"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. kovo 3 d., Nr. 5 (74)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Lietuvos Respublikos konsulatas
Čikagoje 1924-2004 metais

Vasario 16 dieną Lietuvos Respublikos konsulatas Čikagoje paminėjo 80 metų veiklos sukaktį. Tai vienintelis Lietuvos Respublikos konsulatas Čikagoje, kurio veikla buvo tęsiama, talkinama lietuvių išeivijos, per visą Lietuvos okupacijos laikotarpį.

1918 metais susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei buvo labai svarbu tvarkytis šalies viduje, bet taip pat turėti įtaką užsienyje, ypač JAV. Tuo metu lietuviai emigrantai Amerikoje buvo gerai organizuoti, daug Lietuvą rėmė finansiškai, rinko aukas, siuntė knygas ir visokiais būdais padėjo atgimstančiai tautai. Ilgiau užsitęsė derybos su JAV pareigūnais, kol Amerika 1922 m. liepos 28 d. pripažino Lietuvos valstybę de facto ir de jure. V.Černeckis buvo pirmasis Lietuvos Respublikos diplomatas: savo paskyrimo raštus jis įteikė JAV valstybės sekretoriui Charles E. Hugh. Tai buvo Lietuvos Respublikos pasiuntinybės JAV veiklos pradžia.

Čikagoje tuo metu buvo vienas didžiausių lietuvių telkinių. Tikriausiai tuo tikslu buvo įsteigtas konsulatas JAV, Čikagoje, o pirmuoju konsulu buvo paskirtas Povilas Žadeikis (1924-1928). Konsulato iškilmingas atidarymas vyko 1924 m. vasario 16 d., nors įstaiga oficialiai pradėjo veikti kovo 1 dieną. Konsulatas buvo Čikagos centre, netoli nuo geležinkelio stoties ir kitų miesto transporto centrų. Jo adresas buvo: 608 S. Dearbom St., Chicago, IL.

Tada konsulate dirbo viena tarnautoja – sekretorė Leona Gaivaitė iš Čikagos. Konsulato darbas buvo gana paprastas: registruoti Lietuvos piliečius, pasų vizavimas vykstantiems į Lietuvą, įvairių liudijimų išdavimas ir jų legalizavimas, nekilnojamojo turto įsigijimas ir pardavimas, afidavitų žymėjimas, pasikviečiant gimines, palikimų ieškojimas, priėmimas, vertybių saugojimas ir pinigų persiuntimas bei kt.

Lietuva tuo metu negalėjo konkuruoti savo prekėmis su kitomis valstybėmis, ir konsulatas dar negalėjo pasinaudoti prekybos plėtra. Konsulate buvo įrengta nuolatinė Lietuvos gaminių pavyzdžių paroda. Tačiau 1924 metais pradėtas kuklus darbas tęsiamas dabar jau visai kitokiais pagrindais ir galimybėmis.

Pirmajam konsului P.Žadeikiui nebuvo lengva. Prieš jį buvo įvairių neigiamų pasisakymų lietuviškuose laikraščiuose. Net ir Lietuvos spauda neiškentė neatsiliepusi, kad jis netinkamas būti konsulu. Lietuvių Raudonojo Kryžiaus susivienijimo leidinys „Garsas“ rašė: „Užsimanė P. Žadeikis Amerikon važiuoti, gražiai parašė ministerijai ir gauna šiltą vietelę Čikagoje“. Tačiau konsulas P.Žadeikis pramušė pirmuosius ledus ir lietuvių parduotuvėse Amerikoje atsirado įvairių Lietuvos prekių – saldainių, gintaro dirbinių, žaislų, audinių.

Nuo 1928 m. vasario 1 d. P.Žadeikis buvo paskirtas generaliniu konsulu Niujorke. Po jo Čikagoje konsulu buvo Antanas Kalvaitis (1928-1936), laikinai konsulo pareigas ėjo dr. Mikas Bagdonas (1936-1937). Ilgiausiai generaliniu konsulu buvo dr. Petras Daužvardis – 1937-1971 metais. Jam teko didžiausias krūvis. Nors darbų daugėjo, bet ištekliai buvo kuklūs: jie negalėjo prilygti turtingesniųjų valstybių diplomatinių atstovų biudžetams. Konsulas P.Daužvardis ypač daug pasidarbavo Lietuvai ekonominių, kultūrinių bei turizmo ryšių plėtojimu. Be to, jis ir jo žmona Juzė aktyviai įsitraukė į šelpimo veiklą, ypač atgavus Vilnių. Amerikos lietuviai dosniai aukojo ir 1940 metais per penkis mėnesius Čikagos konsulatas surinko ir pervedė į Lietuvą septynis tūkstančius JAV dolerių. Tačiau 1940 metų birželį sovietų okupacija nutraukė tą gražų konsulo darbą. Maskvos užsakymu Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė atsiuntė konsulatui radiogramą, kurioje pažymėjo, kad „konsulato veikla nuo rugpjūčio 8 dienos sustabdoma ir konsulatas likviduojamas; įsakyta konsulato archyvus ir turtą tuojau perduoti artimiausiai sovietų pasiuntinybei ar konsulatui, o personalas turi grįžti Lietuvon“.

