2002 metai
2003 metai
2004 metai

Dar vienas žingsnis autoritarizmo link

Rusijos laiknuoju premjeru Viktoras Christenka bus tik kelias savaites

Pašalintas iš Rusijos premjero pareigų, Michailas Kasjanovas pareiškė, kad jam toks prezidento V.Putino sprendimas nebuvo labai netikėtas, tik jis manė, jog tai bus padaryta po kovo 14-osios prezidento rinkimų. M.Kasjanovas taip pat sakė, kad jo vyriausybė sėkmingai vykdė jai iškeltus uždavinius ir gana palankiai vertino V.Putino paskirtą laikinuoju premjeru savo buvusį pavaduotoją Viktorą Christenką. Nors pats V.Putinas ir sakė, kad atleido premjerą M.Kasjanovą ir jo vyriausybę ne todėl, kad ji dirbo blogai, bet tiktai norėjo pademonstruoti Rusijos žmonėms, kokia bus valstybės ateitis po kovo 14-osios rinkimų. Tai gana keistas paaiškinimas. Tiesa, gandai apie M.Kasjanovo neišvengiamą atsistatydinimą Maskvoje sklandė jau net dvejus metus: mat M.Kasjanovas nepriklausė garsiajam Sankt Peterburgo V.Putino „čekistiniam sparnui“.

Demokratija nėra vien teisinės procedūros

Prof. Raimundas Lopata Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotrauka

Demokratija yra ne tik teisinių procedūrų laikymasis, ir nors Vakarai reikalauja iš Lietuvos laikytis demokratinių procedūrų, tai nėra vienintelis jų pabrėžiamas prioritetas. Kaip Eltai teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius profesorius Raimundas Lopata, svarbūs yra ne tik teisiniai arba procedūriniai, bet ir politiniai bei moraliniai demokratijos pagrindai.

Seimas pradėjo apkaltos Prezidentui procesą. Ar Prezidento gynyba galės vilkinti šį procesą, pavyzdžiui, iki vasaros?

Pakankamai stiprūs šalies lyderiai yra atvirai pareiškę, kad, laikantis visų demokratinių normų ir procedūrų, procesą reikia baigti greičiau. Manau, jog nugalės ši tendencija, o ne tai, ką galvoja Prezidento advokatai arba pats Prezidentas.

Prošvaisčių mažėja

Petras KATINAS

JAV laikraštis „Herald Tribune“ paskelbė savo politikos apžvalgininko Riko Smito straipsnį apie Baltijos valstybių politinę padėtį, joms esant šalia tokio nenuspėjamo giganto kaip Rusija. Pasak straipsnio autoriaus, dabar Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikai bei visuomenė neramiai stebi, kokie vėjai pradės pūsti iš Maskvos, kai V.Putinas bus išrinktas antrajai kadencijai, kuo niekas neabejoja nei Rusijoje, nei Vakaruose. R.Smitas pažymi, kad ne tik Baltijos valstybių politikai, bet ir normalūs, iliuzijų dėl Rusijos neturintys Vakarų pasaulio politikai gana pasimetę dėl būsimo Kremliaus politikos kurso. Pasak Latvijos užsienio reikalų ministrės Sandros Kalnietės, beje, gimusios Sibiro tremtyje, Baltijos šalims teks palūkėti mažiausiai pusę metų ar metus po prezidento rinkimų Rusijoje, kol bus galima bent jau suvokti, kokiu keliu ketina pasukti Kremlius.

Humanistinės nuostatos
K.Pakšto knygoje

Šarūnė LAPINSKAITĖ

Daugiau nei prieš dešimtmetį Panevėžyje įsikūrusi Baltoskandijos akademija, bendradarbiaudama su leidykla „Pasviręs pasaulis“, 2002 metais išleido pirmąjį „Baltoskandijos tiltų“ serijos tomą – Juozo Ereto monografiją „Kazys Pakštas: tautinio šauklio odisėja (1893 – 1960)“. Šiais metais dienos šviesą išvydo dar viena tos pačios serijos knyga. Tai prof. K.Pakšto straipsnių rinktinė „Kultūra. Civilizacija. Geopolitika“, kurioje spausdinama publicistika, geriausiai atspindinti ir šių dienų Lietuvos žmonėms aktualias K.Pakšto humanistines nuostatas. Vertingi ir pirmą kartą skaitytojui pateikiami iš anglų kalbos išversti K.Pakšto straipsniai, apžvalgos.

