"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. vasario 18 d., Nr. 4 (73)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai

Lietuvos vardo tūkstantmečiui –
tūkstantis modernių mokyklų

Švietimo ir mokslo ministras
Algirdas Monkevičius
Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka

Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija užsibrėžė įgyvendinti tris pagrindinius strateginius tikslus: suformuoti visiems prieinamą švietimo sistemą, garantuoti aukštą švietimo kokybę ir efektyvumą, rengti aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir užtikrinti šalies mokslinę kompetenciją. Tai numatyta Vyriausybei pateiktame ministerijos strateginiame plane.

Švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus teigimu, daugiausia dėmesio ir lėšų skiriama švietimo prioritetams - mokymosi prieinamumui ir kokybei gerinti. Palyginti su 2003-iaisiais, šiemet švietimo kokybės programai skiriama dukart daugiau lėšų negu pernai - 121 mln. Lt. Didžioji lėšų dalis - 82 mln. Lt - teks Europos Sąjungos paramos bendrajam finansavimui. Iš viso 2004 metais švietimo reikmėms skiriama 1,2 milijardo litų, arba 115 mln. litų daugiau negu 2003 metais.

 


Vilkduobės Lietuvai ir demokratijai

Petras KATINAS

Vyriausybės vadovas ir valdančiosios partijos ministrai nepaliauja girtis apie neregėtai spartų Lietuvos ekonomikos ir Bendrojo vidaus produkto augimą. Iš tiesų ne tik Lietuvos statistikos departamento, bet ir Europos ekonomikos specialistų vertinimu, pastaraisiais metais ekonomikos augimas Lietuvoje - vienas didžiausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Buvo pradėtas plačiai eskaluoti Lenkijos ir pokomunistinės Europos rinkos ekonomikos tėvu tituluojamo Lenkijos ekonomisto L.Balcerovičiaus terminas „Europos tigras“, kuriuo jis pavadino Lietuvą. Jeigu tai nėra iš seno įprastas komunistinių veikėjų, kurių pilna Lietuvos aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, akių dūmimo triukas, kai „pataisomi“ statistiniai duomenys, tai iš tiesų BVP augimas Lietuvoje dabar siekia beveik devynis procentus, ir augimo tempais visai nedaug atsiliekame nuo sparčiai ekonomiškai augančios didžiosios Kinijos.


Atsiveria Europos durys

Petras KATINAS

Žiniasklaidoje ir daugelyje diskusijų netyla įvairiausių prognozių bei spėlionių, kas gi laukia Lietuvos ir jos piliečių tapus Europos Sąjungos nare. Dažniausiai kalbama, kad prarasime savo kalbą, kultūrą, netgi valstybingumą. Kai kas net ima lyginti buvimą ES su SSRS okupacija. Tad būtina bent jau trumpai pažvelgti, kokias teises turėsime tapę ES nariais.

Piliečių teises Europos Sąjungoje reguliuoja Maastrichto sutarties 8-asis straipsnis. Europos Sąjungos piliečiu automatiškai tampama nuo tos dienos, kai valstybė oficialiai priimama į aljansą. ES piliečiais tampa žmonės, turintys įstojančios į ES valstybės pilietybę, nereikia jokių dokumentų apie natūralizaciją ar kokių nors specialių egzaminų. Taip pat išlaikoma savos šalies pilietybė.


Dėl Prezidento institucijos autoriteto
ir valstybės vardo

Nereikia tuščiai pykti ant Rolando Pakso. Reikėtų galvoti apie valstybę.

Visuomenė ir politikai, taip pat draugiškos šalys teikia daug reikšmės Lietuvos Prezidento apkaltai. Vieni laukia, kad ji baigtųsi teigiamai šiai rytinės Baltijos valstybei, taip atgausiančiai gerą vardą; kiti Lietuvoje laukia teigiamos baigties R. Paksui; treti tiesiog spėlioja, kokie bus balsavimo Seime rezultatai, eina lažybų.