Konsulas P.Daužvardis nesutiko su tuo įsakymu. Kadangi Lietuva buvo prievarta okupuota, jis, kaip Nepriklausomos Lietuvos teisėtas konsulas, nesutiko perduoti sovietams Lietuvos turto.

Ilgainiui konsulas P.Daužvardis turėjo pertvarkyti konsulato darbą, atleisti tarnautojus ir atšaukti nuomos sutartį. Iš konsulato Čikagos centre teko persikelti į mažesnę patalpą, bet neilgam. Rusams okupavus Lietuvą, visi kreditai buvo uždaryti, nebeliko finansų konsulatui išlaikyti.

JAV valdžios įstaigos pripažino Lietuvos konsulą. Konsulatas užkirto kelią sovietų atstovams ir advokatams pasisavinti tautiečių palikimus bei atstovauti Baltijos šalių žmonėms teismuose.

Pagaliau Čikagos konsulatas turėjo palikti Čikagos kuklias patalpas ir persikelti į Marquette Parko lietuviškąjį rajoną, adresu 6147 South Artesian Ave. Virš mūrinio namo fasado buvo Lietuvos Vytis su užrašu „Lietuvos konsulatas“. Tai buvo konsulo P.Daužvardžio šeimos gyvenamasis namas, kur lietuviška nuotaika ir buvo tęsiamas lietuviškas darbas. Generalinis konsulas dr. P.Daužvardis mirė 1971 m. rugsėjo 26 d.

Po konsulo P.Daužvardžio mirties, tais pačiais metais, lapkričio 12 dieną, JAV Valstybės protokolo šefas H.Davis informavo J.Daužvardienę, kad JAV vyriausybė pripažino ją garbės generaline konsule. J.Daužvardienė buvo gimusi Amerikoje ir neturėjo Lietuvos pilietybės bei nebuvo dirbusi diplomatinėje tarnyboje, tad negalėjo eiti generalinės konsulės pareigų. Visas bylas ir konsulo darbus perėmė Lietuvos generalinis konsulas Niujorke. Tačiau garbės konsulė J.Daužvardienė buvo labai populiari tarp lietuvių, ji atlikdavo daug konsulės darbų ir buvo priimta į Čikagos diplomatinio korpuso šeimą. Dėl silpnos sveikatos 1985 metais ji atsisakė savo pareigų. Nuo 1985 m.gruodžio 3 d. garbės konsulu buvo paskirtas Vaclovas Kleiza.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl buvo įsteigtas konsulatas ir generaliniu konsulu buvo paskirtas Giedrius Apuokas (1998-2003). Nuo 2003 metų iki dabar generaliniu konsulu yra Arvydas Daunoravičius. Konsulatas yra įsikūręs gražiose patalpose Čikagos miesto centre, 211 East Ontario St., 15-ame aukšte.

Šiuo metu JAV yra dešimt Lietuvos Respublikos garbės konsulų: Los Andžele, Čikagoje, Klivlende, San Franciske, Palm Byče, St.Petersburge, Sietle, Fenikse, Detroite, Saleme. Garbės konsulai algų negauna ir jų įstaigos yra jų pačių namuose.

Lietuvos Respublikos konsulato Čikagoje 80-mečiui paminėti vasario 13 dieną Čiurlionio galerijoje buvo surengta per aštuoniasdešimties metų laikotarpį surinktų nuotraukų paroda. Be to, buvo išleista 137 puslapių knyga „Lietuvos konsulatas Čikagoje (1924-2004)“. Parodoje ir knygos pristatyme apsilankė daug diplomatų, visuomenės veikėjų, žiniasklaidos atstovų ir vietos tautiečių. Dalyvavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sekretorius – ambasadorius Šarūnas Adomavičius, kuris pasakė kalbą. Jis ypač dėkojo Amerikos lietuviams, kurie padėjo išlaikyti konsulatą ir atstovybę JAV, kai Lietuva buvo okupuota. Lietuva ir dabar dar labai mažai težino apie išeivijos lietuvius, jų darbus ir vadų vardus. Amerikos lietuviai, būdami JAV piliečiai, galėjo reikalauti laisvės Lietuvai. Nuolat tekdavo priminti apie žiaurią okupaciją didingomis demonstracijomis, surengtoms JAV sostinėje Vašingtone. JAV lietuviai ir dabar padeda Lietuvos našlaičiams, vargstantiems partizanams ir pagalbos reikalingiems, o taip pat ir politikos raidoje einant į NATO.

Marija REMIENĖ

Čikaga, JAV


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija