako programas. Ištisus dešimtmečius amerikiečiai pernelyg pasikliovė elektroninėmis priemonėmis, palydoviniu ryšiu ir kitomis naujausiomis technologijomis.

Baiminamasi, kad šis skandalas gerokai sumenkins Dž.Bušo galimybes Baltuosiuose rūmuose pasilikti dar vienai kadencijai. Tiesa, pasak Dž.Filipso, vargu ar įmanoma, kad išaiškės naujų specialiosioms tarnyboms nepalankių duomenų, mat S.Huseinas nebūtų lengva ranka iššvaistęs milijardų už naftą gautų dolerių, jei jam nebūtų ko slėpti.

Dž.Bušo priešininkams suskubus mėtyti kaltinimus, šalininkai primena, kad aiškių išvadų apie Irako ginkluotę nepavyko pateikti ir kiek anksčiau už amerikiečius į Iraką atsiųstiems JT ginkluotės inspektoriams. JT inspektoriai neaptiko netgi tų masinio naikinimo ginklų kūrimui būtinų elementų, kurių turįs užsiminė pats S.Huseinas, pėdsakų. Tačiau nenuginčijama, kad po 1993-iųjų užsienio valstybių inspektoriams Irako teritorijoje nieko įtartina aptikti nepavyko. JT inspektoriams antrina ir pusmetį Irake praleidęs D.Kėjus, pasak kurio, Irake tikriausiai nesama didelių cheminio ar biologinio ginklo atsargų.

Rusijos karo ekspertai sakosi dėl tokių naujienų pernelyg nenustebę. S.Huseinas galėjo specialiai kurti neva galingos ir itin grėsmingos valstybės įvaizdį, taip tikėdamasis apsaugoti kraštą nuo galimo užsienio valstybių puolimo. Amerikiečiai ir britai galėjo paprasčiausiai patekti ant šio kabliuko ir pradėti karą. Žvalgybinė informacija negali atskleisti visiškai objektyvaus vaizdo, nes ne kiekviena turima informacija pasitvirtina. Nesant informatorių šalies viduje, valdančiosiose struktūrose ir tarp politikų, galima lengvai apsigauti. Elektroninės priemonės žvalgybininkų darbą gerokai palengvina, tačiau reikia mokėti atsirinkti teisingą informaciją, o ne pasitikėti kiekvienu nugirstu gandu. Po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykių JAV itin susirūpino savo saugumu, pasikeitė ir tarptautinė politika. Afganistanas išmokė Dž.Bušą žaibiškai apsispręsti ir reaguoti į iššūkius. JAV energingai įniko į potencialių priešų paieškas. Todėl jį galima pateisinti, net jei ir paaiškėtų, kad Irake iš tiesų nebūta masinio naikinimo ginklų atsargų.

Tuo tarpu amerikiečių žiniasklaidoje mirga pranešimai apie tai, kad irakiečiams ginklus slapta teikė Rusija. Pasak neįvardijamų šaltinių, JAV surinko pakankamai įrodymų. Pirmąjį kaltinimą pagalba irakiečiams JAV išsakė 2003-iųjų kovą, praėjus vos kelioms dienoms nuo karinės operacijos pradžios. Tąkart minėti naktinio matymo įrenginiai, antiraketinė įranga ir prieštankiniai kompleksai „Kornet“. Turima duomenų, kad Dž.Bušas pats asmeniškai skambino Rusijos prezidentui V.Putinui prašydamas pasiaiškinimo. Rusija atkakliai neigė talkininkavusi Irakui. Na, o kai kurie Rusijos karo ekspertai suskubo pareikšti, neva taip amerikiečiai bando užglaistyti savo nesėkmes naudojant nuotolinio valdymo karinę techniką. Šiandien amerikiečiai abstrakčiai mini esą nustatyti ne tik karinės ginkluotės pardavimo Irakui faktai, bet ir turintys patikimų įrodymų, kad ši ginkluotė naudota karo metu. Pasak amerikiečių karo specialistų, ne kas kitas, o būtent Rusijoje gaminama karinė įranga nukreipė amerikiečių siųstas raketas neplanuota trajektorija.

Laikinasis Irako administratorius P.Bremeris skuba paskelbti apie S.Huseino teismą, kuris vyksiąs Irake. Nuverstasis Irako lyderis kaltinamas genocidu ir kaimyninių valstybių puolimu. Teismas turėtų būti viešas. Laikinoji Irako valdžia jam jau pradėjo rengtis. Dalį teismo išlaidų žada padengti amerikiečiai. Pasak P.Bremerio, S.Huseinas ikiteisminiam tyrimui kliūčių nesudaro, tačiau ir nesuteikia informacijos nei apie užsienio valstybėse paslėptus turtus, nei atsako į amerikiečius labiausiai dominančius klausimus. Teismui Irake aktyviai priešinasi Raudonojo Kryžiaus atstovai, kurie įžvelgia Ženevos konvencijos pažeidimus ir siūlo teismą vykdyti kurioje nors kitoje valstybėje. Amerikiečiai sakosi apie tai dar pagalvosiantys, nes nuverstąjį diktatorių turėtų nuteisti jo paties tauta.

Vienas Bagdado dienraščių nepabūgo publikuoti 270 privačių asmenų bei įvairių organizacijų, kuriems S.Huseino režimas siūlė naftą mainais už kitas paslaugas, sąrašo. Šiame sąraše figūruoja ir Rusijos Komunistų partija bei Rusijos Stačiatikių Bažnyčia, valdančiųjų arabų dinastijų atstovai, Rusijos, Prancūzijos, Kinijos, Turkijos, Egipto, Jordanijos, Sirijos vyriausybių nariai. Ne visi suskubo paneigti gandus, daugelis teisinasi savo veikloje neįžvelgiantys jokių pažeidimų.

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2004 "XXI amžius"