Visa tai nebėra pirmaeiliai dalykai, pažvelgus į moralinę politinę įvykio esmę. Lietuva jau dabar neturi Prezidento, kuris būtų kam nors moralinis autoritetas. Nebėra Prezidento, kuris atliktų savo pagrindinę pareigą – garbingai atstovauti valstybei tarptautinėje scenoje.


Dr.Jonas Basanavičius
ir Vasario 16-oji

Vasario 16-oji – ilgo ir sudėtingo laisvės ieškojimo kelio per XIX amžiaus nesėkmingus sukilimus, carizmo priespaudą, Sibiro katorgas, knygnešystės gadynę ir audringą pirmąjį tautinį atgimimą vaisius. Brangi, nes buvo nepaprastai sunkiai pasiekta. Bolševikmečio naktyje Sibiro platybių tremtiniai, gulagų kaliniai ir mirtimi besivaduojantys katorgininkai tą ypatingą dieną savo varganoje buityje stengdavosi ją šventiškai paminėti. Vasario 16-osios garbei tautos laisvės gynėjai atliko ne vieną herojišką žygdarbį, neretam didvyriui kainavusį gyvybę.


Požiūriai į mokyklą

Nuo Adomo ir Ievos vaikai pirmiausia mokosi iš tėvų, o paskui patys moko savo vaikus. Bet juk ateina laikas, kai tie vaikai ima prieštarauti savo tėvams, viską, ko tėvai buvo mokę, vadindami nesąmone ir dažniausiai ieškodami visai kitokių žinių. Bendresnio lygio mokyklų, kviečiančių į savo pastoges, taip pat atsirado labai seniai, dar seniau negu Sokrato, Platono ar Aristotelio mokyklos, jau tada vadintos akademijomis. Gaila, kad lietuviai savo krašte pirmąją mokyklėlę įsteigė vos XIV amžiaus pabaigoje (1397 m.), o akademiją tik 1579 metais. Privalomas ketverių metų mokymas lietuvių vaikams pradėtas teikti tik 1928 metais.


Ar įmanomas magnetinių
polių pasikeitimas krūviais?

Petras KATINAS

Šiaurinis magnetinis polius, kertantis Rusijos teritoriją, palengva juda Aliaskos pusiasalio link. Kanados geologinės komisijos pirmininkas Laris Njuitas mano, kad, jei tai tęsis ir toliau, jau po trejų metų Šiaurės magnetinis polius paliks Kanados teritorinius vandenis ir pasieks Sibirą.

 

Magnetinis laukas ir magnetiniai poliai

Žemė turi savo magnetinį lauką. Nors jis palyginti silpnas, jo poveikis abejonių nekelia. Be magnetinio lauko Žemėje nebūtų gyvybės. Ozono sluoksnis mus saugo nuo ultravioletinių Saulės spindulių. Magnetiniai Žemės poliai saugo nuo itin stipraus kosmoso radioaktyvaus spinduliavimo. Jei radioaktyvios kosmoso dalelės galėtų netrukdomai pasiekti mūsų planetos paviršių, neaišku, kas galėtų nutikti.


Mokslinę fantastiką keičia pasakos

Gražina MINKAUSKAITĖ

Pastaruosius 25-erius metus amerikiečiai itin žavėjosi moksline fantastika. Didžiulio dėmesio bei komercinės sėkmės sulaukė filmai „Žvaigždžių karai“, „Nepriklausomybės diena“, „Matrica“. Tačiau XXI amžiaus išvakarėse vis labiau ėmė populiarėti filmai, primenantys pasakas, kuriuose žvanga ginklai, riteriai stengiasi pavergti damų širdis, herojams padeda ar kenkia burtininkai.

2001-aisiais pelningiausiais tapo filmai „Haris Poteris“ ir „Žiedų valdovas“– M.Rouling pasaka apie berniuką burtininką bei Džono Tolkieno knygos ekranizacija apie mažąjį hobitą, vardu Frodo, pasiryžusį sunaikinti stebuklingą žiedą ir taip sužlugdyti blogąsias jėgas. Amerikiečiai įsigijo 77 milijonus knygų apie Harį Poterį egzempliorių, graibstyte išgraibstė visas Dž.Tolkieno knygas. Visa tai rodo, kad šiandien pasakų reikia ne tik mažiems vaikams.