Mes vis dar neišeiname
iš kažkokio pavaldumo ir baimė

Vytautas LANDSBERGIS

Plačiau pakomentuosiu kontroversinės tarnybos laiko okupacinės valstybės kariuomenėje įskaitymo į pensijų draudimo stažą bylą, kaip vieną iš simptomų, sakyčiau, mūsų valstybės politinio silpnumo. Romualdas Lankas prieš keletą metų yra kreipęsis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad jo priverstinė tarnyba sovietų kariuomenėje būtų įskaityta į darbo stažą tuo pačiu pagrindu, kaip tremtinių metai kalėjimuose ir Sibire. Jis susidūrė su nesupratimu, kuris, mano vertinimu, politiniu požiūriu yra gilesnis Lietuvos istorijos ir teisinės situacijos nesupratimas, negu šiaip noras atstumti, kad nereikėtų šiek tiek daugiau mokėti pensijos. Tokių žmonių yra daug. Jie išgirdo apie vėlesnius žygius ir R. Lanko bylinėjimąsi teismuose, kai jisai skundė ministerijos atsakymus ir atmetimą. Vėliau aš pateikiau įstatymo projektą, kuris nebuvo Seimo iškart atmestas, o netgi svarstomas ir, tam tikru būdu keičiant, galbūt taps ir priimtas, bet šiek tiek vėliau.

Lietuvos Respublikos konsulatas
Čikagoje 1924-2004 metais

Vasario 16 dieną Lietuvos Respublikos konsulatas Čikagoje paminėjo 80 metų veiklos sukaktį. Tai vienintelis Lietuvos Respublikos konsulatas Čikagoje, kurio veikla buvo tęsiama, talkinama lietuvių išeivijos, per visą Lietuvos okupacijos laikotarpį.

1918 metais susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei buvo labai svarbu tvarkytis šalies viduje, bet taip pat turėti įtaką užsienyje, ypač JAV. Tuo metu lietuviai emigrantai Amerikoje buvo gerai organizuoti, daug Lietuvą rėmė finansiškai, rinko aukas, siuntė knygas ir visokiais būdais padėjo atgimstančiai tautai. Ilgiau užsitęsė derybos su JAV pareigūnais, kol Amerika 1922 m. liepos 28 d. pripažino Lietuvos valstybę de facto ir de jure. V.Černeckis buvo pirmasis Lietuvos Respublikos diplomatas: savo paskyrimo raštus jis įteikė JAV valstybės sekretoriui Charles E. Hugh. Tai buvo Lietuvos Respublikos pasiuntinybės JAV veiklos pradžia.

JAV prezidentų slaptieji
archyvai. Vietnamas

D.Eizenhaueris siūlė Pietų Vietnamo vadovui N.D.Djemui paramą ir į Vietnamą atsiuntė daugiau nei 500 karo specialistų

1973-iųjų liepą amerikiečiai bene pirmą kartą sužinojo, kad jų šalies vadovas slapta įrašinėjo pokalbius su artimiausiais patarėjais bei beveik visus telefoninius pokalbius. Tąkart tuometis JAV prezidentas R.Niksonas buvo apkaltintas neteisėtu politinių oponentų šnipinėjimu. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad pokalbius įrašinėjo visi JAV vadovai nuo pat F.Ruzvelto laikų. Ankstesniems prezidentams naudotis garso įrašais tiesiog neleido tuometinės techninės galimybės. Šiandien daugelis buvusiųjų prezidentų slaptųjų įrašų prieinami plačiajai visuomenei, jie saugomi Nacionaliniame JAV archyve.

Antrojo Miuncheno nebebus

Petras KATINAS

JAV senatorius iš Arizonos valstijos Džonas Makeinas kasmetėje tarptautinėje konferencijoje Miunchene, skirtoje saugumo problemoms ir rengiantis septynių naujų valstybių į NATO priėmimui, konferencijoje dalyvavusį Rusijos gynybos ministrą Sergejų Ivanovą be užuolankų pavadino proimperialistiniu veikėju. JAV senatorius taip reagavo į S.Ivanovo grasinimus, kad Rusija turi teisę nebesilaikyti susitarimo, ribojančio ginkluotųjų pajėgų kiekį Europoje. „Miunchenas jau niekada nebebus naujojo sąmokslo vieta“, – pabrėžė S.Ivanovas. Atsakydamas į tai, senatorius Dž.Makeinas akcentavo, kad Rusijos prezidento V.Putino režimas Rusijoje vykdo „šliaužiantį perversmą“, nukreiptą ne tik prieš demokratinius procesus pačioje Rusijoje, bet svarbiausia, kad siekia pajungti ir pažeminti kaimynines valstybes, neseniai išsilaisvinusias iš komunistinio režimo. Senatorius pabrėžė, jog šitaip Maskva siekia revanšo po pralaimėto šaltojo karo. Dž.Makeinas paminėjo tas Rusijos kaimynes, kuriose Maskva siekia atkurti savo įtaką ir valdžią. Tai pirmiausia Baltijos valstybės, Gruzija ir Ukraina.

Abejojama karo Irake priežastimis

Apie karo Irake būtinumą Jungtinėse Amerikos Valstijose netyla diskusijos, kurias paskatino skandalingi aukštus postus užimančių pareigūnų pasisakymai. Amerikiečių žvalgybininkai itin pasitikėjo opozicinės Irako nacionalinės tarybos teikiama informacija. Šios tarybos lyderis Ahmadas Chalabis vertinamas nevienareikšmiškai. Ypač po to, kai paaiškėjo, jog šis politikas palaikė artimus ryšius su vienu didžiausiu JAV priešu Iranu.

A.Chalabis, kaip ir bet kuris kitas diktatoriaus S.Huseino veiksmams nepritaręs politikas, buvo suinteresuotas palaikyti ryšius su amerikiečiais. Jis ilgus metus svajojo Irako valdžią perduoti musulmonams šiitams. Karas ir karinis perversmas galėjo atrodyti kaip bene geriausia išeitis, todėl neatmestina versija, jog Irako nacionalinė taryba sąmoningai provokavo amerikiečius griebtis ginklo.

Europa be europiečių

Kam teko pastaruoju metu lankytis Paryžiuje, Berlyne ar Londone, Marselyje ar Hamburge, nepaliauja stebėtis, jog ten sutikę kol kas daugiau išeivių iš Azijos, Afrikos, Indokinijos nei pačių prancūzų, vokiečių ar anglų. Vienas Londono žurnalas neseniai rašė, jog netrukus netgi Londono Trafalgaro aikštėje ar centrinėse gatvėse retai bepamatysi europietiškus veidus, liks tiktai išeiviai iš Pietryčių Azijos, o patį Londoną reikės pavadinti Niu Bombėjumi. Eliziejaus laukuose Paryžiuje bus girdima tiktai arabų kalba, o garsiąsias Paryžiaus madas diktuos arabų moterų drabužių tradicijos. Turkų kalba Vokietijoje gali būti paskelbta valstybine. Tokių prognozių pilni populiarūs Europos savaitraščiai ir žurnalai. O vienas Italijos žurnalas skelbia, kad būriai iki dantų ginkluotų albanų užtvindys Romą. Rusija „pageltonuos“ (turimi galvoje kinai) nuo Vladivostoko iki Uralo, o nuo Uralo iki Kaliningrado žmonės kalbės su kaukazietišku akcentu.

Narystę ES remiančių gyventojų
skaičius išaugo

Tradicinę kasmėnesinę gyventojų nuomonės apklausą Vyriausybės kanceliarijos užsakymu vasario 5-8 dienomis atlikęs Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus”, apklausė 1080 Lietuvos gyventojų. Sausio mėnesį eurooptimistų buvo 75 proc. Prieš šalies narystę vasarį pasisako 10 proc. respondentų, tai yra 5 proc. mažiau nei sausį, nuomonės neturi 9,4 proc. apklaustųjų, sausį neapsisprendusiųjų buvo 0,6 proc. daugiau.

Perspėja ir įstojus į NATO išlikti budriems

Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkas Vaclovas Stankevičius perspėja „neužmigti ant laurų“, Lietuvai po kelių mėnesių tapus NATO ir Europos Sąjungos nare. Nes Rusijos siekiai paversti septynias naująsias NATO nares „antrarūšėmis“ Aljanso narėmis, pasak V. Stankevičiaus, „yra akivaizdūs“.

V. Stankevičius pažymėjo, jog Rusija, „žinoma, šių siekių nedeklaruoja oficialiai, bet iš „užkulisinės“ veiklos jie aiškiai atsiskleidžia“. Jis sakė optimistiškai, tačiau vis dar atsargiai vertinąs NATO generalinio sekretoriaus Japo de Hop Scheferio patikinimą, kad naujosios NATO narės, tarp jų ir Lietuva, „automatiškai“, be jokių atskirų procedūrų, taps Rusijos ir NATO tarybos narėmis. Šitai J.H.Scheferis pareiškė praėjusią savaitę Briuselyje atsakydamas į Lietuvos Seimo NATO reikalų komisijos pirmininko klausimą.

JAV departamentas praneša,
kad Lietuvoje dar yra
žmogaus teisių pažeidimų

JAV valstybės departamento pranešime apie žmogaus teisių būklę Lietuva vertinama padariusi pažangą, bet nurodyta ir kai kurių trūkumų bei reiškiamas susirūpinimas antisemitizmo apraiškomis.

Pristatydamas departamento Demokratijos, žmogaus teisių ir darbo biuro parengtą pranešimą apie žmogaus teisių padėtį pasaulio valstybėse 2003 metais, departamento vadovas Kolinas Pauelas pabrėžė, kad žmogaus teisių būklė pablogėjo Kinijoje, Kuboje, Irane, Mianmare.