Naujų teroro išpuolių akivaizdoje

Gražina Minkauskaitė

Šių metų gegužę amerikiečių politikai vėl itin susirūpino galimų teroro išpuolių grėsme. Ypač po gegužės 26-osios, kuomet JAV vyriausybė iš patikimų šaltinių gavo pranešimų apie kruopščiai rengiamas naujas teroristų atakas. Baiminamasi, kad teroristai gali pasirinkti naujus taikinius ir visiškai naujus puolimo metodus.

Kruvinas išpuolis kovo 11-ąją Madride amerikiečius privertė susimąstyti ir apie visuomeninio transporto saugumą. Prieš terorizmą kovojančių struktūrų pareigūnai teigia, neva Jungtinėms Valstijoms realiausias cheminio išpuolio pavojus. Teroristai nuodingas chemines medžiagas gali paskleisti masinio susibūrimo vietose. Tuo tarpu liūdnai pagarsėjusio „Al Qaedos“ tinklo atstovai nė nebando slėpti, kad jų taikinyje amerikiečiai atsidurs dar ne kartą. Todėl JAV teisėsaugos pareigūnai ėmėsi ypatingo atsargumo: jie tikrina kiekvieną bent menkiausią įtarimą sukėlusį praeivį ir ragina žmones informuoti pareigūnus, jei tik šie pastebės ką nors neįprasto. Baiminamasi, kad savižudžiai teroristai Niujorko, Bostono ar Vašingtono visuomeniniame transporte nepanaudotų radioaktyvių medžiagą, pavyzdžiui, zarino dujų. Šios nervus paralyžiuojančios dujos panašių išpuolių metu naudotos ne kartą. Kambario temperatūroje zarinas yra skysto pavidalo medžiaga, tačiau vos patekęs į orą jis tampa bespalvėmis, bekvapėmis ir beskonėmis dujomis, kurios akimirksniu sutrikdo kvėpavimo sistemos veiklą. Amerikiečių pareigūnai primena 1995-ųjų išpuolį Tokijo metro, tąkart vieno pasaulio pabaigą skelbusio kulto lyderiai panaudojo nervus paralyžiuojančias medžiagas. Žuvo dvylika, į ligonines pateko net penki tūkstančiai žmonių. JAV didmiesčių metro stotys saugomos gana menkai. Todėl toks scenarijus visai realus.

Kitą pavojų gali sukelti chlorino ir amonio sandėliai, įkurti netoli didmiesčių. Teroristai gali įsilaužti į cheminių medžiagų saugyklas, pažeisdami jų apsaugos sistemas, ir taip sukelti milžinišką katastrofą. Įtarimų pareigūnams sukėlė ir prieš kelias savaites netoli Atlantos neaiškiomis aplinkybėmis kilęs gaisras prie vienos iš tokių saugyklų. Tirštas dūmų debesis driekėsi net penkias mylias.

Naujų išpuolių galima tikėtis jau šių metų vasarą ar rudens pradžioje. Politikai ir politologai tikina, kad teroristų akiratin galėjo patekti Didžiojo aštuoneto valstybių susitikimo nariai, kurie praėjusią savaitę susirinkę Džordžijos valstijoje, taip pat demokratų partijos suvažiavimas Bostone bei analogiškas respublikonų renginys Niujorke. Tiesa, vietiniams gyventojams nesiūloma kuriam laikui persikelti kitur. Teisėsaugos pareigūnai tikina garantuosią saugumą ir prašo aktyvios amerikiečių paramos sulaikant septynis „Al Qaedos“ teroristų tinklo narius, kurie, pasak JAV slaptųjų tarnybų, šiuo metu gali gyventi kurioje nors valstijoje. Pasak kai kurių ekspertų, galimas ir dar vienas skaudus smūgis amerikiečiams, o gal ir kitoms valstybėms, kurį teroristai gali kirsti per žemės ūkį ir prekybos centruose parduodamus maisto produktus. Amerikiečių fermeriai baiminasi, kad jų pasėliai nebūtų apkrėsti nuodingomis medžiagomis, o gyvuliai netikėtai nesusirgtų retomis epideminėmis ligomis. Tam pakaktų iš nedidelio lėktuvėlio išberti į orą tam tikrų nuodingųjų medžiagų ar bakterijų. Laimei, medikai tvirtina, kad taip sukelti epidemijų pavojų žmonėms neįmanoma. Tuo tarpu amerikiečiai mano, kad 32 mėnesius išpuolių jų šalyje nerengusi „Al Qaeda“ veikiausiai rengiasi naujiems dideliems išpuoliams, todėl visais įmanomais būdais norėtų užkirsti jiems kelią. Amerikiečiams pritaria ir daugelis Europos valstybių, kuriose imamasi didesnio saugumo.

Ispanija, kuri nenorėtų patirti dar vienos panašios tragedijos, suskubo išvesti savo karius iš Irako. Šių metų kovo 11-ąją Madride per teroristų išpuolį žuvo daugiau nei 190 žmonių. Ispanų teisėsaugininkai sulaikė penkiolika įtariamųjų, dauguma jų marokiečiai. Ispanijoje, kaip ir kitose kaimyninėse valstybėse, gyvena nemažai išeivių iš Maroko, kurie ilgus metus niekuo neišsiskyrė iš aplinkos. Iškart po išpuolio stotyje teroro akto rengimu buvo įtarta baskų teroristų organizacija „ETA“. Prancūzijos pareigūnai buvo linkę įtarti atvykėlius iš Alžyro ar Tuniso. Susirūpino ir ramumu garsėjantys belgai, mat daugelis šios valstybės musulmoniškosios visuomenės dalies atstovų kilę iš Maroko. Prancūzams ir belgams pavyko užkirsti kelią kelioms smulkioms vietinės reikšmės teroristų grupuotėms, suimta kelios dešimtys įtariamųjų. Europa prisiminė, kad radikaliai nusiteikę marokiečiai savo idėjiniais vadais laiko karinio judėjimo, siekusio nuversti monarchiją jų gimtojoje šalyje, lyderius. Daugelis šio judėjimo narių slapstosi Europos valstybėse. 2000-aisiais Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė šį judėjimą priskiriančios „Al Qaedos“ rėmėjams. Kitais metais šios organizacijos pavyzdžiu pasekė ir Jungtinės Valstijos.

2003 metais teroro aktai drebino beveik visą pasaulį. Todėl į kovą prieš terorizmą stoja vis daugiau pasaulio valstybių. 2004-ieji bent jau kol kas laikomi palyginti ramiais metais. Pasak oficialios statistikos, tai ramiausi metai nuo pat 1969-ųjų. Mažėja ir teroro išpuolių skaičius. 2003-aisiais įvykdyta 190 išpuolių, kai 2002-aisiais jų būta 198, o 2001-aisiais net 346. Per praėjusius metus nuo teroristų rankos žuvo 307, užpernai – 725 žmonės. Deja, statistika verčia susirūpinti amerikiečius. 2003-aisiais net 82 teroro aktai įvykdyti jų tėvynėje. Amerikiečiai ir toliau įvardija septynias bene labiausiai teroristus remiančias valstybes: Libiją, Sudaną, Šiaurės Korėją, Kubą, Iraną, Siriją ir Iraką. Irakas iš šio sąrašo bus išbrauktas tik tada, kai taps demokratine valstybe tikrąja šio žodžio prasme. Šiame sąraše nėra Saudo Arabijos, nors po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV, vos paaiškėjus, kad penkiolika iš devyniolikos lėktuvų pagrobėjų buvo išeiviai iš Saudo Arabijos, JAV vyriausybė nutarė griebtis tam tikrų ekonominių sankcijų, kurių vėliau buvo atsisakyta motyvuojant Saudo Arabijos vadovų pastangomis. Teigiamai įvertintos ir Rusijos pastangos, tačiau nerimą kelia nesibaigiantys palestiniečių ir izraelitų nesutarimai Artimuosiuose Rytuose.

Amerikiečiai linkę manyti, kad daugelį teroristinių išpuolių rengęs „Al Qaedos“ teroristų tinklas šiandien nebe toks grėsmingas, kaip, tarkim, prieš kelerius metus. Po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios tinklas neteko maždaug 70 proc. narių, kurie areštuoti, suimti ar žuvę. Įvairiuose kalėjimuose kali apie 3400 buvusių tinklo narių. Sunkumų kelia tai, kad šis tinklas savo struktūra ir vykdoma veikla nė iš tolo neprimena klasikinės teroristų organizacijos. Tai labiau primena tam tikrą gyvenimo būdą. Jo atstovams nebaisios valstybių sienos, ir nors organizacija prarado iki 2001-ųjų turėtą hierarchiją ir vadovybę, tačiau likę gyvi tinklo nariai veikia mažomis grupelėmis ir buriasi į naujas teroristines organizacijas.

Ekspertai mano, kad vien Vokietijoje islamo ekstremistų gali būti apie 30 tūkstančių, tačiau savižudžiais teroristais galėtų tapti mažiau nei 300 jų atstovų. Hamburge kurį laiką gyveno ir 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakoms rengėsi Mohamedas Ata ir dar du jo bendražygiai. Teroro aktų metu neretai nukenčia vokiečių turistai, o tai vargu ar gali būti atsitiktinumas. Daugelyje Vokietijos miestų renkasi teroristinio „Didžiųjų Rytų islamo kovotojų fronto“ atstovai. Šalyje, kur nemaža islamą išpažįstančių imigrantų, ypač turkų, gali nugriaudėti galingi išpuoliai. Manoma, kad teroristinės grupuotės Vokietijoje veikia pavieniui ir nėra informuotos apie vieną kitos planuojamą veiklą. Teroristinės idėjos iš Vokietijos plinta į Olandiją, Švediją, Šveicariją ir Prancūziją, kur atranda pasekėjų.

© 2004 "XXI amžius"