Partnerystė ir susirūpinimas

Petras KATINAS

Maskvos dienraštis „Izvestija“ paskelbė gana plačią neseniai Rusijoje viešėjusio JAV valstybės sekretoriaus Kolino Pauelo kalbos santrauką apie JAV ir Rusijos santykius - esamus ir būsimus. Akcentavęs gerą JAV ir Rusijos santykių būtinumą, K.Pauelas tuo pačiu pažymėjo, kad tik politinė ekonominė ir intelektualinė laisvė gali nutiesti kelius į konstruktyvų vystymąsi ir bendradarbiavimą sudėtingame XXI amžiuje. Pasak K.Pauelo, JAV sveikintų tokią Rusijos ateitį, todėl dabar Vašingtonui kelia susirūpinimą kai kurie pastarųjų mėnesių įvykiai, vykstantys Rusijos vidaus ir užsienio politikoje.


Maskvos ir Tbilisio santykiai
turėtų pasikeisti

Politologai tikisi, kad netrukus oficialiosios Maskvos ir Tbilisio santykiai turėtų pagerėti. Pasak jų, Rusijos politikams laikas integruotis į Europą ir paversti šalį demokratine valstybe tikrąja šio žodžio prasme. Todėl elgtis taip, kaip iki šiol elgėsi dauguma aukštus postus užimančių Rusijos pareigūnų, būtų mažiausiai neprotinga. Kai kurie politologai netgi tikina, neva Gruzijos atžvilgiu Rusija per visus pastaruosius dvylika metų neturėjo jokios tvirtos pozicijos ir beveik visais atvejais nedarė nieko kito, kaip tik stengėsi įbauginti tuos Gruzijos politikus, kurių nežavėjo promaskvietiškos idėjos.


Masinio naikinimo ginklo Irake
galėjo ir nebūti

Vasario pradžioje JAV prezidentas Dž.Bušas viešai paskelbė apie naujos nepriklausomos komisijos sudarymą. Komisijos narių laukia itin sunki užduotis– išsiaiškinti priežastis, kodėl JAV turėta informacija apie masinio naikinimo ginklą Irake nepasitvirtino. Komisijos sudarymą paspartino kiek anksčiau vyriausiojo JAV ginklų inspektoriaus D.Kėjaus paskelbtas sensacingas pranešimas neva amerikiečiai buvę suklaidinti, o Irake prieš 2003-iaisiais pradėtą karinę operaciją apskritai nebūta masinio naikinimo ginklo.


2003-ieji nustebino netikėtumais tarptautinėje politikoje

2003-ieji buvo metai, pasauliui atnešę daug netikėtumų. Būta daug permainų, kurios prasidėjo jau anksčiau ir pasibaigs toli gražu ne per keletą mėnesių. Tačiau vienu svarbiausių praėjusiųjų metų įvykių politikai linkę įvardyti Jungtinių Amerikos Valstijų paskelbtą karą Irakui.

 

Karas Irake ir Artimųjų Rytų regiono problemos

Balandžio 9-ąją JAV gynybos sekretorius D.Ramsfeldas viešai prabilo apie greitą sąjungininkų pergalę. Pasak jo, tūkstančiai besilinksminančių irakiečių Bagdado gatvėse ir nuo postamentų griūvantys S.Huseino paminklai priminė garsiosios Berlyno sienos nugriovimą ir simbolizavo naujos eros arabų valstybėse pradžią. Gegužės 2-ąją JAV prezidentas Dž.Bušas paskelbė, kad kariniai veiksmai Irake praktiškai baigti. Deja, netrukus paaiškėjo, kad amerikiečiai ėmė džiūgauti ir švęsti pergalę pernelyg anksti.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija